„Praha – Rytų Europos politikai dažnai palaiko sankcijas. Tačiau sankcijų poveikis Rusijai jau buvo Rytų Europos jaučiamas, taip pat pabėgėlių krizė, o dabar – ekonomikos nuosmukis, keliantis didelę grėsmę regiono vienybei.
Metinė infliacija Čekijos Respublikoje gegužę pasiekė 16%, o ekonomistai teigia, kad tik spartus palūkanų normų kėlimas dėl nepriklausomos šalies valiutos neleido jai kilti dar aukščiau. Vis labiau sutariama, kad kitąmet šalis artėja prie recesijos. „Tikimybė šiuo metu yra apie 60 proc.“, – sako ekonomistas Lukas Kovanda.
Kitur perspektyvos prastesnės. Baltijos šalyse, kurios iki šiol vadovavo Europos pareigoms, tiekiant Ukrainai finansinę ir karinę pagalbą, infliacija siekia 20 proc.
Dėl tiekimo grandinės sutrikimų ir energijos kainų kilimo sumažėjo pramonės gamyba. Balandžio mėn. buvo pranešta apie 9,4% metinį gamybos sumažėjimą Slovakijoje ir 3,8% Čekijoje, o gegužės mėnesio duomenys greičiausiai parodys staigesnius susitraukimus.
Dar vienu įtemptų laikų ženklu dideli ir maži plėtros projektai buvo palikti nuosmukiu dėl išaugusių statybos sąnaudų.
Nuosmukis tampa pastebimas kasdieniame gyvenime. Benzino ir dyzelino kainos bei sąskaitos už energiją pasiekia visų laikų aukštumas, o maisto kainos sparčiai auga. Ne euro zonai nepriklausančiose šalyse, tokiose, kaip Čekija ir Lenkija, spartus palūkanų normų kėlimas daugelį žmonių staiga išstumia iš būsto paskolų rinkos.
Tęsiant sankcijas Rusijai, šios besikaupiančios ekonominės bėdos tampa Vakarų vienybės išbandymu nepalankiausiomis sąlygomis. Rytų europiečiams miesto gatvėse kabinti mėlynai geltonas vėliavas – vienas dalykas. Kitas reikalas – prašyti jų padengti ilgalaikes finansines išlaidas Ukrainos labui. Ir infliacijos baimė neapsiriboja Rytų Europa. Europos užsienio santykių taryba neseniai nustatė, kad 61% apklausos respondentų iš viso žemyno įvardijo "pragyvenimo išlaidas ir energijos kainas" kaip "didžiausią susirūpinimą dėl sankcijų Rusijai".
Ironiška, bet galimas visuomenės atsakas, kurį sukėlė ekonomikos nuosmukis, kelia tiesioginę grėsmę Ukrainos reikalams. Kai kuriose Europos sostinėse parama jai pradeda atrodyti, kaip politinis švino svoris.
Anksčiau šį mėnesį paskelbta Čekijos nuomonių apklausa rodo, kad prasidėjus sunkioms ekonominėms aplinkybėms, prasidės atsiskyrimas nuo proeuropietiškos valdančiosios koalicijos. Ministras pirmininkas Petras Fiala bandė suversti kaltę dėl didėjančios infliacijos savo pirmtako išlaidumui pandemijos metu. Netgi kovo mėn., kai visuomenė buvo palaikanti Ukrainai aukščiausiame taške, čekai buvo kur kas mažiau karingi, nei jų vyriausybė, o 79% manė, kad tuo metu Ukrainai jau buvo suteikta pakankamai paramos.
Geopolitiškai ambivalentiškesnės opozicijos lyderis Andrejus Babis, atspindėdamas šias sroves, ėmė propaguoti atitrūkusį požiūrį į krizę, teigdamas, kad Čekija jau padarė viską, ką gali dėl Ukrainos. „Nemanau, kad turėtume ir toliau tiekti ginklus. Ginklų tiekėme pakankamai, – sakė jis, – o mūsų pačių kariuomenė taip pat nėra labai geros būklės.
Stiprėjant raginimams mažinti paramą Ukrainai, politinė padėtis dar keblesnė kaimyninėje Slovakijoje, kur trapi koalicinė vyriausybė balansuoja ant žlugimo slenksčio dėl sankcijų Rusijai ir antiinfliacinės pagalbos paketo. Aršūs ginčai dėl specialaus mokesčio Rusijos naftai ir kitų ekonominių priemonių lėmė visišką bendradarbiavimo žlugimą, o ministrai vienas kitą vadina „apgavikais“ ir „melagiais“.
Vyriausybės padalijimas suteiktų galimybę opozicijai kreiptis į trečdalį slovakų, kurie kaltina Vakarus tariamu Rusijos provokavimu. Buvęs ministras pirmininkas Robertas Fico pareiškė, kad sankcijos Rusijos naftai „praktiškai sunaikins“ didžiausią Slovakijos naftos perdirbimo įmonę, vyriausybei „pasiduodant JAV interesams“.
Blogi provakarietiškų koalicijų išlikimo ženklai atsiranda ir kitur Rytų Europoje. Estijos koalicija žlugo po to, kai ministrė pirmininkė Kaja Kallas apkaltino savo kolegas „dirbant prieš pagrindines Estijos vertybes“, o ES palanki Bulgarijos vyriausybė byra po to, kai dėl ginčo dėl biudžeto buvo pasitraukusi koalicijos partnerė.
Susikaupus tamsiems ekonominiams debesims, regionas, kuris greitai tapo proukrainietiškos vienybės bastionu, dabar gali virsti politinių nesutarimų katilu. Jei provakarietiškos ir proukrainiškos vyriausybės neatlaikys artėjančios audros, geopolitinė ištikimybė Rytų Europoje netrukus gali pradėti svyruoti." [1]
1. 1. Economic Strains Test European Union's Support for Ukraine
Nattrass, William.
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 23 June 2022: A.17.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą