"Darbo santykių ekspertai Torstenas Mülleris ir Thorstenas Schultenas teigia, kad minimalios mėnesinės algos nustatymui dažniausiai naudojamas Kaitzo indeksas, kuris MMA susieja su nacionaline atlyginimų mediana. Pasak ekspertų, minimali mėnesinės alga yra adekvati ir leidžia išvengti skurdo, kai siekia 60 proc. atlyginimų medianos (atlyginimų sąrašo, sudaryto pagal dydį, vidury esančio atlyginimo). 2019 m. ši rodiklį atitiko tik Prancūzija, Portugalija, Slovėnija ir net Bulgarija. Tiesa, darbo ir socialinių reikalų komisaras Nicolas Schmitas vasarį pareiškė, kad ES minimalios mėnesinės algos kriterijus turėtų būti 70-80 proc. atlyginimų medianos. Ekspertai primena ir kitą kriterijų – skaičiuoti minimalią mėnesinę algą pagal vidutinį atlyginimą, t.y. minimumas turėtų būti 50 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio. Šį kriterijų, kaip ir medianą bei kitus, mini ir Europos Komisija savo diskusijų pasiūlyme. Idėją skaičiuoti minimalią mėnesinę algą nuo vidutinio atlyginimo, palaiko ir Lietuvos laisvosios rinkos institutas, nes esą mediana Lietuvoje skaičiuojama tik kartą į ketverius metus, todėl nėra patikima. Minimali mėnesinė alga, siekianti 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio, yra tik Prancūzijoje ir Slovėnijoje.
Verslininkų gobšumo ruporo, Lietuvos laisvosios rinkos instituto, analitikas Lukas Stravinskas pasisako už keistą 40 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio kriterijų ir tuomet minimali mėnesinė alga Lietuvoje būtų 552,4 euro."
Penktadaliu mažesnė, negu pasaulinėje praktikoje rekomenduojama, minimali mėnesinė alga nėra adekvati ir neleidžia išvengti skurdo. Kam to reikia Lietuvos verslininkams? Kad ir toliau dempinguoti jų kainas Europos rinkose ir išsilaikyti konkurencinėje kovoje, nieko nemokant daryti ir nieko nedarant, tik lobstant ir toliau Lietuvos žmonių skurdo sąskaita. Mobilumo paketas jau parodė, kad Europos Sąjunga daugiau nebenori kentėti tokią Lietuvos verslininkų ir Lietuvos valdžios nesąžiningą veiklą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą