Ukraina padlaižiauja Kinijai prieš Taivaną nukreiptais pokalbių taškais

    „Ukrainos ambasadorius Pekine pirmadienį Kinijos užsienio reikalų ministerijai sakė, kad Kijevas yra „įsipareigojęs laikytis vienos Kinijos principo“, kuris neigia Taivano valstybės egzistavimą ir klaidingai tvirtina, kad suvereni tauta yra komunistinės Kinijos provincija.

 

     Pranešama, kad ambasadorius Pavlo Riabikin padarė tokį pareiškimą Pekine susitikęs su Kinijos užsienio reikalų viceministru Sun Weidong, teigiama, Kinijos užsienio reikalų ministerijos paskelbtame, pranešime.

 

     Ukrainos vyriausybė praleido didžiąją dalį dvejų metų nuo konflikto su Rusija pradžios, siekdama įtikinti Kiniją, artimiausią Maskvos sąjungininkę, pakeisti ištikimybę ir palaikyti Ukrainą.

 

     Ukraina yra oficiali Kinijos juostos ir kelio iniciatyvos (BRI) narė – pasaulinio skolų spąstų plano, pagal kurį Pekinas siūlo pažeidžiamoms šalims grobuoniškas paskolas, skirtas Kinijos įmonėms apmokėti infrastruktūros projektus.

 

     Jos prezidentas Volodymyras Zelenskis ne kartą bandė užmegzti nuoseklų ryšį su Kinijos diktatoriumi Xi Jinpingu.

 

     Tarptautinėje arenoje Ukraina nesugebėjo pasmerkti Kinijos plačių žmogaus teisių pažeidimų, įskaitant daugumos musulmonų uigūrų genocidą ir besitęsiančią Rytų Turkistano okupaciją, ir ilgus metus tylėjo apie vis karingesnius Pekino grasinimus Taivanui.

 

     Kijevo bandymai kreiptis į Kiniją iš esmės žlugo. Putinas 2023 metais pirmą kartą išvyko į tarptautinę kelionę į Kiniją, mėgaudamasis Xi sveikinimu raudonuoju kilimu. Kinija aptakiai paragino „taiką“ Ukrainoje.

 

     Tačiau atrodo, kad Zelenskio administracija tęsia savo veiksmus Kinijoje, nes ji išsiuntė savo ambasadorių aptarti šio klausimu su Kinijos užsienio reikalų ministerija.

 

     Pasak Pekino, Ukrainos ambasadorius Riabikinas sakė, kad „Ukraina teikia didelę reikšmę santykių su Kinija plėtojimui ir išlieka įsipareigojusi laikytis vienos Kinijos principo“.

 

     „Ukraina yra pasirengusi stiprinti mainus ir bendradarbiavimą su Kinija bei siekti nuolatinio dvišalių santykių plėtros“, – pridūrė Užsienio reikalų ministerija.

 

     Pranešama, kad užsienio reikalų viceministras Sun Weidong tame pačiame pokalbyje ambasadoriui sakė, kad „Kinija ir Ukraina turėtų laikytis ilgalaikės perspektyvos, gerbti viena kitą ir elgtis nuoširdžiai, kad skatintų stabilų ir ilgalaikį dvišalių santykių vystymąsi“. Skaityme nebuvo paaiškinta, ko konkrečiai tam reikės, bet sakė, kad Sun grėsmingai perspėjo, kad „per šimtmetį nematyti pokyčiai vis spartėja“.

 

     „South China Morning Post“ pažymėjo, kad susitikimas įvyko „tą pačią dieną, kai Kinija ir Rusija surengė pirmąsias metų derybas Maskvoje“, o tai rodo, kad Pekinas vis dar teikia pirmenybę savo santykiams su Rusija ir mažai tikėtina, kad jis gins Ukrainą, nepaisant jos formalaus statuso, kaip diplomatinė draugė.

 

     Priešingai „vienos Kinijos principui“, Taivanas yra suvereni tauta, neturinti jokių politinių ryšių su Kinija ir niekada nebuvo valdoma režimo, kurio būstinė yra Pekine. Jame yra laisva, demokratinė sistema ir nepriklausomos institucijos, tokios, kaip kariuomenė, teismai ir biurokratija, visiškai nepriklausoma nuo Kinijos komunistų partijos. Tačiau Taivanas stengiasi įgyti tarptautinį pripažinimą, nes komunistų partija atsisako palaikyti bet kokius diplomatinius ryšius su šalimi, kuri pripažįsta Taivano suverenitetą.

 

     Šiuo metu Taivaną pripažįsta tik 12 pasaulio valstybių. Amerikos tarp jų nėra.

 

     2022 m. kovą Taivanas Ukrainai paaukojo 27 metrines tonas medicinos reikmenų, o 2023 m. sausį išsiuntė į Ukrainą elektros generatorių.

 

     Zelenskio Ukraina nepalaikė oficialių santykių su Taivanu, bet leido kai kuriuos mainus. Pats Zelenskis taip pat palaikė Taivaną 2022 m. birželio mėn. paskelbtuose pareiškimuose, kuriuose jis ragino pasaulį padėti sustiprinti Taivaną nuo Kinijos invazijos dar prieš jai įvykstant.

 

     „Neturime jų palikti kitos šalies, kuri yra galingesnė finansiniu, teritoriniu ir įrangos požiūriu, malonei“, – sakė Zelenskis laikraščiui „Washington Post“, kalbėdamas apie nykstančias tautas apskritai. „Ir todėl, jei yra diplomatinė išeitis, turime pasinaudoti diplomatiniu keliu. Bet tai turi būti prevencinis būdas, o ne tas, kuris ateina po karo pradžios.

 

     „Kinija yra labai galinga valstybė. Tai galinga ekonomika... Taigi (ji) gali politiškai, ekonomiškai paveikti Rusiją. Kinija [taip pat] yra nuolatinė JT Saugumo Tarybos narė“, – 2022 metų rugpjūtį „South China Morning Post“ sakė Zelenskis, ragindamas Xi pasikalbėti su juo tiesiogiai ir prašydamas „Kinijos verslo“ atstatyti Ukrainą.

 

     Zelenskis 2023 metų balandį sulaukė telefono skambučio su Xi, kurį Ukrainos lyderis šventė, kaip „ilgą ir prasmingą“. Pranešama, kad Xi sakė Zelenskiui, kad Kinija turi „nuoseklią ir aiškią“ valią gerinti santykius su Ukraina, ir pasiūlė: „Abipusė pagarba suverenitetui ir teritoriniam vientisumui yra politinis dvišalio susitarimo pagrindas ryšiams.”

 

    Po derybų Kinija nusiuntė „specialųjį atstovą“ į kelionę į Vakarų Europą – buvusį ambasadorių Rusijoje Li Hui, kad reklamuotų Kinijos „taikos planą“ dėl „politinio susitarimo“ Ukrainoje. Planą sudarė tai, kad Kinija mokė abi šalis „kuo greičiau nusiraminti“, pateikdama nedaug kitų detalių. Tiek Kijevas, tiek Maskva to iš esmės nepaisė.

 

     Pranešama, kad Zelenskis bando įtikinti Xi dalyvauti „taikos viršūnių susitikime“, kurį jis bando surengti Šveicarijoje, rašo South China Morning Post.

 

     „Tikrai kviečiame Kiniją dalyvauti aukščiausiojo lygio susitikime Kinijos Liaudies Respublikos prezidento lygiu“, – pranešė Ukrainos patarėjas diplomatijos klausimais Ihoris Zhovkva. „Kinijos dalyvavimas mums bus labai svarbus. Mes dirbame su Kinijos puse“."