"Rusijai sukėlus isteriją dėl prekių
tranzito į Kaliningrado sritį ribojimo, atsakingi politikai šią savaitę
kartojo, kad viskas vyksta pagal planą: vykdomos europinės sankcijos, apie
kurias buvo žinoma dar kovą. Tačiau apsiribojama abstrakčiais patikinimais, kad
viskas yra gerai, bet į konkretesnes detales pasirinkta nesileisti. O klausimų
daugėja.
Pavyzdžiui, kodėl dar pavasarį
žinoję, kad teks apriboti tam tikrų prekių tranzitą ir šio sprendimo priėmime
dalyvavę Lietuvos atstovai vėliau Europos Komisijos (EK) papildomai klausė, ar
šis draudimas tikrai galioja. Iš viešų politikų pasisakymų matyti, kad apie
sankcijų vykdymą Rusija galėjo būti informuota net negavus EK atsakymo.
Kyla klausimai ir dėl to, kodėl
numanant audringą Rusijos reakciją, niekas nepasivargino parengti jokios
strategijos, kaip ją atremsime.
Užsienio žiniasklaida, remdamasi šaltiniais Briuselyje, jau
leidžia suprasti, kad Lietuva
galėjo perlenkti lazdą – esą iš tiesų kalbama apie sustiprintas krovinių
patikras, kad nebūtų bandymų apeiti sankcijas, o ne apie draudimą gabenti tam
tikras prekes, skirtas Rusijos vidaus rinkai.
Ketvirtadienį užsienio reikalų
ministras Gabrielius
Landsbergis pareiškė, kad EK teoriškai galėtų pakeisti savo nuomonę
dėl Kaliningrado tranzito ribojimo, o prezidentas Gitanas Nausėda patvirtino,
kad EK išaiškinimas bus patikslintas.
Beveik visą savaitę vykstant
diskusijoms dėl Kaliningrado tranzito detaliau paaiškinti, kaip šis klausimas
buvo sprendžiamas Lietuvoje, dabar niekas nenori.
Šeštadienį EK paaiškinimo dar
nebuvo?
Žinią apie nuo šeštadienio
vidurnakčio įsigaliojantį draudimą gabenti tam tikras prekes į Kaliningradą
pirmiausiai paskelbė užsienio žiniasklaida, remdamasi Kaliningrado
gubernatoriaus pranešimu.
Tą patį šeštadienį „Lietuvos
geležinkeliai“ paaiškino, kad įgyvendina ES sankcijas, o užsienio
reikalų viceministras Mantas Adomėnas pareiškė, kad rusai tai išnaudos
propagandai.
„Šiuo metu laukiame EK išaiškinimo dėl Europos sankcijų
režimo taikymo Kaliningrado prekiniam tranzitui“, – tą patį šeštadienį LRT
radijui kalbėjo M. Adomėnas.
Rusams buvo pranešta, kad šeštadienį įsigaliojo draudimas
gabenti plieną ir kitus juoduosius metalus, o vėliau bus draudžiama vežti
cementą, alkoholį, anglį ir naftą, iš viso – apie 50 proc. tranzitu gabenamų
prekių.
Rusijos pareigūnai, pavadinę tai Kaliningrado blokada, ėmė
svaidytis grasinimais Lietuvai.
Rusijos Federacijos tarybos
komisijos dėl Rusijos valstybinio suvereniteto gynimo vadovas Andrejus Klimovas
pareiškė, kad jei situacija nepasikeis, Maskva turės „atrištas rankas“ bet
kokiomis priemonėmis išspręsti situaciją. Rusijos užsienio reikalų ministro
atstovė Marija Zacharova patikino, kad „pasekmės bus“, o atsakas bus ne
diplomatinis, bet praktinis.
Buvo padėta ant stalo
„Visa tai nebuvo paslėpta nuo kovo
mėnesio. Kovo 14 dieną sankcijos buvo priimtos, visi atidėjimai buvo vieši,
viskas buvo aišku, kas važiuos, kas nevažiuos, vis tai buvo ant stalo padėta“,
– po trečiadienį įvykusio bendro Seimo Užsienio reikalų bei Nacionalinio
saugumo ir gynybos komitetų posėdžio žurnalistams sakė G. Landsbergis.
Tačiau jei viskas, kaip sako
ministras, buvo padėta ant stalo, kam reikėjo papildomo EK išaiškinimo? Kuris,
kaip matyti iš M. Adomėno komentaro LRT radijui, šeštadienį dar nebuvo gautas.
Ketvirtadienį klausimų dar padaugėjo, įtakingam leidiniui „Politico“ pacitavus EK atstovą spaudai Ericą
Mamerį, pareiškusį, kad Lietuvos institucijoms bus pateikta papildomų gairių, o
Lietuva esą turi papildomai tikrinti į Kaliningradą keliaujančias prekes,
siekiant išvengti bandymų apeiti sankcijas, bet užtikrinant laisvą tranzitą.
„Politico“ naujienlaiškis „Brussels Playbook“ citavo du
neįvardintus pareigūnus, kurie sakė, kad naujos gairės aiškiai nurodys, kad
Lietuvos muitinės pareigūnai turi sustiprinti patikrinimus, bet praleisti
gabenamus metalus, jei jie skirti vidinei Rusijos rinkai. Leidinys rašo, kad
yra prieštaravimų tarp Lietuvos premjerės ir EK atstovo spaudai pareiškimų.
Į keliamą klausimą, ar Briuselis
nusileidžia ir liepia Lietuvai atsitraukti, atsakoma neigiamai.
Esą „Politico“ pašnekovai pabrėžia,
kad taip nėra, nes sankcijomis niekada nebuvo siekta blokuoti Kaliningrado,
„jos skirtos tam, kad ES galėtų atlikti papildomus patikrinimus“.
Premjerė Ingrida Šimonytė
ketvirtadienį aiškino, kad jokio prieštaravimo čia nėra – esą patikrinimai
būtini tam, kad būtų administruojamas sankcijų taikymas.
Tuo metu visas EK atstovo E. Mamerio pareiškimas tviteryje
skamba taip: „Lietuva įgyvendina ES ribojančias priemones, kurias Taryba
vienbalsiai nustatė Rusijai. Antra, tai, žinoma, nėra „blokada“. Visada sakėme,
kad būtiniausių prekių tiekimas į Kaliningradą išlieka netrukdomas. Dabar (po
trumpų pereinamųjų laikotarpių) pradeda veikti sankcijos tam tikram Rusijos
eksportui (plieno gaminiams, statybinėms medžiagoms). Tai reiškia, kad Lietuva
turi atlikti papildomus kelių ir geležinkelių tranzito per ES teritoriją
patikrinimus. Žinoma, šios patikros yra kryptingos, proporcingos ir
veiksmingos. Jos bus skirtos išvengti bandymų apeiti sankcijas, tuo pačiu
užtikrinant laisvą tranzitą. Mes glaudžiai bendradarbiaujame su Lietuvos
institucijomis ir pateiksime papildomas gaires“.
Maniokas: kaina bus ne tik Rusijos
atsakas
Į „Politico“ straipsnį dėmesį atkreipęs VšĮ „Europos
socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ valdybos pirmininkas Klaudijus Maniokas
feisbuke klausė, kas meluoja – Lietuvos užsienio reikalų ministras, ar EK.
„Tikiu, kad Lietuvos atstovai
konsultavosi su Komisija, bet nemanau, kad gavo labai aiškų atsakymą. Iš savo
patirties žinau, kad tikėtis vienareikšmiškų Komisijos išaiškinimų yra tas
pats, kas ieškoti žibučių žiemą“, – rašo jis.
K. Maniokas pabrėžė tikintis tuo,
kad be didelių pastangų Lietuva būtų gavusi net ne išimtį, o interpretaciją
išlaikyti status quo, kuris mums yra naudingas.
„Buvo naudingas 29 metus, nuo tų
žymiųjų 1993 metų taisyklių. Lietuvos valdantieji pasirinko tikėtinos
eskalacijos kelią, eksponuodami krovinių tranzito reguliavimo silpnumą.
Reikėjo numatyti, kad EK gali ir keisti savo poziciją, o
tokiu svarbiu klausimu reikia turėti rimtas raštiškas paramos garantijas. Kur
jos?“, – klausia jis.
Pasak K. Manioko, kaina už tokią neatsakingą politiką bus ne
tiek ir ne tik Rusijos atsakas, bet pirmiausia didėjanti Lietuvos izoliacija
Vakarų stovykloje.
„Priminsiu, kad nė viena ne tik ES, nė viena pasaulio
valstybė napasekė Lietuvos pavyzdžiu dėl Taivano atstovybės. Nė viena ES
valstybė neišsiuntė Rusijos ambasadoriaus, kaip padarė Lietuva. Kai tavim
niekas neseka – tai ne lyderystė, tai išsišokimas, tai izoliacija, tai
kvailystė. Su pasekmėmis Lietuvos saugumui, tokiomis, kaip Vokietijos brigados
klausimas. Tikiu, kad Lietuvos vadovams ir politikams užteks šalto ir sveiko
proto suvaldyti situaciją. Bet akivaizdu, kad ne pirmą kartą lipam ant to
paties grėblio. Kad taip neatsitiktų vėl, reikia pokyčių, pirmiausia –
personalijų“, – teigė jis.
Prieš keletą dienų K. Maniokas
atkreipė dėmesį, kad nepaisant dabartinio Kaliningrado krovinių tranzito
reguliavimo formos, visada buvo aišku, kad tas tranzitas nėra toks pats Rusijos
krovinių pervežimas, kaip kitose ES šalyse, nes jis vyksta iš vienos Rusijos
dalies į kitą dalį. Per kitą suverenią valstybę.
„Tai sudėtingas ir subtilus
klausimas. Svarstant ES sankcijas Lietuva turėjo į tai atkreipti dėmesį,
numatyti galimas pasekmes ir pasiūlyti galimus sprendimus. Ar taip ir buvo
padaryta? Ir vėl – gal kas galėtų paaiškinti? Tikrai nereikia panikos, bet
norisi suprasti ar atsakingi žmonės supranta ką jie daro.
Dabar visi prisidengia ES taisyklėmis ir jų vykdymu lyg
patys nebūtų tų taisyklių kūrę“, – rašė jis.
Karoblis: EK išsakėme rizikas
Užsienio reikalų viceministras Raimundas Karoblis
jam atsakė, kad klausimas nėra paprastas, tačiau čia pat klausė, ar Lietuva
turėjo ginti Rusijos ir jos Kaliningrado sritį ES diskusijose dėl ES sankcijų.
„Ir tai – ES išimtinės kompetencijos
klausimais. Taip, teoriškai garsiai galėjom reikalauti išimties Kaliningrado tranzitui.
Bet tai tikrai būtų absoliučiai prieš mūsų nuoseklią poziciją dėl paramos
Ukrainai ir spaudimo Rusijai. Ir ne mūsų interesais ir ne pagal mūsų vertybes.
Ar mes konsultavomės su EK? Taip, nuolat. Net ir išsakydami galimas rizikas.
Tiek raštu, tiek dvišaliuose susitikimuose, tiek ekspertiniuose, tiek
ambasadoriaus ir viceministro lygiuose. Ir priėjome tos pačios išvados –
sankcijos pagal ES reglamentus turi būti taikomos“, – pabrėžė jis.
Viceministras aiškino, kad reikėjo
rinktis tarp blogo ir labai blogo varianto.
„Jei būtume rinkęsi kitą variantą (išimtis ) būtume panašiai pasirodę, kaip
viena ES šalis narė … Čia yra apie vertybės. Bet ir apie interesus. Šis iššūkis
turi būti valdomas visos Europos ir ne tik“, – teigė R. Karoblis.
Nusprendė nieko neaiškinti
Tad kokius paaiškinimus iš EK gavo
Lietuva ir kaip pas mus buvo sprendžiama, kaip elgtis Kaliningrado tranzito
klausimu?
Paklausta, kaip vyko aiškinimasis,
ar ES kovo viduryje priimtos sankcijos galioja ir tranzitui, susisiekimo
ministro Mariaus Skuodžio atstovė spaudai Gabrielė Vasiliauskaitė to siūlė
teirautis Užsienio reikalų ministerijos (URM), o pastaroji nusprendė
neatsakinėti į jokius klausimus.
Delfi URM teiravosi, kokius motyvus EK dėstė atsakyme Lietuvai,
teigdama, kad sankcijos tranzitui galioja, ar į Komisiją dar kartą kreiptasi
jau pradėjus jas vykdyti, tačiau į juos ministerija pasirinko neatsakyti.
Vietoje to Delfi buvo patikintas, „sausumos tranzitas nėra sustabdytas
ar užblokuotas, o nesankcionuotų prekių tranzitas vyksta toliau“, taip pat, kad
Lietuva individualių ribojimų neįvedė.
„URM nekomentuoja kitų šalių
sprendimų, kurie ateityje gali įvykti ar neįvykti“, – į klausimą, ar buvo
svarstyta apie tai, kokių žingsnių, o ne tik kalbų, keršydama gali imtis Rusija ir kokiems scenarijams ruošiamasi, atsakė
ministerija.
URM taip pat nesileido į aiškinimus
apie tai, kokios formuluotės dėl prekių gabenimo ribojimo, yra kovo viduryje ES
priimtose sankcijose.
Politikams kartojant, kad Lietuva
viso labo vykdo ES įvestas sankcijas, tačiau nepateikiant papildomų
paaiškinimų, įvairūs marginalai ir ne tik feisbuke ėmė dalintis abejonėmis, ar
priimtose sankcijose iš tiesų buvo įteisintas draudimas Rusijai gabenti prekes
į savo rinką.
Iš tiesų kovo 15 dieną priimtame
dokumente ES šalys sutarė, kad be draudimo importuoti, įsigyti, draudžiama
„vežti geležies ir plieno (juodųjų metalų) produktus, jeigu jų kilmės šalis yra
Rusija arba jeigu jie eksportuojami iš Rusijos į bet kurią kitą šalį“.
Nors šiame dokumente nebuvo
konkretesnio paaiškinimo, kaip elgtis su Kaliningrado tranzitu, balandžio 8
dieną buvo nustatyta, kad bet kuriai Rusijoje įsisteigusiai kelių transporto
įmonei draudžiama vežti krovinius keliais ES teritorijoje, įskaitant tranzitą.
Tačiau numatyta išimtis paštui ir nurodoma, kad išimtis
galioja ir prekėms,
gabenamoms tranzitu per ES tarp Kaliningrado srities ir Rusijos, tačiau „jeigu
pagal šį reglamentą tokių prekių gabenimas nėra draudžiamas kitaip“.
Galbūt galėjo geriau informuoti
Klausimas, kodėl nuo kovo vidurio
žinojus, kad sankcijos bus taikomos, ir numanius, kokia bus Rusijos reakcija,
nebuvo parengta komunikacijos strategija, taip pat liko atviras.
Vilniaus universiteto Tarptautinių
santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas
Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ trečiadienį situaciją pavadino dar
viena komunikacijos krize. Jis, beje, atkreipė dėmesį, kad į tai audringai
sureagavo ne tik Rusija – nerimo ženklų yra ir iš partnerių Vakaruose.
„Nesugebėjome laiku sureaguoti ir
vėl mėginame gesinti kažkokį gaisrą“, – konstatavo T. Janeliūnas.
Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius
teigė neabejojantis, jog savo audringą reakciją Rusija buvo suplanavusi iš
anksto.
„Tas man ir turbūt labiausiai
nepatinka, kad mes anksčiau buvome nesudėlioję tos komunikacijos linijos, kartu,
galbūt, ir su Komisija“, – sakė jis.
Ketvirtadienį G. Landsbergis
žurnalistams sakė, kad reaguojant į situaciją valdžios institucijos „galbūt,
galėjo geriau informuoti“.”
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą