„Praėjusiais metais jos ekonomika smuko, o 2024-aisiais prognozuojama, kad ji nelabai augs. Ūkininkai pyksta, pramonės gamyba krenta, o valdžia ginčijasi.
Vokietija metus pradėjo, kai Berlyno gatvės buvo uždususios nuo traktorių ir ūkininkų, kurie įnirtingai protestavo prieš siūlomus biudžeto mažinimus. Tada traukinių inžinieriai pasitraukė iš darbo reikalaudami geresnio atlyginimo, įstrigdę važiuojančius į darbą ir atgal bei krovinius ir palikę šalį piktą ir įstrigusią.
Tą patį galima pasakyti apie Vokietijos ekonomikos būklę. Praėjusiais metais ji sumažėjo 0,3 proc., šią savaitę parodė oficialūs skaičiai, todėl jos ekonomika tapo ne tik didžiausia, bet ir lėčiausiai auganti iš 20 eurą naudojančių šalių.
Pramonės gamyba smuko penkis mėnesius iš eilės.
„Vokietijos ekonomika sustojo“, – sakė Vokietijos pramonės federacijos prezidentas Siegfriedas Russwurmas. „Mes nematome jokių galimybių greitai atsigauti 2024 m."
Nuo tada, kai Vokietija buvo atstatyta po Antrojo pasaulinio karo, ji buvo pagrindinė Europos ekonomikos augimo varomoji jėga, tapusi pramonės jėga, garsėjančia didžiulėmis gamyklomis ir tobula inžinerija.
Tačiau dabar jos automobilių gamintojai turi konkuruoti su santykinai pigiais elektromobiliais iš Kinijos, o ji siekia pritraukti technologijų milžinus su JAV. Vis labiau suprantama, kad Vokietijai nepavyko atnaujinti savo pramonės pakankamai lankstumo ir skaitmeninių žinių, kad išliktų konkurencinga.
Praėjusiais metais svyruojant ekonomikai, vyriausybė buvo beveik paralyžiuota dėl trijų partijų, sudarančių kanclerio Olafo Scholzo valdančiąją koaliciją, narių ginčų. Tada lapkritį ištiko biudžeto krizė, dėl kurios vyriausybės populiarumas sumažėjo apklausose.
Daugelis tų ginčų kilo dėl to, kaip užpildyti 17 milijardų eurų (18,5 milijardo JAV dolerių) biudžeto spragą po to, kai šalies aukščiausiasis teismas lapkritį atmetė ankstesnį išlaidų planą. Tokį sprendimą lėmė vadinamasis šalies skolos stabdys – Konstitucijoje įtvirtintas įstatymas, kuriuo siekiama išlaikyti mažą valstybės deficitą.
Tačiau geopolitinės krizės ir naujos pramonės konkurencijos Kinijoje ir JAV susilpnino Vokietijoje pagamintų produktų paklausą užsienyje. Vokietija pastaraisiais dešimtmečiais praturtėjo pardavinėjusi savo prekes pasauliui, susikaupusi prekybos perteklių, kuris įtempė ryšius su JAV prezidento Donaldo J. Trumpo laikais.
Skolinimosi apribojimai trukdo vyriausybei investuoti į viešąją infrastruktūrą, nuo mokyklų ir viešojo administravimo iki geležinkelių ir energetikos tinklų.
„Jo įrašymas į Konstituciją suteikė jai įpareigojantį poveikį, kuris tuo metu buvo numatytas“, – kai po susijungimo su Rytų Vokietija išaugo skolos, o išlaidos išaugo po finansų krizės 2008 m., vyriausybės patarėja Monika Schnitzer sakė podcast'ui „Hessischer Rundfunk“. “. „Tačiau niekas iki galo neapgalvojo, ką rimtos krizės metu gali reikšti, kad nėra pakankamai erdvės manevruoti“.
Vokietijos ekonomikos ekspertų tarybai vadovaujanti M. Schnitzer yra tarp ekonomistų, raginančių įstatymų leidėjus pakoreguoti mechanizmą. Tačiau tai reikštų Konstitucijos pakeitimą, kuriam reikia dviejų trečdalių parlamento daugumos, o tai reikštų, kad opozicijos ir vyriausybės bendradarbiavimas yra neįsivaizduojamas dabartinėje politinėje aplinkoje.
Tai reiškia, kad šiais ir kitais metais vokiečiai susidurs su vyriausybės išlaidų mažinimu, o tai turės įtakos daugeliui subsidijų ūkininkams ir filmų kūrėjams. Keliautojai susidurs su nauju mokesčiu lėktuvų bilietams. Paskatos saulės energijai ir elektra varomoms transporto priemonėms bus apribotos. Taip pat bus mažinami pinigai geležinkelių susisiekimui gerinti.
Ekonomistai perspėjo, kad užuot didinus mokesčius, imti raudoną rašiklį prie išlaidų – tam griežtai priešinasi fiskališkai liberalūs Laisvieji demokratai, mažiausia pono Scholzo koalicijoje, bet kontroliuojanti finansų ministeriją – bus dar vienas stabdymas. apie ekonomiką.
Išlaidų mažinimas negalėjo įvykti blogesniu metu, kai stingsta Vokietijos ekonomika. Jie paskatino tris pirmaujančius šalies ekonomikos institutus sumažinti savo ekonomikos augimo prognozes 2024 metams iki 0,6–0,9 procento, palyginti su rugsėjį prognozuojamu 1,1–1,4 procento.
Remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis, 20 valstybių grupėje, kurioje yra išsivysčiusių ir besivystančių ekonomikų iš viso pasaulio, Vokietija turėtų atsidurti apačioje, o tik Argentinoje šiemet prognozuojamas lėtesnis augimas.
Lėtėjantis Kinijos augimas atsiliepė ir Vokietijoje. Nors Kinijos ekonomika 2023 metais išaugo 5,2 proc., ji išgyvena reikšmingus pokyčius, šalies vadovams bandant atpratinti ją nuo nekilnojamojo turto ir statybų – ilgų augimo ramsčių.
Ne viskas yra neigiama, sako ekonomistai. Dviženklė infliacija gruodį sumažėjo iki 3,8 proc., o didelės palūkanų normos turėtų palengvėti vėliau šiais metais. Tai kartu su padidėjusiu atlyginimu, gautu po darbo veiksmų, tokių kaip traukinių inžinierių streikas, gali paskatinti Vokietijos vartotojus išleisti daugiau, nors gali kilti tolesnei infliacijai.
Tačiau to nepakaks Vokietijos struktūrinėms problemoms išspręsti. Viena iš jų yra vidaus energijos šaltinių trūkumas ir sankcijos Rusijos energetikai: šalis remiasi Amerikos importu, kad išlaikytų pramonės šakas, kurios dešimtmečius sudarė jos ekonomikos stuburą. Tai automobilių gamyba, plieno ir chemijos pramonė, kuri pranešė, kad pernai gamyba sumažėjo 11 proc.
Apskritai Vokietijos pramonės sektoriui sunku susidoroti ne tik su aukšta energijos kaina, bet ir su perėjimu prie lankstesnės ir labiau skaitmeninės ateities. Remiantis oficialiu indeksu, planai suskaitmeninti brangią, bet popierinę šalies biurokratiją, kurios šaknys siekia XIX a. Prūsiją, praėjusiais metais iš esmės sustojo.
Šaliai nepavyko pasiekti 2017 m. užsibrėžto tikslo iki 2022 m. pabaigos įpareigoti visas valstybines įstaigas teikti skaitmenines paslaugas. Ši infrastruktūra myli myliomis atsilieka nuo likusios Europos Sąjungos, kur vidutiniškai 56 procentai namų yra prijungti prie šviesolaidinio ryšio. -optiniai kabeliai, palyginti su 19 procentų Vokietijos namų.
Privačiame sektoriuje įmonės skundžiasi, kad statybai ar plėtrai reikalingų dokumentų kiekis stabdo augimą.
Vokietija neseniai parodė, kad ji gali greitai judėti, kai neturi kito pasirinkimo. 2022 metais Rusijai įvedus sankcijas nutraukus gamtinių dujų srautus, Vyriausybė pritarė kelių suskystintųjų gamtinių dujų tiekimo terminalų pirkimui ir statybai.
Per kelis mėnesius Vokietija sugebėjo užpildyti gamtinių dujų saugyklas iki kraštų, tuo pačiu skatindama įmones ir vartotojus taupyti kurą.
„Vokiečiai taip nemėgsta rizikuoti, tai beveik psichologinis dalykas“, – sakė Berlyno ekspertų grupės Europos reformų centro ekonomistas Sanderis Tordoiras.
Jis atkreipė dėmesį į augantį šalies žaliųjų technologijų sektorių, kaip ryškų ekonomikos tašką, tas pramonės šakas, kurios kuria technologijas, skirtas aplinkos apsaugai, atsinaujinantiems energijos šaltiniams ir efektyviam išteklių naudojimui.
Puslaidininkių gamintojai yra dar vienas investicijų šaltinis. „Intel“ ir „Taiwan Semiconductor Manufacturing Company“ planuoja statyti gamyklas Rytų Vokietijoje, o tai padės 20 mlrd.
Ekonomistai ginčijosi dėl išminties išleisti tiek daug, kad pritrauktų tokias gilias įmones, kurių vertė yra milijardai. Tačiau idėja, kad tokios firmos reikalingos siekiant padėti Vokietijos pramonei atvesti į XXI amžių, nekelia abejonių.
„Vokiečiai turi pagalvoti, kokios ekonomikos jie nori“, – sakė J. Tordoiras. "Tačiau kai jie imasi šuolio panaikinti reguliavimą ir atsisakyti fiskalinių tramdomųjų marškinėlių, Vokietijos ekonomika turi daug potencialo. Jis tiesiog neišnaudojamas." [1]
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą