Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2021 m. gruodžio 29 d., trečiadienis

JAV ir Rusija sudarė derybų dėl Ukrainos tvarkaraštį --- Kremlius netoli sienos dislokavo 100 000 karių, skaičiuoja JAV

 „VAŠINGTONAS – JAV ir Rusija susitarė surengti saugumo derybas sausio 10 d., kilus įtampai dėl Rusijos pajėgų, dislokuotų netoli Ukrainos, ir Maskvos reikalavimų, kad NATO atsisakytų bet kokios plėtros į rytus, į buvusį sovietinį bloką.

 

    Neatsirado jokių ženklų, kad abi pusės sugebėjo susiaurinti savo nesutarimus dėl pagrindinio Maskvos reikalavimo Šiaurės Atlanto sutarties organizacijai nutraukti karinius ryšius su Ukraina ir Gruzija ir atšaukti ankstesnius pareiškimus, kad galiausiai Ukraina ir Gruzija prisijungs prie aljanso.

 

    „Kai susėdame pasikalbėti, Rusija gali pateikti savo rūpesčius ant stalo, o mes taip pat pateiksime savo susirūpinimą dėl Rusijos veiklos“, – antradienį sakė prezidento Bideno Nacionalinio saugumo tarybos (NSC) atstovas. „Bus sričių, kuriose galime padaryti pažangą, ir sričių, kuriose nesutiksime“.

 

    Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas teigė, kad tikisi, kad derybose daugiausia dėmesio bus skiriama saugumo pasiūlymams, kuriuos Kremlius šį mėnesį JAV pateikė ir kurie užkirs kelią NATO plėtrai į rytus ir vakarus prie Rusijos periferijos.

 

    „Visi šie dalykai yra neatsiejami nuo mūsų pozicijos“, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė R. Ryabkovas. „Negalime apsieiti be rimtos diskusijos šiomis temomis būsimų kontaktų metu.

 

    Rusija iš pradžių siūlė tiesiogines derybas su JAV. Bideno administracija pasiūlė lygiagrečius susitikimus, kad būtų išvengta įspūdžio, kad diskusijos lems naują Europos padalijimą į įtakos zonas, kurios būtų nustatytos, nedalyvaujant JAV sąjungininkams. „Laikysimės principo „nieko apie mūsų sąjungininkus ir partnerius be mūsų sąjungininkų ir partnerių, įskaitant Ukrainą“, – sakė NSC atstovas.

 

    JAV ir Rusijos derybos vyks Ženevoje, kaip saugumo dialogo, kurį abi šalys naudojo, aptardamos branduolinius ginklus ir kitus karinius klausimus, dalis. Tikėtina, kad joms vadovaus valstybės sekretoriaus pavaduotoja Wendy Sherman ir ponas Ryabkovas, kurie atstovavo abiem pusėms ankstesnėse sesijose.

 

    Tikėtina, kad po susitikimo Ženevoje sausio 12 d. vyks platesnės derybos Briuselyje NATO ir Rusijos Taryboje – Aljanso forume, kuriame bus aptariami saugumo klausimai su Maskva. Tos diskusijos, jei vyks taip, kaip tikėtasi, būtų pirmasis šios tarybos posėdis per daugiau, nei dvejus metus.

 

    Sausio 13 d. vyks dar vienas posėdis, skirtas aptarti Rusijos ir Europos tautų klausimus Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje.

 

    Rusija prie Ukrainos subūrė karius, kurių, JAV pareigūnų skaičiavimais, yra apie 100 000, o invazijos metu gali siekti 175 000 karių, kur bataliono taktinės grupės veiks, kaip priešakinės pajėgos. JAV pareigūnai praėjusią savaitę pranešė, kad Rusija prie Ukrainos sienos turi 53 bataliono taktines grupes. Kiekvieną grupę sudaro apie 800 karių.

 

    JAV pareigūnai sakė, kad Rusijos kariuomenės stiprinimas tęsiasi be jokių atsitraukimo ženklų. Jie nurodė siaurą langą, kad būtų išvengta Rusijos karinių veiksmų, atsižvelgiant į pranešimus, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino veiksmų grafikas yra 2022 m. pradžia.

 

    Remiantis skrydžių sekimo duomenimis, JAV pajėgos pastarosiomis dienomis virš Ukrainos skrido žvalgybiniais lėktuvais RC-135 ir E-8, kad galėtų stebėti Rusijos kariuomenės dislokavimą. RC-135 renka elektroninę žvalgybą, o E-8 naudoja radarą sausumos pajėgoms sekti.

 

    Antradienį JAV pareigūnai sakė, kad gynybos sekretorius Lloydas Austinas įsakė lėktuvnešio grupei pasilikti Viduržemio jūroje, o ne keliauti Sueco kanalu į Artimuosius Rytus, kaip buvo planuota. Pareigūnai pridūrė, kad USS Harry S. Truman liks netoli savo dabartinės vietos Jonijos jūroje tarp Graikijos ir Italijos.

 

    Bidenas atmetė galimybę siųsti kovines pajėgas į Ukrainą, tačiau amerikiečių pareigūnai perspėjo, kad JAV sustiprins pozicijas NATO Rytų Europos valstybių teritorijoje, jei Rusijos karinės pajėgos atakuotų Ukrainą.

 

    Ukraina paprašė JAV aukštųjų technologijų priešraketinių sistemų, sakė Ukrainos ir JAV pareigūnai, artimi situacijai. Kol kas Bideno administracija susilaikė nuo tokių sistemų siuntimo ar sraigtasparnių, Ukrainoje remontuojamų ir kadaise skirtų  Afganistano kariuomenei, jau nebeegzistuojančiai, perdavimo.

 

    Nors JAV nepadidino karinės paramos Ukrainai, JAV nuolat įvertina šalies gynybos poreikius ir teikia gynybinę pagalbą, kuri buvo planuota prieš neseniai pradėtą Rusijos telkimąsi netoli Ukrainos, sakė patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sallivanas.

 

    Jei Rusija įsiveržtų į Ukrainą, Bideno administracija pažadėjo įvesti griežtas ekonomines sankcijas, sustiprinti karinę pagalbą Kijevui ir sustiprinti dislokavimą NATO valstybėse narėse rytiniame aljanso flange, pranešė pareigūnai.

 

    Rusijos ginkluotųjų pajėgų Pietų karinės apygardos spaudos tarnyba šeštadienį pranešė, kad 10 000 karių, dalyvavusių pratybose poligonuose, grįš į savo bazes. Atrodė, kad „nėra jokio ryšio tarp tų pratybų pabaigos ir Rusijos pajėgų, dislokuotų netoli Ukrainos“, – sakė CNA korporacijos Rusijos kariuomenės ekspertas Michaelas Kofmanas." [1]

1.  World News: U.S., Russia Set Ukraine-Talks Schedule --- The Kremlin has deployed 100,000 troops near the border, the U.S. estimates
Gordon, Michael R. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 29 Dec 2021: A.6.   
 

Komentarų nėra: