„Morrisas Changas, Taiwan Semiconductor Manufacturing Co. įkūrėjas, balandį davė retą interviu. Jis mano, kad dabartinės JAV Kongreso pastangos suteikti 50 mlrd. dolerių subsidijų Amerikos puslaidininkių įmonėms, tikintis, kad jos taps pramonės lyderėmis, yra „labai brangus pinigų švaistymas be naudos". Nors jis gali būti teisus, kad JAV įmonės vargu ar aplenks TSMC, tai ne esmė: visiška priklausomybė nuo Taivano dėl pažangių puslaidininkių kelia pavojų Amerikos nacionaliniam saugumui.
TSMC gamina 92% pažangių puslaidininkių, reikalingų kiekvienam išmaniajam telefonui, nešiojamam kompiuteriui ir balistinei raketai.
Tokios JAV įmonės, kaip „Nvidia“, „Qualcomm“ ir „Apple“ beveik visą savo gamybą perduoda Taivanui.
Jei Taivano lustų gamybos pajėgumai nutrūktų arba patektų į Kinijos rankas, Amerikos technologijų sektorius būtų nuniokotas. Kaip perspėjo buvęs gynybos sekretoriaus pavaduotojas Robertas Workas, konfliktas Taivano sąsiauryje gali sukelti nacionalinio saugumo krizę dėl lustų: „Esame 110 mylių“ – atstumas nuo Taipėjaus iki žemyno – „nutolę nuo dviejų kartų į priekį, iki dviem kartomis atsilikusių pozicijos“.
Vašingtonas pripažįsta, kad reikia atgrasyti Pekiną nuo lustų, kurie maitina amerikietišką elektroniką.
Nepaisant to, politikos formuotojai stengiasi strukdyti Kinijai užvaldyti puslaidininkių rinkos su ta pačia taktika, kuria Kinija dominavo telekomunikacijų infrastruktūros, saulės baterijų ir elektromobilių rinkose.
Nors Bideno administracija pasiūlė 50 milijardų dolerių investicijų į puslaidininkių gamybą pagal JAV inovacijų ir konkurencijos įstatymą, Kongresas toliau svarsto teisės aktą, bet jo nepriima. Jei Kongresas priimtų įstatymo projektą, JAV investicijos vis tiek sudarytų tik trečdalį to, ką išleis Kinijos vyriausybė.
1990–2020 m. Kinija pastatė 32 puslaidininkių megafabrikus, palyginti su 24 megafabrikais likusioje pasaulio dalyje. Nė vienas nebuvo pastatytas JAV.
P. Chango teigimu, JAV įmonės nebegali sukurti pažangiausių lustų, nes puslaidininkių gamyklos eksploatavimas Rytų Azijoje kainuoja perpus pigiau, nei šalies viduje.
Net ir su idealia politika mažai tikėtina, kad JAV įmonės galėtų aplenkti TSMC lyderystę pažangių lustų srityje.
Tuo tarpu Kinija padarė įspūdingų laimėjimų savo puslaidininkių sektoriuje. Kinija jau 2025 m. aplenks Taivaną ir taps didžiausia pasaulyje lustų gamintoja. Jau dabar ji spausdina daugiau, nei pusę pasaulio grandinių plokščių, reikalingų lustams įtaisyti. Kinija kontroliuoja svarbiausias žaliavas, kurios tiekimo grandinėje sukuria droselio taškus: ji gamina 70 % pasaulio silicio, 80 % volframo ir 97 % galio, kurių kiekvienas yra būtinas puslaidininkių gamyboje.
Jei Pekinas sukurs ilgalaikius pranašumus visoje puslaidininkių tiekimo grandinėje, tai sukeltų proveržį pagrindinėse technologijose, kuriam JAV negali prilygti. Pavyzdžiui, specialiai pritaikyti giluminiam mokymuisi skirti lustai pakeistų visuomenę ir sukurtų tokias technologijas, kaip autonominės transporto priemonės ir pažangiausios vakcinos.
JAV negali išeiti iš šios keblios padėties. Be prezidento Bideno pasiūlytų 50 milijardų dolerių investicijų į puslaidininkių gamybą, JAV, kad laimėti lustų konkursą, reikalingos trys strategijos.
Pirma, JAV turėtų padvigubinti savo jėgą mažiau pažangių puslaidininkių gamyboje. Tokie puslaidininkiai yra būtini išmaniesiems telefonams ir nešiojamiesiems kompiuteriams, tačiau jie sudaro tik 2 % pasaulinės puslaidininkių rinkos.
Tokios JAV kompanijos, kaip „Intel“ ir „GlobalFoundries“ puikiai gamina lėtesnius lustus, kurie naudojami visur – nuo televizorių iki tankų.
Administracija gali paremti šias įmones suteikdama greitesnius leidimus gamykloms ir suteikdama mokesčių kreditus investicijoms į mokslinius tyrimus, plėtrą ir gamybą.
Antra, JAV turėtų panaudoti savo politinius svertus su Taivano ir Pietų Korėjos vyriausybėmis, kad įtikintų TSMC ir „Samsung“ užmegzti partnerystę su JAV lustų dizaineriais ir Amerikoje gaminti pažangius puslaidininkius. Tiek Pietų Korėja, tiek Taivanas priklauso nuo JAV kariuomenės saugumo įsipareigojimų. Bendros įmonės su JAV įmonėmis, tokiomis, kaip „Qualcomm“ ir „Nvidia“, užtikrintų, kad JAV gynybos institucija galėtų vykdyti savo įsipareigojimus šioms valstybėms. Jų vyriausybių tumiančios pastangos kartu su JAV mokesčių paskatų ir subsidijų traukimu gali įtikinti TSMC ir Samsung, kad daugiau lustų JAV kūrimas yra jų interesas.
Trečia, JAV turėtų sugriežtinti ryšius tarp MTEP ir gamybos. Dauguma technologinių naujovių atsiranda dėl šių dviejų sąveikos. JAV inovacijų ir konkurencijos įstatymas žengia žingsnius čia, kurdamas paskatas investuoti tiek į MTTP, tiek į gamybą.
Amerika yra ties pralaimėjimo konkurencijoje riba. Nebent JAV vyriausybė sutelks nacionalines pastangas į strategiją, panašią į tą, kuri sukūrė technologijas, laimėjusias Antrąjį pasaulinį karą, Kinija netrukus gali dominuoti puslaidininkių ir pasienio technologijų, kuriose juos naudos, srityje.
---
Ponas Allisonas, Harvardo vyriausybės profesorius, yra knygos „Destined for War: Can America and China Escape Thucydides's Trap?“ autorius. P. Schmidtas buvo „Google“ generalinis direktorius 2001–2011 m., „Google“ ir jos įpėdinės „Alphabet Inc.“ vykdomasis pirmininkas, 2011–2017 m., ir yra knygos „The Age of AI: And Our Human Future“ bendraautorius." [1]
1. Semiconductor Dependency Imperils American Security
Graham, Allison; Schmidt, Eric.
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 21 June 2022: A.17
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą