„SOFIA, Bulgarija. Kai Nicko Aleksiev 2011 m. išvyko iš šio miesto į Prancūziją, jis nesitikėjo, kad kada nors vėl gyvens Bulgarijoje.
Tačiau ištikus pandemijai, P. Aleksijevas buvo atleistas iš darbo Prancūzijoje ir, kaip ir dešimtys tūkstančių kitų Vakarų Europos darbuotojų užsieniečių, 2020 m. birželį išvyko namo. Dabar, daugiau. nei metus čia, jis turi darbą Sofijoje ir neketina vėl vykti į užsienį.
Po dešimtmečius trukusios masinės migracijos iš buvusio Rytų bloko šalių į pelningesnes galimybes Vakaruose, žmonių srautas Europoje rodo laikino apsisukimo ženklus.
Estijoje nuo 2017 m. grįžtančiųjų į šalį skaičius lenkia emigrantus. Nuo 2016 m. grynasis migracijos į Lenkiją skaičius buvo teigiamas. Pandemijos metu ši tendencija paspartėjo.
Ketvirčio piliečių nuo 1990 metų netekusios Lietuvos gyventojų skaičius pernai šiek tiek išaugo, COVID-19 sustabdžius emigracijos bangas, ilgai išnešančias iš šalies jaunimą.
Niekur posūkis nebuvo toks dramatiškas, kaip Bulgarijoje.
Remiantis Jungtinių Tautų prognozėmis, prieš pandemiją Bulgarija buvo antra greičiausiai besitraukianti šalis pasaulyje po Lietuvos.
Bulgarijos gyventojų skaičius sumažėjo nuo beveik 9 milijonų devintojo dešimtmečio pabaigoje iki maždaug 7 milijonų šiandien.
Tačiau pernai neto migracija į šalį pirmą kartą per daugiau, nei dešimtmetį buvo teigiama. 2020 m. į Bulgariją persikėlė apie 30 000 žmonių daugiau, nei išvyko iš šalies, dauguma jų buvo Bulgarijos piliečiai.
Dabar kyla klausimas, ar tie grįžusieji pasiliks. Atsakymas turės didelių pasekmių abiem žemyno pusėms. Vakarų Europos šalys susiduria su rekordiniu darbo jėgos stygiumi, atidaryta daug darbo vietų, kurias dažniausiai užpildo darbuotojai iš užsienio. Ir tokiose šalyse, kaip Bulgarija grįžtantys migrantai būtų palaima ekonomikai, kuri ištisą kartą nukraujuoja kvalifikuotus darbuotojus ir jaunimą.
„Žmonių, paliekančių Vidurio ir Rytų Europą ir vykstančių į vakarus, banga pasiekė viršūnę“, – sakė Europos užsienio santykių tarybos vizituojantis bendradarbis Ognyanas Georgijevas.
Praėjusiais metais jis atliko tyrimą, kurio metu nustatyta, kad dešimtys tūkstančių ilgą laiką užsienyje gyvenusių bulgarų grįžo namo, kai pasirodė Covid.
„Nemaža dalis jų gali likti“, – sakė jis. "Tai tikrai ekonominis postūmis – ne tik Bulgarijai, bet ir tokioms šalims, kaip Rumunija ir Lenkija. Buvo suvokta, kad Rytų Europoje galite turėti gerą gyvenimo kokybę."
Kai pernai J. Aleksijevas grįžo į Sofiją, 29 metų vyras manė, kad šis kraustymasis gali būti laikinas. Bet jis greitai nusprendė pasilikti. Nors jis uždirba maždaug pusę to, ką gavo, dirbdamas Nicos (Prancūzija) oro uoste, jis sakė, kad čia pinigai yra daug vertingesni. Daugelis jo draugų iš vidurinės mokyklos – prancūzų panardinimo mokyklos, kuri paprastai išsiunčia daug absolventų į užsienį – taip pat grįžo namo.
„Sofija mane nustebino“, – sakė jis. „Tai suteikia daug galimybių, net geriau, nei kai kurie Vakarų miestai, kalbant apie gyvenimo kokybę.
Tačiau apskritai gyvenimo kokybė Bulgarijoje gerokai atsilieka nuo daugumos Europos šalių. Tai skurdžiausia Europos Sąjungos šalis, o nepasitikėjimas valdžios institucijomis klesti. Mažiau nei 30% piliečių yra paskiepyti nuo COVID-19 – žemiausias rodiklis bloke.
Magdalena Kostova, Bulgarijos nacionalinio statistikos instituto demografė, sakė skeptiškai vertinanti, kad daugelis grįžusiųjų liktų ilgam. Ji sakė, kad kitose Europos šalyse ekonominės galimybės, išsilavinimas ir galimybė gauti pagrindines paslaugas išliko daug geresnės." [1]
Remiantis Jungtinių Tautų duomenimis, prieš pandemiją Lietuva buvo greičiausiai išnykstanti šalis pasaulyje. Reikia "pasveikinti" Lietuvos verslininkus ir politikus. Brangieji, jūs jau pasiekėte pasaulio rekordą, tik mūsų parsidavusi žiniasklaida jums to nesako. Niekur pasaulyje nėra blogiau, negu Lietuvoje - algos pernelyg mažos, lyginant su kainomis.
1. World News: Eastern Europe's Shrinking Population Gets Covid Boost
Lovett, Ian. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 30 Dec 2021: A.9.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą