Rusija yra Vakarų problema ir ji niekur nedings

 „Sankcijos Rusijai mažai paveikė destruktyvesnius Rusijos karinius pajėgumus. Jungtinėms Valstijoms ir NATO labiausiai rūpi ne modernizuoti sovietų tankai ar pasenusios Rusijos oro pajėgos; o Rusijos povandeniniai laivai, integruotos oro ir raketų sistemos, elektroninio karo pajėgos, antipalydovinės sistemos ir įvairus branduolinis arsenalas. Šios galimybės, kurios liko beveik visiškai nepaliestos, lieka prieinamos Kremliui.

 

    Rusija neabejotinai kenčia ekonomiškai, tačiau prireiks daug mėnesių, kol jos piliečiai pajus sankcijų, eksporto kontrolės ir bandymo europiečiams pasitraukti nuo Rusijos energetikos naštą. Kol kas Rusijos vyriausybės iždas tebėra pilnas: jos mėnesinis eksportas, remiantis skaičiavimais, balandį išaugo daugiau, nei 60 procentų, palyginti su prieš metus. Nors jis ir priklauso nuo naftos ir dujų pardavimo (dažnai su nuolaida ir Europos sankcijomis), tai yra gyvybiškai svarbus pajamų šaltinis. Laikui bėgant, Maskva gali prisitaikyti.

 

    Bet kokiu atveju Rusijos kariuomenė bus apsaugota nuo viso ekonominio susitraukimo efekto. Net ir sunkiais laikais Kremlius turi įprotį išleisti pinigus ginklams, o ne žmonėms: galime būti tikri, kad V. Putinas pirmiausia sumažins ne karinį biudžetą. Ir nors dėl eksporto kontrolės šaliai bus sunku gaminti ginklus, kurie priklauso nuo importuotų komponentų, Rusijos gynybos pramonė praleido daug metų, prisitaikydama ir ieškodama būdų, kaip apeiti sankcijas.

 

    Taip pat tarptautiniu mastu Rusija nėra tokia izoliuota, kaip mes norėtume manyti. Jungtinės Valstijos ir Europa surengė vieningą atsaką Rusijai, o NATO, atsinaujinusi, tikrai netrukus savo gretose priims Suomiją ir Švediją. Tačiau daugelis regioniniu požiūriu reikšmingų šalių, tokių, kaip Indija ir Pietų Afrika, turi ilgalaikius ryšius su Rusija, kurių šiuo metu jos nėra pasirengusios atsisakyti. Kitos šalys, nerimaujančios, kad ekonominės sankcijos padidins pragyvenimo išlaidas ir sukurs nestabilumą jų sienose, atsisako pasirinkti pusę. Pavyzdžiui, Afrikos šalys Rusijai neįvedė jokių sankcijų, o Artimieji Rytai apsidraudžia. Ir, žinoma, Rusija gali tikėtis nuolatinės Kinijos paramos.

 

    Kaip pažymėjo istorikas Stephenas Kotkinas, Rusija turi puikų istorinį atsikūrimo pajėgumą. Jis priminė, kad gana trumpas Vakarų atokvėpis nuo didžiosios galios konkurencijos su Rusija po Šaltojo karo yra „istorinis akies mirksnis“.

 

    Kitaip tariant: Rusija yra Vakarų problema ir ji niekur nedings."

 

Taigi, mes ir Landsbergius, ir Kubilių palydėsime į kapus, o Rusija bus vis dar čia - mūsų kaimynystėje.