"Po rinkimų Amerikoje pasigirsta vis daugiau vertinimų, kad
bent per artimiausius metus pasaulyje nurims kalbos apie kokį nors alternatyvų
ateities laivų kurą.
Jūrinio mazuto alternatyvos
Galbūt kokie nors amoniako, vandenilio, metanolio, kaip
galimo laivų kuro testavimai, ir vyks, bet masinio perėjimo prie šių degalų
nebus.
Viena priežasčių tai, kad JAV ir kitos didžiosios pasaulio
šalys turi pernelyg daug iškastinio kuro. Jos neatsisakys gaminti kurą iš
naftos produktų, dujų ar kitų įprastų dabartinės energetikos šaltinių.
Jau pasigirdo vertinimų, kad Donaldo Trumpo išrinkimas JAV
prezidentu bent iš šios šalies smarkiai stabdys žaliojo kuro kurso programas.
Esą JAV nenaudinga imtis kokio nors žaliojo kurso, kol ji turi daug iškastinio
kuro.
Gali atsitikti ir taip, kaip ne kartą yra buvę, įvedant
griežtesnius nei kitur pasaulyje reikalavimus Baltijos ar Šiaurės jūrose, kad
žaliojo kurso gerbėja visame kontinente liks tik Europos Sąjunga.
Netgi Norvegijoje, kuri yra viena iš elektromobilių lyderių
Europoje ir turi bene daugiausiai elektra varomų vietinių keltų, jų jau nebenori,
tiksliau, laiko prasta alternatyva iškastiniam laivų kurui. Didžiausias
problemas kelia elektra varomų laivų saugumas, nes būna ypač intensyvių gaisrų,
kai dega laivo baterijos.
Nevaldomas degimas vyksta ir užsiliepsnojus elektromobilių
baterijoms. Nenuostabu, kad kai kurios tos pačios Norvegijos vietinių keltų
bendrovės atsisakė priimti į laivus elektromobilius.
Pagal „Eurostat“ duomenis, 2023 m. vos 2 proc. pasaulio
laivų naudojo alternatyvų kurą, daugiausia suskystintas gamtines dujas (LNG).
Iš 2 357 alternatyviu kuru varomų laivų 1 239 naudojo dujas. Apie 1 tūkst.
laivų, daugiausia keltai, yra elektriniai arba hibridiniai laivai. Amoniaku ir
vandeniliu varomų laivų 2023 m. dar beveik nebuvo. Kelios dešimtys, tiksliau 35
laivai, buvo varomi metanoliu.
Didelės energijos sąnaudos
Iš esmės jau mažai kalbama apie tai, kad jūrose reikėtų
masiškai diegti elektra varomus laivus. Pripažįstama, kad elektra gali varyti
tik nedidelius pakrantės zonos laivelius – vietinius keltus, apžvalgoms ir
kitokioms turizmo reikmėms skirtus nedidelius laivelius.
Dideliuose tarpkontinentiniuose arba per kelias jūras ir
vandenynus plaukiojančiuose laivuose pagrindinį dabar naudojamą kurą – jūrinį
mazutą – ateityje teoriškai turėtų pakeisti amoniakas, vandenilis, biokuras ar
metanolis.
Apie biokuro (biomasė iš atliekų) ar metanolio (metilo
alkoholio ar medžio spirito) kaip kuro naudojimą laivuose kalbama itin retai.
Viena gamykla
amoniaku kaip kuru galės aprūpinti vos septynis didžiausius pasaulio laivus.
Biokuras laivybą tarsi sugrąžintų į XVIII amžių, kai gariniai katilai ir kietas
kuras (anglys) į kūryklas buvo metami rankomis. Biokuras iš esmės yra sausas
kuras, gaminamas iš atliekų, kurį naudoti šiuolaikiniuose laivuose būtų
nepatogu.
Metanolis yra gana pavojingas kuras. Ji yra nuodingas,
garuoja prie mažos temperatūros. Jei toks kuras nutekėtų, laivai gali virsti
vaiduokliais, kai laivas sveikutėlis, o įgula negyva.
Kaip tinkamiausias laivų kuras lieka vandenilis ir
amoniakas. Didžiausias jų minusas yra tai, kad tiek amoniako, tiek vandenilio
gamyba reikalauja daug energetikos sąnaudų ir yra itin brangi.
Lietuvoje pasigirdo teiginių, kad įsirengus vėjo jėgaines
jūroje Vakarų Lietuvoje galėtų būti statomos dvi vandenilio kaip laivų, o
galbūt ir ateities kelių transporto kuro gamyklos. Iš karto pasigirdo
vertinimų, kad vandenilio, kaip kuro, gamyba būtų naudinga tik tuo atveju, jei
elektros energijos kilovatvalandė kainuotų ne daugiau kaip 5 eurocentus, pigiai
būtų tiekiamas didelis kiekis vandens, kurį panaudojus būtų galima pumpuoti į
žemės gelmes.
Vandenilio gamyba vyksta vykdant vandens elektrolizę.
Specialiuose įrenginiuose vanduo naudojant elektros energiją skaidomas į
vandenilį ir deguonį. Vienam kilogramui vandenilio pagaminti naudojama apie 20
litrų vandens, įskaitant ir įrangos aušinimą.
Kol kas laivybos kompanijos nėra smarkiai susidomėjusios
vandeniliu kaip galimu laivų kuru. Vandenilis pramoniniu būdu pasaulyje
išgaunamas apie 20 metų. Daugiausia iš dujų, naftos anglies ir vos 4 proc.
elektrolizės būdu. Vandenilis daugiausiai naudojamas amoniako gamybai, naftos
apdorojimo pramonėje.
Didžiausia jo ateities naudojimo perspektyva siejama su
automobilių pramone, nes jau gaminami vandeniliu varomi netgi lengvieji
automobiliai.
Gamykla – septyniems laivams
Laivybos kompanijos labiausiai domisi ir testuoja amoniaką
kaip galimą ateities laivų kurą. Šio kuro privalumas, kad degdamas jis
neišskiria anglies dvideginio, su kuriuo, kaip ozono sluoksnio naikintoju,
priversti kovoti žemės gyventojai.
Šiuo metu amoniaką, kaip galimą ateities laivų kurą,
testuoja ir didžiausios konteinerių gabenimo kompanijos.
Nustatyta, kad vietoje dabar naudojamo 1 litro jūrinio
mazuto, laive reikės maždaug 2,1 kilogramo amoniako. Jo kaina šiuo metu yra
maždaug 4–5 kartus didesnė už jūrinio mazuto kainą. Tai reikštų, kad dėl
žaliojo kurso laukia didžiulis vartojimo prekių kainų augimas.
Bet gali būti ir taip, kad laivų kuro kainos vers daugiau
produkcijos gaminti regionuose ir negabenti jos laivais iš kito žemės planetos
krašto.
Amoniako, kaip laivų kuro, gamybos niuansas yra taip pat
didelės energetikos sąnaudos. Kaip ir vandenilio gamyboje, amoniakui pagaminti
taip pat reikia didelio kiekio elektros energijos. Lietuvoje toks variantas,
bent šiuo metu, vargiai tiktų. Kaip parodė „Teltonikos“ pavyzdys, Lietuvoje
nėra lengva gauti didesnio kiekio elektros energijos pajėgumo.
Šiuo metu Europoje amoniako, kaip laivų kuro gamyklą,
planuojama statyti Norvegijoje Bremangerio vietovėje, kuri yra tarp Bergeno ir
Olesiundo. Specialiai šiai gamyklai planuojama statyti ir naują elektrinę, nes
dabar regione esančios elektros energijos nepakaktų. Planuojama, kad amoniako
gamykla per metus pagamintų apie 225 tūkst. tonų amoniako. Šio kiekio užtektų
eksploatuoti tik septyniems didžiausiems konteineriniams laivams, jei jie būtų
varomi vien amoniaku. Tam, kad pakeistų iškastinį kurą laivuose, per visą
pasaulį turi būti statomi ne šimtai, o tūkstančiai amoniako gamyklų.
Verta prisiminti, kad laivyba išmeta 3 procentus viso
pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Jei vien laivams nuspalvinti žaliai
reikės tūkstančių gamyklų, tai kiek gamyklų reikės kitiems 97 procentams Žemės
rutulio teršėjų?"
Visos kalbos apie žalią ekonomiką yra tik apgavystė, skirta užgrobti valdžią ir atimti iš žmonių dar daugiau pinigų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą