Lengvas susirūpinimas, bet ne daugiau. Tai, kad Kinijos komunistų prispaustų darbuotojų vergiškas darbas išstumia iš pasaulio rinkų Lietuvos darbuotojus (kur mūsų linų pramonė?) - nei žodžio Lietuvoje. Tai, kad kinai vagia technologijas visame pasaulyje - Lietuvoje minėti nemandagu, ką jūs, Lietuvos verslas pats vogtų, jei tik prieitų. Štai tipiškas lietuviškas, šiandieninis Lietuvoje, o pasaulio požiūriu - beviltiškai pasenęs, lietuviškas mąstymas:
"Pastaruosius metus galima stebėti Europos Sąjungos (ES) pozicijos Kinijos atžvilgiu transformaciją. Aukščiausių pareigūnų pasisakymuose vis dažniau pabrėžiamos ne tik bendradarbiavimo kuriamos galimybės, bet ir rizikos, susijusios su augančia Kinijos ekonomine galia. Pernai metais Europos Komisija (EK) pirmą kartą įvardijo Kiniją ne tik kaip partnerę, bet kartu ir kaip „ekonominę konkurentę“ bei „sisteminę varžovę“. Griežtesnė retorika rodo pasikeitusį ES požiūrį – pradedama suvokti, kad Sąjunga privalo imtis aktyvių ir koordinuotų veiksmų, kurie padėtų apsaugoti Europos ekonominius ir politinius interesus.
Kinijos ir ES santykiai labai kompleksiški, turintys stiprią ekonominę ir politinę dimensijas, todėl galima įžvelgti nemažai priežasčių, sąlygojančių ES pozicijos transformaciją. Vis dėlto bene didžiausią ES nepasitenkinimą kelia nevienodos ekonominių santykių sąlygos, apsunkinančios Bendrijos verslo galimybes lygiavertiškai konkuruoti su Kinijos įmonėmis.
Pirma, Kinija teikia vietos įmonėms įvairių formų valstybės paramą, kuri gali apimti tiesiogines perlaidas, mokestines lengvatas, valstybės kredito garantijas ir kt. Valstybės parama grįstas Kinijos ekonomikos veikimo modelis kelia rizikas efektyviam ES bendrosios rinkos veikimui. Subsidijuojamos įmonės, vykdydamos veiklą ES rinkoje, gali iškreipti konkurencinę aplinką ir įgyti nesąžiningą pranašumą prieš Europos verslą, kadangi valstybės parama sukuria dirbtines sąlygas siūlyti žemesnę prekių ar paslaugų kainą ir mobilizuoti didesnius resursus, konkuruojant dėl įmonių įsigijimo.
Antra, Kinija mėgaujasi daug geresnėmis priėjimo prie ES vidaus rinkos sąlygomis, nei Sąjunga prie Kinijos. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) vertinimu, Kinija tebėra viena iš labiausiai tiesiogines užsienio investicijas ribojančių šalių. Šis rinkos uždarumas apsaugo vietos verslą nuo užsienio konkurencijos ir kartu su anksčiau minėta valstybės parama sukuria sąlygas kurtis ypač stiprioms įmonėms – „nacionalinėms čempionėms“, kurios, žengdamos į užsienio rinkas, natūraliai turi konkurencinį pranašumą. Geriausias šios strategijos pavyzdys – informacinių ir telekomunikacinių technologijų sektorius, kuris užsienio investuotojams Kinijoje iš esmės yra uždarytas.
Trečia, ES nepasitenkinimą stiprina skirtingos galimybės dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose. ES šalyse ši rinka yra atvira ir įmonės iš trečiųjų šalių gali dalyvauti konkursuose lygiomis sąlygomis su vietos įmonėmis, tačiau Kinijoje ši rinka yra iš esmės uždara. Problemą paaštrino Naujojo šilko kelio (NŠK) iniciatyva, apimanti grandiozinius transporto, energetikos ir telekomunikacijų infrastruktūros plėtros planus Azijoje, Europoje ir Afrikoje, kurių finansavimas iki 2027 m., skaičiuojama, pasieks 1 trilijoną JAV dolerių. Nepaisant didelės įgyvendinamų projektų vertės, ekonominė nauda ES įmonėms bus ribota, kadangi pastarųjų dalyvavimas vystant projektus yra labai ribotas dėl žemo skaidrumo lygio ir administracinių kliūčių užsienio įmonėms. Remiantis 2018 m. duomenimis, net 89% pagal NŠK iniciatyvą finansuojamų infrastruktūros projektų statybos darbų atlieka Kinijos rangovai.
ES imantis gynybinės taktikos būtina užtikrinti, kad ji nepaskatintų
protekcionistinių tendencijų, tačiau veiktų kaip katalizatorius,
motyvuojantis spartesnį Kinijos ekonomikos atsivėrimą."
Kinijos ekonomikos atsivėrimas nepasiteisino. Laukėm laukėm, nesulaukėm. Pasenusi ideologija. Kaip rodo patyrimas, su Kinijos komunistais [1] ir Lietuvos buvusiais komunistais (Mobilumo paketas) tik protekcionizmas ir padeda. Taip, kad Lietuvos turtingieji nesiorientuoja Kinijos problemos sprendime.
1. "Remiantis analitinės bendrovės „Gartner“ atliktu tyrimu, maždaug trečdalis kompanijų, turinčių pasaulines gamybos grandines, perkelia gamybą iš Kinijos į kitas šalis arba planuoja tai padaryti ateinančiais metais. Šiuose tyrimuose dalyvavo daugybė firmų - IT įmonės, sunkiosios pramonės atstovai, taip pat maisto pramonė. Korporacijos, turinčios Amerikos pasus, nustato toną, tačiau du trečdaliai Kinijoje veikiančių Europos firmų taip pat svarsto arba aktyviai vykdo laipsniško perkėlimo politiką."
Tai tik pradžia. Tas trečdalis yra pirmosios kregždutės, skelbiančios komunistinės žiemos pabaigą pasaulyje. Gėda atsilikusiems Lietuvos turtingiesiems.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą