Kai bendrauji su liberaliu Viniaus jaunimu, tai tas jaunimas sako, kad Lietuvos miškų kirtimas yra gerai. Iškart atsodina. Kalifornija irgi iškart atsodina. Bet tie nauji atsodinti ir jau išaugę homogeniški miškai dega, kaip degtukai. Kodėl?
"1850-ųjų nuotraukose matyti Sieros kalnų pluoštai, kuriuose išsibarstę tik reti medžiai. Šiandien tai, kas kažkada buvo nedaug užleista mišku, dabar yra gerai užsodinta su pušimi, egle, kedru ir manzanita - visžaliu nykštukiniu krūmu, giminingu meškauogei, kilusiu iš Kalifornijos. Miškas, kuriame iki mūsų apsigyvenimo laikų buvo 64 medžiai akre, dabar gali pasigirti 160 medžių. Gamta buvo perdaryta, kad atitiktų medienos prekiautojų dizainą. „Šiandieniniai kraštovaizdžiai gali atrodyti patraukliai vešlūs, - rašo p. Gruellas, - bet tankėjantis miškas mums kelia grėsmę su keliomis problemomis.
Indėnai mums atidavė sveiką mišką, jis man pasakė. "Didžioji jo dalis buvo netolygi, o medžiai išaugdavo į skirtingą aukštį." Šis atviros grunto ir nelygaus baldakimo derinys neleido siautėti gamtos gaisrams. Liepsnos sudegindavo krūmus ir apatines šakas, o paskui prarasdavo vėją, kurį užstodavo aukštesni medžiai. Taip kitas gaisras išlikdavo sutramdomas.
Tačiau devintajame dešimtmetyje didžiosios medienos įmonės sustiprino plynų kirtimų senų medžių ir naujų medžių sodinimo modelį, todėl, kilus gaisrui, jis tapdavo degikliu. "Tokie medžiai yra ne kas kita, kaip degtukai", - sakė ponas Wilsonas. "Įžiebk, ir jų nebėra"."
Tas bus ir su šiandieniniais atsodinamais miškais Lietuvoje. Mūsų durnumui Lietuvoje ribų nėra.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą