„Siūlomas įstatymo projektas dėl mobilizacijos tapo diskusijų objektu, nes vis daugiau vyrų vengia šaukimo, o moterys ragina demobilizuoti išsekusius karius.
2022-ųjų vasarį prasidėjus šiems įvykiams, dešimtys tūkstančių ukrainiečių puolė tarnauti į armiją su patriotinio įkarščio banga.
Tačiau po beveik dvejus metus trukusių kruvinų kovų, o Ukrainai vėl prireikus naujų karių, kad atremtų naują Rusijos postūmį, kariniai vadovai nebegali pasikliauti vien entuziazmu.
Vis daugiau vyrų vengia karinės tarnybos, o raginimai demobilizuoti išsekusius fronto karius padaugėjo.
Nuotaikų kaita buvo ypač akivaizdi karštose diskusijose dėl naujojo mobilizacijos įstatymo, dėl kurio gali būti parengta iki 500 000 karių. Įstatymo projektas parlamente buvo pateiktas praėjusį mėnesį – tik greitai buvo atšauktas peržiūrėti.
Įstatymo projektas katalizavo Ukrainos visuomenės nepasitenkinimą kariuomenės verbavimo procesu, kuris buvo pasmerktas, kaip kupinas korupcijos ir vis agresyvesnis. Daugelis įstatymų leidėjų teigė, kad kai kurios jo nuostatos, pvz., draudimas vengėjams pirkti nekilnojamąjį turtą, gali pažeisti žmogaus teises.
Didžiausias kliūtis yra labai subtilus masinės mobilizacijos klausimas. Priemonės, kurios palengvintų šaukimą į kariuomenę, ekspertų nuomone, atveria kelią didelio masto šaukimui, kurio reikia, kai kurie kariškiai neseniai sakė, kad būtina kompensuoti nuostolius ir atlaikyti dar vienerius įnirtingų kovų metus. Daugelis Ukrainoje baiminasi, kad tokios priemonės gali pakurstyti socialinę įtampą.
Panašu, kad prezidentas Volodymyras Zelenskis nenori prisiimti atsakomybės už didelio projekto rengimą, o paprašė savo vyriausybės ir kariuomenės pateikti daugiau argumentų, patvirtinančių šį žingsnį. „Aš nemačiau pakankamai aiškių detalių, kad galėčiau pasakyti, jog mums reikia sutelkti pusę milijono“ žmonių“, – sakė jis neseniai duodamas interviu Didžiosios Britanijos transliuotojui „Channel 4“.
Kariuomenė teigė, kad masinė mobilizacija yra civilinės vyriausybės problema, o tai gali sustiprinti įtampą tarp J. Zelenskio ir jo aukščiausiojo vado Valerijaus Zalužnio. Ukrainos prezidentas priekaištavo generolui Zalužniui rudenį, kai jis pasakė, kad konfliktas atsidūrė aklavietėje.
„Tai karšta bulvė“, – sakė Ukrainos tyrimų centro Demokratinių iniciatyvų fondo vadovas Petro Burkovskis.
Burkovskis sakė, kad „politinė vadovybė nusprendė vengti mobilizacijos klausimo“ didžiąją konflikto dalį. Tačiau po dvejų metų išsieikvojus kariuomenei, jos ignoravimas nėra tvarus, „ir šiuo metu kažkas turi būti politiškai atsakingas“.
Iššūkis surinkti pakankamai karių yra tik vienas iš daugelio, su kuriais susiduria Ukraina, nes užsienio karinė ir finansinė pagalba tampa vis sunkiau gaunama, o tai gali susilpninti Kijevo galimybes išlaikyti fronto liniją ir remti ekonomiką.
Poreikis papildyti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas buvo akivaizdus jau kelis mėnesius. Nors Kijevas savo aukų skaičių slėpė paslaptyje, amerikiečių pareigūnai šią vasarą nurodė, kad žuvo beveik 70 000, o sužeista nuo 100 000 iki 120 000.
Ukrainos pastangos atstatyti savo pajėgas vėluoja.
Kariai fronte teigė pastebėję nuolatinį naujokų kokybės prastėjimą. Daugelis yra vyresni, per daugelį metų slaugantys sužalojimus, ir nemotyvuoti kovoti. Daugiau vyrų taip pat stengiasi išvengti skersvėjų, pabėgti iš šalies ar slapstytis namuose. Dezertavimas, sakė vienas Ukrainos karys, dislokuotas rytuose, taip pat tampa problema.
Tai paskatino karinius verbuotojus pereiti prie agresyvesnės taktikos, verčiant vyrus į šaukimo tarnybas, sulaikyti juos, kartais nelegaliai, ir priversti juos tarnauti. Teisininkai ir aktyvistai pasisakė, bet pokyčių ženklų mažai. Daugelis ukrainiečių verbuotojus palygino su „žmonių grobikėliais“.
Generolas Zalužnys lapkritį savo esė sakė, kad reikia peržiūrėti įtraukimo procesą, „kad sukauptume rezervus“. Tačiau jis ir kiti pareigūnai nepasiūlė alternatyvos didelio masto mobilizacijai.
M. Zelenskis yra sakęs, kad jo kariuomenės vadai paprašė jo mobilizuoti 450 000–500 000 vyrų. „Tai reikšmingas skaičius“, – praėjusį mėnesį sakė jis ir pridūrė, kad, prieš apsispręndžiant, turi būti parengtas planas.
Ekspertai teigia, kad toks yra pagrindinis mobilizacijos įstatymo projekto tikslas, kuriame nenurodyta, kiek karių reikia papildyti. Tai sumažintų šaukimo amžių iki 25 metų nuo 27 metų, apribotų atidėjimą dėl nedidelės negalios ir apribotų šauktinių - vengėjų galimybę gauti paskolą ar įsigyti nekilnojamojo turto. Tai taip pat suteikia vietos valdžios institucijoms didesnę atsakomybę už karo prievolę.
Viktoras Kevliukas, išėjęs į pensiją Ukrainos pulkininkas, 2014–2018 m. prižiūrėjęs mobilizaciją Vakarų Ukrainoje, sakė, kad įstatymo projektas „konkrečiai skirtas“ palengvinti šimtų tūkstančių mobilizacijai.
„Valstybė laikosi tvirtos pozicijos, kaip greitai gali aprūpinti savo gynybos pajėgas tokiu personalo skaičiumi“, – sakė M. Kevliukas.
Tačiau daugelis įstatymų leidėjų, įskaitant pono Zelenskio partiją, išreiškė susirūpinimą dėl priemonių, pavyzdžiui, turinčių įtakos neįgaliesiems ir vengėjams. Jie taip pat sako, kad pasitikėjimas vietos valdžia gali paaštrinti problemas. Regioninius įdarbinimo centrus kamuoja korupcija – pareigūnai ima kyšius, kad vyrai išvengtų pašaukimo.
„Visa tai padarė šį įstatymo projektą nepriimtinu savo forma“, – sakė opozicinės Europos solidarumo partijos parlamento narys Oleksijus Hončarenka.
P. Hončarenka pridūrė, kad įstatymo projekto pateikimas Parlamentui buvo „netvarkingas“, atspindintis vyriausybės norą „išvengti politinės atsakomybės“. Įstatymo projektas buvo pateiktas Kalėdų naktį, o kai kurie kritikai tai vertino, kaip bandymą likti nepastebėti, ir ministro pirmininko Denyso Schmyhalo, o ne pono Zelenskio vardu.
Po kelių dienų diskusijų šį mėnesį įstatymų leidėjai grąžino įstatymo projektą peržiūrėti.
„Aiškiai suprantu, kad kariuomenės užduotis yra pasiekti sėkmę fronte“, – neseniai Ukrainos žiniasklaidai sakė parlamento pirmininkas Ruslanas Stefančukas. „Tačiau turime dirbti kartu, kad sureguliuotume tokius svarbius ir jautrius procesus kaip mobilizacija."
Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas sakė, kad vyriausybė jau dirba prie pataisų. Jis išreiškė nusivylimą dėl įstatymų leidėjų sprendimo, sakydamas, kad mobilizacija buvo „politizuota ir įstrigo“.
P. Hončarenka sakė, kad dėl Ukrainos karinės strategijos reikia platesnių diskusijų. Anot jo, niekas aiškiai nepaaiškino, kodėl dabar reikia pašaukti iki pusės milijono žmonių, o tai supainiojo civilius.
"Jei mūsų strategija yra atakuoti per Rusijos minų laukus, esant Rusijos oro pranašumui, tada, nežinau, 500 000 žmonių gali nepakakti. Gal ir milijono, o gal ir dviejų milijonų nepakaks", – sakė jis. „Negalime konkuruoti su Rusija žmonių skaičiumi. Jie visada laimės šį konkursą – jie tiesiog didesni už mus."
Politikos analitikas P. Burkovskis sakė, kad Ukrainos valdžia pirmaisiais karo metais nesugebėjo „suplanuoti karių komplektavimo, mokymo ir papildymo tempo“, todėl jie turėjo skubėti į šaukimo procesą, nespręsdami pagrindinių problemų, dėl kurių kyla susirūpinimas Ukrainos pilietinėje visuomenėje.
Pavyzdžiui, įstatymo projektu paliekama galimybė demobilizuoti kariuomenę po trejų metų tarnybos. Tačiau nuo karo pradžios kariavusių vyrų artimieji sako, kad tai per ilgas laikotarpis ir kad juos reikia pakeisti dabar. Pastarosiomis savaitėmis Ukrainos miestuose daugėja protestų, raginančių nedelsiant demobilizuoti, o tai yra retas visuomenės kritikos pasirodymas.
Ponas Zelenskis taip pat pabrėžė mobilizavimo išlaidas svyruojančiai Ukrainos ekonomikai.
Karo prievolė reiškia, kad mažiau mokesčių mokėtojų, padengiančių didesnį kariuomenės darbo užmokestį. Ponas Zelenskis praėjusį mėnesį sakė, kad daugiau, nei 450 000 žmonių sutelkimas kainuotų 500 milijardų Ukrainos grivinų, apie 13 milijardų dolerių – kai kyla abejonių dėl tolesnio Vakarų finansinės pagalbos.
– Iš kur mes gausime pinigų? P. Zelenskis paklausė.“ [1]
1. Kyiv Considers an Unpopular Proposal: A Stricter Draft: [Foreign Desk]. Constant Méheut;
Gibbons-Neff, Thomas. New York Times, Late Edition (East Coast); New York, N.Y.. 29 Jan 2024: A.8.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą