„Vokietiją laukia antrieji nulinio augimo metai, pramonės lyderiai niūrūs ir susirūpinę dėl galimų išrinktojo prezidento Donaldo Trumpo tarifų.
Kai vokiečiai ruošiasi pirmalaikiams rinkimams po trapios vyriausybės koalicijos žlugimo, rinkėjų galvose sukasi vienas klausimas, kaip naujoji vyriausybė atgaivins kadaise galingą šalies ekonomiką tuo metu, kai energijos kainos yra aukštos, o įmonės mažina lėšas darbo vietoms.
Vokietija, didžiausia Europos ekonomika, per pastaruosius dvejus metus nepastebėjo reikšmingo augimo. Penktadienį nuo liepos iki rugsėjo ekonomika fiksavo 0,1 procento augimą, tačiau prognozuojama, kad jis trauksis per visus metus. Ir ekonomistai nesitiki, kad 2025 m. vėl sugrįš augimas, nebent nauja vyriausybė gali greitai imtis reikšmingų pokyčių.
Didžiausias Vokietijos automobilių tiekėjas „Bosch“ penktadienį pranešė, kad planuoja nuo 2027 m. atleisti 5500 darbuotojų. Daugiau, nei du trečdaliai, bus Vokietijos gamyklose.
Aukštos energijos kainos, sudėtinga biurokratija, senstanti viešoji infrastruktūra ir geopolitiniai pokyčiai pakenkė Vokietijos eksporto pramonei. Padėtį pablogino ankstesnės vyriausybės politinis paralyžius.
Trijų partijų koalicija, vadovaujama kanclerio Olafo Scholzo, praėjusius metus ginčijosi klausimais nuo energijos iki imigracijos, kol galiausiai šį mėnesį žlugo. Tikėtina, kad vasario 23 d. vyks pirmalaikiai rinkimai ateis nauja valdžia, kuri turės galimybę viską pakeisti.
Tačiau ekonomistai perspėja, kad tam reikės keisti mokesčių ir gerovės politiką, taip pat panaikinti reguliavimą ir investuoti į infrastruktūrą. „Be didelių politikos pokyčių Vokietijos ekonomikos ilgalaikis augimo potencialas yra labai ribotas“, – sakė privataus banko „Berenberg“ ekonomistas Salomonas Fiedleris.
Politinio neapibrėžtumo kaina
Vokietijos pramonės įmonių gamyba nuo 2018 m. sumažėjo daugiau, nei 12 procentų. Daugelis nurodo, kad iš Berlyno trūksta aiškių signalų, kur jos turėtų nukreipti investicijas.
Pavyzdys buvo staigus vyriausybės sprendimas praėjusių metų pabaigoje nutraukti subsidijas elektromobiliams, siekiant sumažinti biudžetą. Automobilių gamintojai, padidinę akumuliatoriais varomų automobilių gamybą, po to, kai išsigandę klientai atsitraukė, paklausa sumažėjo.
Dėl šio sprendimo šiais metais automobilių pramonėje labai sumažėjo darbo vietų. Trečiadienį „Ford Motor“ paskelbė, kad Europoje panaikina 4000 darbo vietų, iš kurių dauguma – Vokietijoje. „Volkswagen“ grasina uždaryti tris iš 10 savo gamyklų Vokietijoje, vykdydama restruktūrizavimą, reikalingą prekės ženklo pelningumui atkurti.
Netekusi gamtinių dujų iš Rusijos po p. Scholzo sprendimo 2022 m., Vokietijos vyriausybė greitai ėmėsi importuoti suskystintąsias gamtines dujas, dėl kurių namai buvo šilti ir atsargos buvo pilnos, bet taip pat jos lėmė 40 procentų kainų šuolį, palyginti su ilgais metais praeityje.
Nepaisant to, vyriausybė įgyvendino planus uždaryti paskutinį šalies branduolinį reaktorių.
Analitikai atkreipia dėmesį, kad tokios zigzago strategijos verslo lyderiams apsunkina investicijų planavimą ar išlaidų prognozavimą. Remiantis Ifo instituto Miunchene apklausa, šis nusivylimas peraugo į rekordinį Vokietijos pramonės lyderių pesimizmą.
„Nebuvo aiškios politikų pozicijos, todėl buvo didelis netikrumas“, – sakė ekonomikos tyrinėtojas Stefanas Saueris, dirbęs su ataskaita. „Tai, tikriausiai, yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl nuotaika tokia prasta ir dėl to kenčia konkurencingumas."
Pramonė patiria spaudimą
Remiantis Vokietijos pramonės asociacijos BDI surinktais duomenimis, Vokietijos ekonominių problemų esmė slypi jos kažkada buvęs didžiulis pramonės sektorius, kurio gamyba 2024-aisiais trečius metus iš eilės turėtų sumažėti 3 procentais.
Susidūrusios su aukštesnėmis energijos kainomis, aplinkosaugos ir skaitmeninių paslaugų reguliavimu ir augančia Kinijos konkurencija, įmonės, kurios kažkada dominavo sektoriuose nuo automobilių iki mašinų ir plieno, dabar turi mažinti išlaidas ir persitvarkyti.
„Vokietijos pramonė patiria didžiulį spaudimą“, – sakė Tanja Gönner, BDI generalinė direktorė. „2025 m. atsigavimo nematyti."
Šį mėnesį didžiausia Vokietijos plieno gamintoja ThyssenKrupp buvo priversta nurašyti savo plieno padalinio vertę 1 milijardu eurų, arba 1,04 milijardo JAV dolerių, po to, kai kasmet patyrė 1,4 milijardo eurų arba 1,2 milijardo dolerių grynąjį nuostolį. Bendrovė daugelį metų stengėsi dekarbonizuoti savo plieno gamybą, nes esamų kokso gamyklų energijos kaina išaugo.
Be pramonės gigantų, Vokietijos ekonomika taip pat priklauso nuo inovacijų ir kompetencijos. Tačiau vis labiau skaitmeniniame pasaulyje Vokietijai trūksta naujų startuolių, kurie padėtų paskatinti naujos kartos augimą.
Vyriausybės finansavimas yra prieinamas, kad padėtų verslininkams pradėti verslą, tačiau kai ateina laikas juos išplėsti, daugelis persikelia į Jungtines Valstijas, kur rizikos finansavimas yra labiau prieinamas ir mokesčiai mažesni.
„Mūsų pagrindinė problema yra ne tai, kas vyksta su ThyssenKrupp“, – praėjusią savaitę Harvarde vykusioje Vokietijos Amerikos konferencijoje sakė pietvakarinės Badeno-Viurtembergo valstijos finansų ministras Danyalas Bayazas. „Tai kodėl paskutiniam sėkmingam Vokietijos startuoliui sukanka 50 metų?
Gresia Trumpo tarifų grėsmė
Vokietija, trečia pagal dydį eksportuojanti šalis pasaulyje, parduoda automobilius, chemines medžiagas ir mašinas visame pasaulyje. Tačiau visi trys sektoriai kenčia, nes geopolitika ir tiekimo grandinės pokyčiai pastaraisiais metais sutrikdė pasaulinę prekybą.
Praėjusiais metais Jungtinės Valstijos pakeitė Kiniją, kaip svarbiausią Vokietijos prekybos partnerę, siųsdamos prekių už 157,9 mlrd. eurų arba 164,3 dolerių per Atlantą. Tačiau išrinktajam prezidentui Donaldui J. Trumpui žadant visuotinius tarifus, kaip kertinį jo ekonominės politikos akmenį, įskaitant 60 ar daugiau procentų rinkliavas prekėms iš Kinijos, šis skaičius gali sumažėti ir dar labiau pakenkti Vokietijai.
Daugelis Vokietijos įmonių jau yra daug investavusios į JAV, įskaitant BMW, Mercedes-Benz ir Volkswagen bei dešimtis automobilių tiekėjų, taip pat pirmaujančias chemijos ir farmacijos įmones. Tačiau šios įmonės taip pat eksportuoja iš savo JAV gamyklų ir gali nukentėti, jei D. Trumpo planai pradės platesnį prekybos karą.
Praėjusiais metais Vokietijos įmonės į JAV investavo 15,7 mlrd. eurų arba 16,3 mlrd. dolerių. Daugiausia traukė pigesnės energijos kainos ir mažesni mokesčiai, tačiau daugelis įmonių pasinaudojo ir Infliacijos mažinimo įstatymo siūlomomis paskatomis, kurias D. Trumpas pažadėjo panaikinti.
Per savo pirmąją kadenciją D. Trumpas ne kartą nusitaikė į Vokietiją dėl to, ką jis pavadino „didžiuliu prekybos deficitu“. Vokietijos prekybos su JAV perteklius per pastaruosius ketverius metus ženkliai nesumažėjo ir 2023 metais pasiekė 63,3 mlrd. dolerių.
Kad ir kaip klostytųsi D. Trumpo ekonominė politika, ekonomistai nesitiki, kad ji bus naudinga Vokietijai.
„Nesvarbu, ar tai būtų tarifų perspektyvos, ar JAV mokesčių mažinimas ir reguliavimo panaikinimas, netiesiogiai kenkiantis Vokietijos konkurencingumui, sunku suprasti, kaip JAV ekonominė politika nebus neigiama Vokietijos ekonomikai“, – sakė „ING Bank“ ekonomistas Carstenas Bžeskis." [1]
1. Why Germany’s Economy, Once a Leader in Europe, Is Now in Crisis. Eddy, Melissa. New York Times (Online) New York Times Company. Nov 22, 2024.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą