Anksti antradienį automobilis įsirėžė į protestuojančių prancūzų ūkininkų pastatytą užtvarą, žuvo moteris ir jos dukra bei buvo sužalotas jos vyras, Prancūzijoje vis didėjant kaimo įtūžiui dėl pernelyg didelio reguliavimo ir išaugusių dyzelinių degalų kainų.
Naujoji vyriausybė, vadovaujama 34 metų ministro pirmininko Gabrielio Attalo, susidūrė su pirmąja krize, kai šalies pietvakariuose plinta užkardos. Protestai atspindėjo panašias demonstracijas Vokietijoje, kurias paskatino ūkininkų marginalizacijos jausmas, kurį kraštutiniai dešinieji greitai išnaudojo.
„Tai užmirštųjų Prancūzija“, – šeštadienį viešėdamas Bordo regione sakė prieš imigrantus nukreiptos Nacionalinio sambūrio partijos prezidentas Jordanas Bardella. „Kova už žemės ūkį taip pat yra kova su kaimo sunaikinimu, prancūzų, kurie nenori mirti, šauksmas“.
Kaimo nepasitenkinimas taip pat prisidėjo prie didelio dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“, vadinamos AfD, ir Geerto Wilderso vadovaujamos Nyderlandų laisvės partijos palaikymo. Politinė, ekonominė ir kultūrinė bedugnė tarp didžiųjų miestų gyventojų ir to, ką prancūzai vadina „periferija“, buvo veiksnys, lėmęs antiestablišmentinius nacionalistinius judėjimus iš JAV į Vakarų Europą.
Pasak vietos valdžios, prie vienos iš Prancūzijos užtvarų, pietvakariniame Ariège regione, automobilis su trimis užsieniečiais rėžėsi per supakuotų šiaudų sieną ir įsirėžė į galvijų augintojų šeimą iš Saint-Félix-de-Tournegat kaimo. Moteris mirė iš karto, o jos 12-metė dukra mirė anksti trečiadienį ligoninėje. Jos vyro būklė kritinė, pranešė Arježo prefektūra.
„Tauta yra šoke ir išreiškia savo solidarumą“, – sakoma p. Attal pareiškime.
Valstybinė prokuratūra Foix mieste, netoli avarijos vietos, pranešė, kad trys automobilyje važiavę armėnai buvo sulaikyti, atliekant tyrimą dėl žmogžudystės, tačiau „atrodo, kad faktai nepatvirtina tyčinio veiksmo teorijos“.
Šis incidentas, kad ir koks būtų jo pobūdis, padidino įtampą tarp vyriausybės ir ūkininkų, įsiutusių dėl pasiūlymo panaikinti mokesčių lengvatą dyzeliniam kurui, naudojamam traktoriuose, kuris paprastai į ūkius pristatomas didelėmis talpyklomis.
Siūlomas automobilių dyzelino kainų padidinimas 2018 m. paskatino Geltonųjų liemenių protesto judėjimą, dėl kurio Paryžiuje kilo žiaurūs susirėmimai, o daugelis Prancūzijos rajonų sustojo.
„Mes pasiliksime čia tol, kol vyriausybė nepaskelbs kokių nors griežtų priemonių, ir, jei reikės, užblokuosime Paryžių“, – „Le Monde“ sakė Cédricas Baronas, ūkininkas, dirbantis su užtvara netoli Carbonne, į pietus nuo Tulūzos.
Ūkininkai taip pat pyksta dėl to, kad daugėja, jų nuomone, smaugiančių Europos Sąjungos ir Prancūzijos vyriausybės „normų“. Šios taisyklės tapo tokios visa apimančios, kad, Emmanuelle Ducros žodžiais, dienraštyje „L'Opinion“ rašanti: „Būti ūkininku Prancūzijoje prilygsta Kafkos skaitymui ant traktoriaus“.
Taisyklės yra tokios plačiai paplitusios, kad beveik nė vienas iš daugiau, nei 66 milijonų akrų žemės ūkio paskirties žemės Prancūzijoje nėra nepaveiktas. Jos susiję su pesticidais, trąšomis, paukščių apsauga, šlapžemių apsauga, įpareigojimu palikti 4 procentus žemės pūdymui, privalomu laukų atsodinimu, nuėmus derlių – visa tai ir daug daugiau, reguliuojama vis sudėtingesne zonavimo sistema, o tai reiškia, kad ūkiai supjausti į segmentus pagal skirtingas taisykles.
Ūkininkai mano, kad daugelis reglamentų atspindi „elitinių“ miestų gyventojų ir Europos Sąjungos būstinės Briuselyje valstybės tarnautojų apsėstumą aplinkosaugos problemomis ir nežinojimą apie praktinius sunkumus, su kuriais susiduria kaimo darbuotojai, labiau susikoncentravę siekti, kad išgyventų iki mėnesio pabaigos, nei siekti sukurti ekonomiką be anglies išmetimo į orą.
Susidūręs su didėjančiu įniršiu, Prancūzijos žemės ūkio ministras Marcas Fesneau antradienį paskelbė, kad siūlomas naujas žemės ūkio sektorių reglamentuojantis įstatymas bus atidėtas „kelioms savaitėms“, kad būtų atsižvelgta į „supaprastinimo“ poreikį. Premjeras A. Attalas, siekdamas sušvelninti krizę, susitiko su pagrindinėmis ūkininkų sąjungomis.
Birželį artėjant Europos Parlamento rinkimams, Nacionalinis mitingas pavertė Europos Sąjungą „žmonių priešu“, kaip tai apibūdino J. Bardella, o save vaizduoja, kaip „tikrųjų žmonių“ atstovą, o ne miesto atstovą.
Tą patį AfD padarė ir Vokietijoje, kuri susiduria su plačiais gatvių protestais, kuriuos iš dalies išprovokavo sprendimas laipsniškai panaikinti žemės ūkio dyzelino subsidijas. Sausio 15 d. tūkstančiai ūkininkų susirinko aplink Brandenburgo vartus Berlyne, pareikalavę, kad vyriausybė atsistatydintų, nors pasiūlytas mokestis ūkio transporto priemonėms buvo atšauktas.
Vokietijos finansų ministras Christianas Lindneris miniai sakė, kad daugiau nuolaidų nedarys. Nors ūkininkų asociacijos vadovas paskelbė daugiau protestų, jei federalinė vyriausybė nepakeis savo biudžeto planų, vėlesnius protestus nustelbė didžiuliai protestai prieš AfD.
Prezidentas Macronas šį mėnesį paskyrė J. Attalą centro dešiniosios vyriausybės vadovu, iš dalies siekiant užkirsti kelią kraštutinių dešiniųjų Nacionaliniam mitingui; ilgametei jo vadovei Marine le Pen; ir jos jaunatviško leitenanto pono Bardelos žavesio puolimui. Kad užduotis bus sunki, jau akivaizdu.“ [1]
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą