"Žemės ūkis labiau, nei daugelis kitų pramonės šakų naudoja skaitmenines technologijas ir dirbtinį intelektą, kad taptų efektyvesnis. Potencialas ateičiai yra didelis. Tačiau yra ir problemų.
Dirbtinis intelektas (AI) jau seniai atsidūrė žemės ūkyje. Beveik pusė Vokietijos žemės ūkio verslų (47 proc.) šiuo metu nagrinėja galimus dirbtinio intelekto panaudojimo būdus. Maždaug viena iš dešimties įmonių (9 procentai) naudoja dirbtinį intelektą, o dar 38 procentai planuoja arba diskutuoja apie jo naudojimą. Kuo didesnė įmonė, tuo intensyvesnis AI naudojimas ir įsitraukimas į jį: Nors tik 27 procentai įmonių, turinčių 20–49 hektarus, naudoja, planuoja arba diskutuoja apie dirbtinį intelektą, šis skaičius yra 38 procentai įmonių, kurių plotas 50–99 hektarai, o didelės įmonės 99 hektarai - 52 proc. Tai yra reprezentatyvios 500 žemės ūkio įmonių apklausos, kurią skaitmeninė asociacija „Bitkom“ ir Vokietijos žemės ūkio draugija (DLG) pristatė pirmadienį, rezultatai.
„Žemės ūkis yra vienas iš AI pradininkų ir lenkia daugumą kitų pramonės šakų“, – sakė „Bitkom“ generalinis direktorius Bernhardas Rohlederis. "AI gali labai palengvinti žemės ūkio įmonių naštą, kad ūkininkai turėtų daugiau laiko kitoms užduotims. Visų pirma mažesnės įmonės turėtų labiau išnaudoti AI galimybes."
Remiantis apklausa, ūkininkai mato didžiausią AI panaudojimo potencialą klimato ir orų prognozėse. 54 procentai įmonių, kurios dirba su dirbtiniu intelektu, ją jau naudoja arba planuoja naudoti, koncentruojasi į jį. 36 procentai ūkininkų mato potencialą rinkos analizėse ar kainų prognozėse ir po 28 procentus derliaus ir gamybos planavime ar derliaus prognozėse. 46 procentai įmonių, kurios naudoja, planuoja ar diskutuoja AI, nori pagerinti pasėlių apsaugą. Tačiau dirbtinis intelektas taip pat planuojamas, aptariamas ar naudojamas už arklidės ir lauko ribų: 39 procentai tikisi, kad tai palengvins jų kasdienio biuro darbo naštą.
Sutaupoma laiko ir didesnis efektyvumas naudojant skaitmenines technologijas
Biurokratija yra viena iš daugelio priežasčių, dėl kurių ūkininkai patiria spaudimą. Kaip didžiausius iššūkius apklausti ūkininkai įvardijo taisykles ir nuostatas (97 proc.), politinės paramos stoką (96 proc.) ir per mažas žemės ūkio gamintojų kainas (91 proc.). Klimato kaitos poveikis ir didėjantys tvarumo reikalavimai taip pat kelia problemų daugeliui įmonių.
Nepaisant to, didžioji dauguma ūkininkų (79 proc.) skaitmenizaciją mato, kaip galimybę savo verslui. 15 procentų tai vertina, kaip riziką, o 6 procentams skaitmeninimas neturi jokios įtakos. Apklausos duomenimis, didžiausi privalumai – laiko taupymas (69 proc.), didesnis gamybos efektyvumas (61 proc.) ir fizinis palengvinimas (57 proc.).
Tačiau įmonės taip pat labai tikisi skaitmeninių sprendimų visos pramonės ateičiai. 80 procentų mano, kad skaitmeninės technologijos leidžia gaminti ekologiškesnę žemės ūkio produkciją. Konkrečiai, ūkininkai tikisi, kad skaitmeninės technologijos padės jiems naudoti mažiau pesticidų ir sutaupyti kitų išteklių. Didelė dalis taip pat tikisi, kad ši technologija pagerins gyvūnų gerovę. Tuo pačiu metu pats skaitmeninimas yra iššūkis maždaug pusei (54 proc.) žemės ūkio įmonių.
Skaitmeninimas žemės ūkyje nebėra ateities svajonė. Apskritai 90 procentų įmonių naudojasi bent vienu iš daugybės skaitmeninių sprendimų. Labiausiai paplitusios yra GPS valdomos žemės ūkio mašinos, kurias šiandien naudoja 69 procentai ūkių. Prieš dvejus metus buvo tik 58 proc. Skaitmeniniai laukų indeksai ir karvių ar paršavedžių planuotojai taip pat gana plačiai paplitę – 68 proc. Tai leidžia, pavyzdžiui, suprasti gyvūnų veisimosi ciklus.
Atrodo, kad kažkas vyksta ir kalbant apie tvarumą: 36 procentai ūkininkų pasikliauja tokiomis trąšomis, kurios leidžia tręšti „specifiškai vietovei“, kur augalams jų labiausiai reikia. Beveik trečdalis ūkininkų taip pat naudoja augalų apsaugos produktus, kad puršktų tik tada, kai reikia.
Nors automatinės šėrimo sistemos veikia 24 procentuose ūkiuose, o 22 procentai ūkininkų naudoja melžimo ar tvartų robotus, robotus lauke galima rasti tik pas 5 procentams ūkininkų.
Kliūtys išlieka praktikoje
Nepaisant tam tikro potencialo, praktikoje dar reikia daug pasivyti: ūkininkai dabartinį politinį darbą žemės ūkio skaitmenizavimo srityje vertina 4,7 balo vidurkiu. Atitinkamai, gera pusė (52 proc.) įmonių mano, kad jos nepakankamai įsitraukusios į politinių priemonių planavimą. 51 proc. viena didžiausių kliūčių ūkininkai laiko netinkama prieiga prie interneto.
Po to kyla susirūpinimas dėl duomenų suverenumo praradimo ir didelio skaitmeninių sistemų sudėtingumo, kurių kiekviena turi 49 proc.
Paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas – reikia finansuoti ir naujas technologijas. 75 procentai ūkininkų kliūtimi laiko iš esmės dideles investicines išlaidas. Taip pat nerimaujama dėl didesnės biurokratijos ir netinkamo sąsajų standartizavimo ir sistemų tinklų sujungimo, kai kalbama apie skaitmeninimą ir dirbtinį intelektą." [1]
1. So digital sind die Bauern. Frankfurter Allgemeine Zeitung (online) Frankfurter Allgemeine Zeitung GmbH. Jun 3, 2024. Von Anne Kokenbrink
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą