Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2024 m. liepos 16 d., antradienis

Kaip šnipai turėtų naudoti technologijas


 

 „Filonas iš Bizantijos, trečiojo amžiaus prieš Kristų išradėjas, aprašė, kaip susmulkinti ažuolo riešutėliai, ištirpinti vandenyje, gali padaryti nematomą rašalą.

 

 Technologijos šnipinėjimą formavo tūkstantmečius, tačiau šiandien jos turi precedento neturintį poveikį. Internetas įgalina plataus masto slaptus veiksmus. Biometrinė sienų kontrolė trukdo šnipams veikti užsienyje. Išmanieji telefonai nukraujuoja paslaptis.

 

 Kai kurie daro išvadą, kad dabartinės žvalgybos tarnybos yra pasenusios. Kam vogti paslaptis, kai atviri ir komerciniai šaltiniai, pvz., palydoviniai vaizdai ir telefono vietos duomenys, gali atskleisti piktadarystę?

 

 Kam reikalingi žmonių baisumai, kai taip sunku apsaugoti jų tapatybę ir taip lengva šnipinėti skaitmeniniu būdu?

 

 Tiesą sakant, žvalgybai reikia ir senų, ir naujų būdų. Žmogaus žvalgyba tampa vis sunkesnė, brangesnė ir rizikingesnė. Tačiau vis dėlto tai išlieka būtina. Taip yra ne tik todėl, kad vis dar yra dalykų, kuriuos gali padaryti tik agentas, pavyzdžiui, skaityti nuotaikas Kremliaus koridoriuose. Taip yra ir dėl to, kad žmogaus ir techninės operacijos yra susipynusios. Kai nežinomas operatorius, tikriausiai valstybė, neseniai bandė įterpti slaptas užpakalines duris į gyvybiškai svarbią programinę įrangą, pavadintą XZ Utils, jie tai padarė metų metus apsimesdami geranoriškais projekto savanoriais.

 

 Visuomeniniai ir komerciniai šaltiniai tampa vis vertingesni. Pavyzdžiui, apie 90 % NATO žvalgybos informacijos apie kibernetines grėsmes dabar gaunama iš privačių įmonių. Tačiau tikroji vertė gaunama, derinant atvirus ir slaptus šaltinius. Tai yra sunkiau, nei skamba. Dėl geros priežasties šnipų agentūros ilgą laiką išlaikė atotrūkį tarp įslaptintų ir neįslaptintų pasaulių. Dabar juos reikia sujungti.

 

 Žvalgybos paslaugoms reikės itin slaptų debesies serverių. Šiuo metu juos daugiausia kuria Amerikos ar Kinijos įmonės, kuriomis nepasitiki daugelio kitų šalių šnipinėjimo agentūros. Šalių viduje ir tarp jų tos agentūros dažnai norės dalytis duomenimis, kurie dabar yra saugomi. 

 

Ir joms reikės eksperimentuoti su dirbtiniu intelektu, kad visa tai išnaudotų, subalansuojant haliucinacinius šiandieninių didelių kalbos modelių įpročius su didžiuliu ateities pažadu.

 

 Nors slaptasis pasaulis kažkada gerokai pralenkė privatų sektorių, dabar dažnai būna atvirkščiai. Šnipų agentūros turės dirbti su pažangiausiomis įmonėmis ir įdarbinti talentus, kurie gali atmesti galimybę dirbti kambaryje be langų, be prieigos prie telefonų ar interneto.

 

 Žvelgiant plačiau, pasaulis, kuriame skaitmeninės technologijos įsiskverbė į viską – į kiekvieno kišenes, elektrines ir kameras, kurios stebi vyriausybinius pastatus – yra tas pasaulis, kuriame prieiga prie duomenų tampa svarbiausia žvalgybos varžybose tarp Amerikos, Kinijos ir kitų didžiųjų valstybių.  Šiuo metu tai apylygė kova.

 

 Kinijos įsilaužėliai kaupia duomenis iš viso pasaulio, kas suteikia jiems galimą svertą prieš jų priešus.

 

 Daug renka ir Amerikos bei Europos žvalgybos tarnybos

 

 Tačiau jas kur kas labiau varžo įstatymai. Privačiai įmonei lengviau rinkti masinius duomenis, pvz., telefono buvimo vietos žurnalus, nei valstybinei agentūrai.

 

 Duomenų brokeriams, perkantiems ir parduodantiems privačius duomenis, dažnai teisėsaugos ir žvalgybos agentūroms, reikia griežtesnių taisyklių, o jų dažnai miglotam verslui šviesesnė šviesa. Valstybės, kurios draudžia savo agentūroms rinkti ir sujungti duomenis apie konkurentus, apaks.

 

 Tačiau tos, kurios leidžia tokią veiklą be tinkamo teisinio įgaliojimo ir griežtos priežiūros, ne tik puola asmens teises, bet ir rizikuoja sukelti atsaką, kaip po Edwardo Snowdeno apreiškimų 2013 m.

 

 Kyla pagunda atmesti šnipinėjimo technologijas, kaip tik linksmą atitrūkimą nuo tikrosios geopolitikos. Tiesą sakant, jos yra susipynę. Izraelio nesugebėjimas numatyti Hamas puolimo spalio 7 d. buvo nacionalinė nelaimė. Jei Kinija nuspręs susivienyti su Taivanu, žvalgyba bus labai svarbi, norint paneigti netikėtumo elementą. Iš anksto įspėtas yra ginkluotas.“ [1]

 

1.  How spies should use technology. The Economist; London Vol. 452, Iss. 9404,  (Jul 6, 2024): 12.

Komentarų nėra: