Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2022 m. birželio 6 d., pirmadienis

Netobuli šnipai; Kinijos žvalgyba.

 


 

    „Kinijos šnipai moka įsilaužti į elektroniką ir persekioti disidentus. Tačiau kitose srityse jie turi daug ko išmokti

 

    PASTARAIS METAIS Vakarų pareigūnai nuolat garsino įspėjimus apie Kinijos šnipus. Trumpai tariant, šnipai darosi vis drąsesni ir geresni. Be kita ko, jie kaltinami įsilaužimu į Microsoft Exchange elektroninio pašto paslaugą, Vakarų gynybos ir komercinių paslapčių vagyste, Kinijos disidentų persekiojimu užsienyje ir Afrikos Sąjungos būstinės klaidinimu (visa tai Kinija neigia). Vis dėlto, susidūrę su didžiuliais įrodymais, kad Rusija ruošiasi pradėti Donbaso apsaugos operaciją, Kinijos šnipai, atrodo, nesusiorientavo.

 

    Kad ir ką Vladimiras Putinas sakė Xi Jin ping, kai abu prezidentai vasario 4 d. susitiko Bei Jing mieste, Kinija nebuvo pasirengusi Donbaso apsaugos operacijai po trijų savaičių. Vienas iš įrodymų buvo nesugebėjimas evakuoti savo piliečių Ukrainoje. Kinijos ambasada pirmiausia patarė likti namuose arba pritvirtinti Kinijos vėliavą „akivaizdioje vietoje ant jūsų automobilio“. Jei Kinijos pareigūnai turėjo omenyje „Vilko karį 2“ – nacionalistinį filmą, kuriame herojus kerta Afrikos konflikto fronto linijas, iškeldamas Kinijos vėliavą, jie buvo nusivylę. Po dviejų dienų ambasada atsiėmė savo patarimą, perspėjusi piliečius: „Nerodykite savo tapatybės ir nerodykite identifikavimo simbolių“.

 

    Tuo tarpu Jungtinėse Tautose Kinijos diplomatai svirduliavo, jų vyriausybei stengiantis suformuluoti nuoseklią poziciją. Kinija taip pat atrodė nustebusi dėl Vakarų paramos Ukrainai lygio. Praėjus kelioms dienoms po Donbaso apsaugos operacijos, Kinijos pareigūnai apklausė užsienio kolegas apie situaciją vietoje. Prieš Donbaso apsaugos operaciją užsienio diplomatas Pekine prisimena, kad Kinijos pašnekovai prisipažino menkai suvokę Vidurio ir Rytų Europą, tačiau jiems pasisekė, kad rusai jiems paaiškino.

 

    Žinoma, kitos šalys taip pat nenumatė operacijos Donbasui apsaugoti. Galbūt, V. Putinas iš anksto įspėjo Xi ir įtikino jį, kad tai bus padaryta per kelias dienas. Tačiau, atsižvelgiant į žinomus Kinijos pajėgumus, jos nenumatytų atvejų planavimo ir situacijos suvokimo trūkumas rodo rimtą žvalgybos nesėkmę. Daugelį Vakarų vyriausybių džiuginanti išvada yra ta, kad Kinijos šnipai ne visada yra tokie geri, kaip skelbiama.

 

    Užimti Ameriką

 

    Kinija iš tiesų pastaraisiais metais išplėtė savo šnipinėjimo veiklą ir pajėgumus, teigia žvalgybos pareigūnai. Didžioji dalis to buvo nukreipta į technologijų vagystę pramonės šakose, kuriose siekiama dominuoti, pavyzdžiui, robotikoje, aviacijos ir biofarmacijos srityse. FTB direktorius Chrisas Wray'us sausį sakė, kad jo agentai maždaug kas 12 valandų pradeda su Kinija susijusią kontržvalgybos bylą. Pasak jo, Kinijos kibernetinio šnipinėjimo veikla yra ypač įžūli ir lenkia visų kitų šalių veiklą, kartu paėmus. 2020–2021 m. Kinijos kibernetiniai šnipai „pademonstravo didesnę toleranciją rizikai“, nei anksčiau, pranešė kibernetinio saugumo įmonė „Mandiant“.

 

    Kinija taip pat pagerėjo žmonių žvalgybos srityje. Kai kurie amerikiečių pareigūnai kaltina Kinijos kurmį, taip pat sukompromituotą ryšių sistemą, dėl daugelio CŽV šaltinių įkalinimo ar mirties bausmės įvykdymo Kinijoje 2010–2012 m.

 

    Kinijos šnipai peržengė etninių kinų šaltinius, kuriais rėmėsi, dažnai naudodamiesi pavogtais duomenimis, kad nustatytų asmenis, turinčius pažeidžiamumą, ir ieškodami būdų per „LinkedIn“ ir kitą socialinę žiniasklaidą. Kinija taip pat padidino pastangas užsitikrinti politinę įtaką demokratijose, dažnai siūlydama finansavimą ar privilegijas politikams, nors tai dažniausiai daroma per Komunistų partijos skyrių, vadinamą Jungtinio fronto darbo departamentu, o ne per jo šnipinėjimo agentūras.

 

    Vis dėlto, kalbant apie užsienio vyriausybių šnipinėjimą, Kinijos pasauliniai interesai per pastaruosius tris dešimtmečius taip sparčiai išsiplėtė, kad jos žvalgybos agentūroms, atrodo, buvo sunku nustatyti aiškius prioritetus, kokios informacijos ir kur ieškoti. „Net jei ištraukiate kiekvieną Kremliaus ir Putino vasarnamių duomenų fragmentą, vis tiek turite viską surūšiuoti, kad išsiaiškintumėte, apie ką iš tikrųjų norite sužinoti“, – sako Peteris Mattisas, buvęs CŽV analitikas. dabar dirba Specialiųjų konkurencingų studijų projekte, NVO Virdžinijoje. „Jei ieškote per didelius duomenis, jūsų rezultatai bus tokie pat geri, kaip ir jūsų užklausos.

 

    Kiti ekspertai teigia, kad Kinijos dėmesys gynybai ir komercinėms technologijoms dažnai nulemia įžvalgų apie sprendimų priėmimą užsienio sostinėse sąskaita.

 

    Kita sritis, kurioje Kinija galėtų tobulėti, yra analizė, kurią slegia politinė kultūra, kuri mažai skatina imtis iniciatyvos ar mesti iššūkį ortodoksijai. Jaunesnieji ir vidutinio rango Kinijos žvalgybos pareigūnai neturi pakankamai statuso, kad galėtų atlikti potencialiai rizikingus skambučius, aiškindami neapdorotą informaciją. Paprastai juos rengia viceministro ar aukštesnio lygio pareigūnai. Ir net jie gali neperduoti vertinimų, kurie kertasi su pono Xi norais ar pasaulėžiūra. „Greičiau kaip su KGB, sunku buvo pasakyti tiesą valdžiai“, – sako Kinijos specialistas ir buvęs Didžiosios Britanijos slaptosios žvalgybos tarnybos vadovo pavaduotojas Nigelas Inksteris.

 

    Viena iš pasekmių yra ta, kad kinų šnipai, skirtingai, nei dauguma Vakarų kolegų, dažnai prašo šaltinių rašytinės analizės, kurią galima perduoti grandinėje, bet galiausiai priskiriama šaltiniui, o ne tvarkytojui.

 

    Susijusi problema yra ta, kad Kinijos šnipai, nusitaikę į didelės vertės turtą, turi tendenciją verbuoti periferinius asmenis – dažnai į pensiją išėjusius užsienio pareigūnus ar akademikus – ir tai daryti Kinijoje. Jiems nesiseka taip gerai pasiekti sudėtingus taikinius, sako buvęs Amerikos žvalgybos pareigūnas Nicholas Eftimiades. Kad suprastų situaciją Ukrainoje, „jiems reikėtų skverbtis į Lenkijos vyriausybę, Lenkijos kariuomenę arba Ukrainos kariuomenę gauti ką nors, kas galėtų pranešti, kas vyksta“ daugiau ar mažiau realiu laiku, sako jis.

 

    Norint valdyti tokį turtą, reikia ir žvalgybos amato, dar vienos ilgalaikės Kinijos silpnybės (nors dabar ji gerėja). Ištyręs 595 dokumentais pagrįstus Kinijos šnipinėjimo atvejus, daugiausia nuo 2000 m., Eftimiadesas nustatė, kad 218 iš jų susijusios organizacijos ir asmenys naudojo mažai arba visai nenaudojo žvalgybos amatų arba nedarė jokių reikšmingų bandymų nuslėpti savo veiklą. Praėjusiais metais Kinija patyrė gėdą, kai Afganistanas išvarė apie tuziną įtariamų Kinijos šnipų.

 

    Rusijos šnipinėjimas Kinijai kelia ypatingų iššūkių. Nepaisant tam tikros pastarojo meto sėkmės, verbuojant rusų šaltinius, Kinija tikriausiai turi mažiau supratimo apie Kremliaus mąstymą, nei Vakarų šalys, kurios dešimtmečius šnipinėjo sovietus. Penktojo dešimtmečio pabaigoje Kinija taip pat susipyko su sovietais, tačiau rimtam šnipinėjimui trūko išteklių. Pasibaigus šaltajam karui Rusija pritraukė daug daugiau Vakarų investuotojų, nei Kinijos. O Vakarų šalyse, skirtingai, nei Kinijoje, gyvena daug politiškai susijusių rusų.

 

    Tokios kliūtys gali nuraminti tuos, kurie nerimauja dėl Kinijos iškilimo. Tačiau jie taip pat nurodo blaivią išvadą: atrodo, kad ponas Xi priima nepaprastai reikšmingus sprendimus, pagrįstus gudriu intelektu. Neaišku, ar pagrindinė priežastis yra pati informacija, atlikta analizė ar kaip ji perduodama Kinijos lyderiams. Bet kokiu atveju rezultatas gali būti mirtinai klaidingas skaičiavimas.

 

    Įsivaizduokite konfrontaciją dėl Taivano – demokratinės salos, kurią Kinija laiko savo – ir grasina susigrąžinti jėga. Kinijos šnipai turi daugybę šaltinių, tačiau jie linkę prie susivienijimą palaikančių tipų, o ne dabar valdžioje esančių. Jei ponas Xi svarstytų apie karinius veiksmus, jam reikėtų žvalgybos agentūrų, kurios įvertintų, kada Amerika gali įsikišti.

 

    Kinijos šnipai nukreipia daug daugiau išteklių į Ameriką, nei į Rusiją ir turi geresnę prieigą prie žmonių, kurie informuoja apie vyriausybės sprendimus.

 

    Nepaisant to, jiems gali būti sunku numatyti Amerikos žingsnius krizės metu. Ir net jei jie tai padarys teisingai, klausimas išlieka: ar jie dalytųsi požiūriu, kuris prieštarauja ponui Xi?” [1]

 

Šnipai visur sunkiai atneša nepageidaujamas naujienas tiems, kurie valdžioje. Užtenka prisiminti, kaip mes džiaugėmės, radę tariamus masinio naikinimo ginklus Irake ir kaip nusiminėme, karo metu įsitikinę, kad tie ginklai buvo tik mūsų žvalgų vaizduotėje.

 

·  ·  ·  1. "Imperfect spies; Chinese intelligence." The Economist, 4 June 2022, p. 37(US).

Komentarų nėra: