"ŠIOMIS DIENOMIS Kinijos komunistų partija nori sušvelninti prisiminimus apie siaubus, kuriuos sukėlė Mao Zedongo kultūrinė revoliucija 1960–1970 m. Tačiau reta Kinijoje gyvenančio rašytojo sukurta Mao laikotarpio kronika „Pasaulis apverstas aukštyn kojomis“ vaizdžiai apibūdina griežtą pirmininko Mao kampaniją, kuria siekta pertvarkyti Kinijos visuomenę. Yang Jisheng knygos pavadinimas gerai perteikia patirtį tų, kurie prieškomunistinėje epochoje turėjo privilegijų, todėl buvo žiauriai persekiojami.
Senasis elitas ėmė kentėti beveik iš karto, kai 1949 m. komunistų partija laimėjo Kinijos pilietinį karą. Naujieji Kinijos valdovai greitai ėmėsi užgrobti žemę iš kaimo žmonių, perskirstyti ją bežemiams, konfiskuoti privatų verslą ir vykdyti mirties bausmę daugeliui kaimo dvarininkų bei žmonių, kurie dirbo nuverstam nacionalistiniam režimui. Kultūrinė revoliucija pasirodė esanti viso to socialinio sluoksnio ardymo centrinis veiksmas.
Tačiau darbiniame dokumente „Patvarumas per revoliucijas“ grupė mokslininkų, įsikūrusių Amerikoje, Didžiojoje Britanijoje ir Kinijoje, pastebi, kad Mao socialinė pertvarka turėjo mažiau ilgalaikio poveikio, nei būtų galima manyti. Ikikomunistinio elito anūkai didžiąja dalimi atgavo statusą, kurį kadaise turėjo jų šeimos. Jie yra daugiau išsilavinę ir turtingesni, nei kiti namų ūkiai. Jų vertybės ir požiūris taip pat skiriasi nuo tų, kurių socialinė padėtis buvo prastesnė iki 1949 m. Juos mažiau vargina nelygybė, ji turi daugiau verslumo, labiau naudoja rinką, labiau linkę į individualizmą ir tiki sėkme bei jos šaltiniu - sunkiu darbu.
Vadovaujami Alberto Alesinos iš Harvardo universiteto (mirusio gegužę), akademikai nagrinėjo namų ūkių tyrimų duomenis, surašymo ataskaitas ir žemės įrašus. Jie nustatė, kad iki 2010 m. ikikomunistinio elito palikuonių pajamos buvo 16–17% didesnės, nei tų, kurie gimė šeimose, turinčiose skurdų gyvenimą iki 1949 m., taip pat jie labiau linkę įgyti vidurinį ir aukštesnįjį išsilavinimą. Jie net matematikos testuose pasirodė žymiai geriau.
Mokslininkai pateikia keletą galimų paaiškinimų, kaip palyginti greitai pavyko atkurti pranašumą senajam elitui. Gali padėti paslėpti turtai, kuriuos sukaupė artimieji už Kinijos žemyninės dalies ribų. Tačiau svarbiau buvo ilgalaikis šeimos tinklų stiprumas šalies viduje. Turto atgimimas tarp buvusio elito palikuonių, rašo mokslininkai, buvo nustatytas beveik vien tik kaimuose, kuriuose stipri klaninė socialine struktūra (tokių Kinijoje yra daug). Tyrėjai teigia, kad nepaisant Mao epochos sukrėtimų, tėvai vis tiek sugebėjo perduoti savo aukšto statuso mąstyseną savo atžaloms. Nepraėjus nė 45 metams po Mao mirties nuverstas elitas sugebėjo vėl pasinaudoti visuomenės viršūnių užvaldymu." [1]
Lietuvoje klaninės struktūros yra ne tik tarp kaimiečių, bet ir tarp daugumos mūsų neseniai iš kaimo kilusių miestiečių. Bet va bėda, Smetona išvarė didikus iš Lietuvos ir pas mus mažai liko mokinių, gerų matematikos testuose.
1. "The landlords are back; Social class." The Economist, 19 Sept. 2020, p. 43(US).
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą