"Nuo pramonės revoliucijos prieš 200 metų žmonija tapo vis labiau priklausoma nuo iškastinio kuro. Nuo to laiko jo degimo metu išmetamo anglies dioksido kiekis daugiau ar mažiau nuolat augo. Jam besikaupiant atmosferoje, planeta įkaista tiek, kad orai blogėja. 2015 m. daugiau, nei 190 šalių pasirašė Paryžiaus susitarimą, įpareigodamos jas bandyti apriboti šį atšilimą iki gerokai žemesnės nei 2 [C] laipsnių, palyginti su ikipramonės laikotarpiu. Grynasis teršalų kiekis per pastaruosius 30 metų išaugo 40%. Norint pasiekti Paryžiaus tikslus, per ateinančius 30 metų teks 90 proc. nukristi nuo dabartinio lygio. Tikimasi, kad per tą laiką pasaulio gyventojų skaičius padidės 2 mlrd., o bendrasis produktas gali patrigubėti. Iš to išplaukia, kad pasaulio ekonomika, kuri vis dar sunaudoja daugiau, nei keturis penktadalius energijos, remiantis iškastiniu kuru, turi smarkiai pasikeisti.
2018 m., prieš prasidedant pandemijai, pasaulis išskyrė šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurių atšilimo potencialas atitinka maždaug 55 gigatonas. Maždaug penktadalį to sudaro žemės naudojimo ir žemės ūkio sukelti pokyčiai. Likusią dalį daugiausia sudaro energijos sąnaudos ir pramoniniai procesai.
Tyrimo centro „World Resources Institute“ duomenys rodo, kaip šios emisijos pasiskirsto. Labiausiai prisideda pastatai (apie 17% viso) ir kelių transportas (12%). Taip pat svarbu ir kitos transporto rūšys, laivyba ir skrydžiai sudaro 2 proc. Pramonėje didelius pyrago gabalėlius sudaro geležis ir plienas (8 proc.), chemikalai ir naftos chemikalai (6 proc.), bei cementas (3 proc.). Nacionaliniu lygiu Kinija yra didžiausia teršėja, išmetanti maždaug ketvirtadalį viso pasaulio išmetamų teršalų kiekio. Amerika yra antra, su 12 proc. Europos Sąjunga ir Indija gamina maždaug po 7 proc. Viską apibendrinant, 20 labiausiai teršiančių pasaulio šalių išmeta maždaug 80% viso pasaulio teršalų." [1]
1. "The great disrupter; Business and climate change." The Economist, 19 Sept. 2020, p. 3(US).
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą