Anglies dioksido lygis yra didžiausias žmonijos istorijoje

 „Žmonės 2021 m. į atmosferą pumpavo 36 milijardus tonų planetą šildančių dujų – daugiau, nei bet kuriais ankstesniais metais. Jų gaunama, deginant naftą, dujas ir anglį.

 

    Planetą šildančio anglies dioksido kiekis atmosferoje gegužę pasiekė rekordą ir toliau nenumaldomai auga, penktadienį pranešė mokslininkai.

 

    Dabar jis yra 50 procentų didesnis, nei ikiindustrinis vidurkis, iki to, kai žmonės XIX amžiaus pabaigoje pradėjo plačiai deginti naftą, dujas ir anglį.

 

    Dabar atmosferoje yra daugiau anglies dioksido, nei bet kada per mažiausiai 4 milijonus metų, sakė Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos pareigūnai.

 

    Gegužės mėnesį dujų koncentracija pasiekė beveik 421 milijoninę dalį, o tai yra metų pikas, nes jėgainės, transporto priemonės, fermos ir kiti šaltiniai visame pasaulyje ir toliau pumpavo į atmosferą didžiulius kiekius anglies dioksido. 2021 m. išmetamųjų teršalų kiekis siekė 36,3 milijardus tonų – aukščiausias lygis istorijoje.

 

    Didėjant anglies dioksido kiekiui, planeta ir toliau šyla, o tai sukelia tokius padarinius, kaip didėjantys potvyniai, stipresnis karštis, sausra ir vis didėjantys gaisrai, kuriuos jau patiria milijonai žmonių visame pasaulyje. Vidutinė pasaulinė temperatūra dabar yra apie 1,1 laipsnio Celsijaus arba 2 laipsniais pagal Farenheitą aukštesnė, nei priešindustriniais laikais.

 

    Didėjantis anglies dioksido lygis yra dar vienas įrodymas, kad šalys mažai pažengė į 2015 metais Paryžiuje užsibrėžto tikslo apriboti atšilimą iki 1,5 laipsnio Celsijaus. Tai riba, kurią peržengus, mokslininkų teigimu, katastrofiškų klimato kaitos padarinių tikimybė gerokai padidėja.

 

    Tai „ryškus priminimas, kad turime imtis skubių ir rimtų žingsnių, kad taptume labiau klimato kaitai pasirengusia tauta“, – sakė JAV NOAA administratorius Rickas Spinradas.

 

    Nors anglies dvideginio lygis maždaug 2020 m. šiek tiek sumažėjo dėl koronaviruso pandemijos sukelto ekonomikos sulėtėjimo, ilgalaikei tendencijai įtakos neturėjo, interviu sakė NOAA Pasaulinės stebėjimo laboratorijos vyresnysis mokslininkas Pieteris Tansas.

 

    Anglies dioksido koncentracijos didėjimo greitis „tiesiog tęsėsi“, - sakė jis. „Ir tai tęsiasi maždaug tuo pačiu tempu, kaip ir pastarąjį dešimtmetį.

 

    Anglies dioksido lygis kinta ištisus metus – didėja augmenijai mirštant ir pūstant rudenį ir žiemą, o mažėja pavasarį ir vasarą, nes augantys augalai fotosintezės būdu sugeria dujas. Pikas pasiekiamas kiekvieną gegužę, prieš pat augalų augimo pagreitį šiauriniame pusrutulyje. (Šiaurės poveikis didesnis nei pietinio pusrutulio, nes šiaurėje yra daug daugiau žemės paviršiaus ir augalijos.)

 

    Daktaras Tansas ir kiti laboratorijos darbuotojai apskaičiavo didžiausią šių metų koncentraciją – 420,99 promilės, remdamiesi duomenimis iš NOAA meteorologinės stoties, esančios ant Mauna Loa ugnikalnio Havajuose. Stebėjimus ten šeštojo dešimtmečio pabaigoje pradėjo Scripps okeanografijos instituto mokslininkas Charlesas Davidas Keelingas, o ilgalaikis rekordas žinomas, kaip Kilingo kreivė.

 

    Scrippso mokslininkai vis dar atlieka stebėjimus Mauna Loa pagal programą, kurią vykdo daktaro Keelingo sūnus Ralfas Keelingas. Naudodami tuos nepriklausomus duomenis, kurie yra panašūs į NOAA, jie apskaičiavo 420,78 koncentraciją.

 

    Abu skaičiai yra maždaug 2 promilės didesni nei praėjusių metų rekordas. Šis pikas yra 140 milijonų dalių didesnis už vidutinę koncentraciją ikipramoninio laikotarpio dienomis, kuri nuolat buvo apie 280 milijonų dalių. Nuo to laiko žmonės į atmosferą išpumpavo apie 1,6 trilijono tonų anglies dioksido.

 

    Norint pasiekti Paryžiaus susitarime numatytą tikslą – 1,5 laipsnio Celsijaus, išmetamųjų teršalų kiekis iki 2050 m. turi pasiekti „grynąjį nulį“, o tai reiškia staigų sumažinimą, o visas likusias emisijas subalansuos anglies dioksido absorbcija vandenynuose ir augmenijoje. Jei pasaulis priartėtų prie šio tikslo, anglies dioksido kiekio didėjimo greitis sulėtėtų, o Kilingo kreivė išsilygintų.

 

    Jei teršalų išmetimas būtų visiškai pašalintas, sakė daktaras Tansas, Kilingo kreivė pradėtų kristi, nes vandenynai ir augmenija toliau sugers esamą anglies dioksidą iš oro. Jis teigė, kad atmosferos koncentracijos mažėjimas tęsis šimtus metų, nors ir palaipsniui lėčiau.

 

    Pasak jo, tam tikru momentu bus pasiekta pusiausvyra, tačiau anglies dioksido koncentracija tiek atmosferoje, tiek vandenynuose bus didesnė už ikipramoninį lygį ir tokia išliks tūkstančius metų.

 

    Per tokį ilgą laiką jūros lygis gali smarkiai pakilti, nes tirpsta poliarinis ledas ir gali įvykti kiti pokyčiai, pavyzdžiui, Arkties tundra virsta miškais.

 

    „Tai ta ilga uodega, kuri man tikrai kelia nerimą“, – sakė daktaras Tansas. "Tai gali iš tikrųjų pakeisti klimatą."

 

Nepaisant to, kad saulės ir vėjo energija vis pinga ir pinga, niekas nesikeičia. Žmonės priprato prie gero gyvenimo iškastinio kuro  dėka ir nenori to atsisakyti. Kai kurie atsisakymo atveju netektų pajamų ir valdžios. Laikas įvesti mokesčius už oro teršimą.

 

Politikai sunaikino tranzito valstybės paslaugų paklausą Lietuvoje. Lietuvos politikų dėka netekome pigių dujų iš Rusijos trąšų gamybai. Lietuvos politikų dėka netekome pigios naftos iš Rusijos Mažeikių naftai, kurią dabar valdo lenkai, mokantys Lietuvai mokesčius.  Todėl dabar pats geriausias laikas apmokestinti iškastinio kuro naudojimą Lietuvoje. Gautus iš tokio mokesčio pinigus galima išdalinti visiems Lietuvos piliečiams po lygiai.