„Indijos ministro pirmininko Narendros Modi didelio atgarsio vizitas į Maskvą praėjusią savaitę sukėlė kritikos audrą Vakaruose.
Kad pirmasis p. Modi vizitas Rusijoje nuo 2019-ųjų sulaukė priekaištų, neturėtų stebinti nieko. Pasirinkęs Rusiją, o ne kaimyninę šalį jo pirmajam dvišaliam oficialiam vizitui, pradėdamas ministro pirmininko trečiąją kadenciją, p. Modi padidino kelionės svarbą. Dėka iš dalies sutampančių datų su Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos viršūnių susitikimu Vašingtone, p. Modi viešnagė Maskvoje atrodė skirta pakenkti Bideno administracijos pastangoms izoliuoti Rusiją.
Dar blogiau, vaizdai, kuriuose ponas Modis apsikabinęs Vladimirą Putiną, golfo vežimėliu važinėjantis po privačią Rusijos stipruolio rezidenciją ir atsiimantis aukščiausią Rusijos civilinį apdovanojimą – Šv. Apaštalo Andriejaus ordiną, nuvylė Vakarus.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tviteryje parašė, kad Modi ir Putino apsikabinimas buvo „didžiulis nusivylimas ir galutinai pražūtingas smūgis taikos pastangoms“. Buvęs D. Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais H. R. McMasteris tviteryje parašė, kad „laikas iš naujo įvertinti santykius su Indija, remiantis daug mažesniais lūkesčiais“.
JAV ambasadorius Indijoje Ericas Garcetti pareiškė, kad JAV ir Indijos santykiai „dar nėra pakankamai gilūs“, kad juos būtų galima laikyti savaime suprantamu dalyku. Didžiosios Britanijos televizijos asmenybė Piersas Morganas buvo atviresnis. „Gėda tau“, – tviteryje rašė jis, pasidalydamas vaizdo įrašu, kuriame ponas Modis atsiima apdovanojimą iš V. Putino.
Kodėl Indija rizikuoja nuliūdinti jos Vakarų partnerius, kad patiktų Maskvai? Priežastys sudėtingos.
Kaip pažymėjo Indijos užsienio reikalų ministras Subrahmanyam Jaishankar, Indija mano, kad Eurazijos žemėje dominuoja trys didžiosios jėgos: Kinija, Indija ir Rusija.
„Ilgalaikė Indijos konkurencija su Kinija, įskaitant daugiau, nei ketverius metus besitęsiančią įtampą pasienyje, skatina jos pastangas užkirsti kelią Maskvai priartėti prie Pekino."
Indijos priklausomybė nuo Rusijos ginklų išryškėja santykiuose. Stokholmo tarptautinis taikos tyrimų institutas apskaičiavo, kad 2019–2023 m. tik 36 % Indijos importuotų ginklų buvo iš Rusijos, o 2009–2013 m. šis skaičius buvo 76 %. Tačiau dėl didelio Indijos sovietinių ir rusiškų ginklų atsargų ji vis dar priklausoma nuo Maskvos dėl atsarginių dalių ir amunicijos.
Remiantis reitingų agentūros ICRA duomenimis, Indija sutaupė apie 13 mlrd. JAV dolerią importuodama Rusijos naftą nuo 2022 metų. Indija praėjusiais metais taip pat apie ketvirtadalį importuojamų trąšų gavo iš Rusijos.
Viduje Indija dar visiškai neatsisakė savo seno šaltojo karo įpročio savo nepriklausomybę vertinti pagal gebėjimą parodyti nosį Amerikai. Net ir šiandien kai kurie Indijos užsienio politikos apžvalgininkai į Rusiją žiūri sentimentaliai, kaip į draugę, padėjusią Indijai atsispirti nedraugiškoms JAV 1971 m. Indijos ir Pakistano kare, konflikte, dėl kurio gimė Bangladešas. Bendrauti su Rusija taip pat gali atrodyti paprasčiau, nei bendrauti su JAV. V. Putinas nekelia jokių varginančių klausimų apie demokratinį atsitraukimą ar „žmogaus teises“, o Rusijos žiniasklaida ramiai perima Kremliaus nurodymus.
Rusofilai indų žinovai beveik mistiškai žiūri į Rusiją, kaip į amžiną didžiąją galią.
Indijos užsienio politikos tyrinėtojas Zorawaras Dauletas Singhas sako, kad Rusija yra „per daug išdidi, per daug nepriklausoma ir per daug kariškai galinga, kad kada nors pasiduotų Kinijai“.
Ponas Jaishankaras, užsienio reikalų ministras, Indijos „ypatingą ir privilegijuotą strateginę partnerystę“ su Rusija vadina „viena nuolatine konstanta pasaulio politikoje“ [1].
Vakarai turėtų greitai susitvarkyti jų namus. Amerikietis D. Trumpas jau pradėjo. O kaip su ES?
1. East is East: India and Russia: Less Than Meets the Eye. Dhume, Sadanand. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 18 July 2024: A.13.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą