"Europos pramonės nuosmukis žemynui pastaruoju metu vis
pralaimint konkurencinę kovą su Kinija tiesiogiai paveikė ir Lietuvą.
Prarandamos konkurencinės pozicijos šalies pramonei sukėlė neslopstantį galvos
skausmą – kur perorientuoti pagaminamą, bet nebeturimą kur parduoti produkciją
ir kas gali ateityje padėti įveikti šiuos iššūkius?
Nuolat kintantis Europos santykis su Kinija pasiekė
įtempčiausią tašką – didieji gamintojai prisipažįsta nebegalintys pasipriešinti
Kinijos įtakai ir yra priversti mažinti savo veiklos apimtis. Automobilių
gamintojų koncernui „Volkswagen“ užsibrėžus tikslą tapti elektromobilių rinkos
Europoje lyderiu, teko skaudžiai nusivilti – Kinija sugebėjo per itin trumpą
laiką užsitikrinti nenutrūkstamą pažangios, inovatyvios ir kokybiškos
produkcijos gamybą bei žemą jos kainą.
Kyla klausimas, kodėl taip nutiko? Pramonės situaciją
stebintys ekspertai sutinka – Europos šalys per lėtai reagavo į būtinybę
atsinaujinti ir aktyviai plėtoti technologinį pranašumą, taip užsitikrinant
tvirtas konkurencines pozicijas.
Nors Lietuvos rinka savo mastu neprilygsta europinei rinkai,
būdami Vakarų pasaulio ekonomikos dalimi neišvengiamai patiriame konkurencinės
kovos pralaimėjimo rezultatą – Lietuvoje pramonės produktų paklausa mažėja, o
jau anksčiau pagamintą produkciją yra vis sunkiau parduoti.
Lietuvos pramonės dalyviai, matydami sunkumus Europoje,
turėtų pradėti rimčiau svarstyti apie persiorientavimą į kitas rinkas. Dalis
Lietuvos pramonės įmonių jau kiek anksčiau savo veiklas nukreipė į
išsivysčiusias Azijos šalis ir JAV, tačiau dar delsiantiems – pats laikas
suskubti, ne tik ieškant naujų rinkų, bet ir technologiškai atnaujinant savo
veiklų grandines.
Pagalba būtina ir yra pasiekiama
Remiantis statistiniais duomenimis, beveik trečdalis
pramonės įmonių savo poreikius finansuoja nuosavomis lėšomis, o 40% pramonės įmonių yra tos, kurioms
finansinė pagalba, technologiškai atnaujinant savo veiklą yra būtina.
Viena iš galimybių gauti finansavimą – pramonės įmonėms
skiriamos ILTE paskolos „Pokytis“, kurios skirtos Vidurio ir Vakarų Lietuvos
bei Sostinės regionų ekonomikos transformacijai ir verslų konkurencingumo
didinimui. Šios paskolos leidžia pramonės įmonėms gamybos skaitmenizavimui ir
veiklos efektyvinimui lengvatinėmis sąlygomis pasiskolinti iki 10 mln. Eur 10
metų laikotarpiui.
Tokio dydžio finansinė injekcija be abejonės reikšmingai
prisideda prie pramonės įmonės vykdomos veiklos sėkmės. Integruojant
skaitmenines technologijas ir šiuo aspektu žengiant pirmyn su pasaulinėmis
tendencijomis, ne tik užtikrinama aukštesnė pagaminamos produkcijos kokybė, bet
ir įsitvirtinama tarp kitų rinkos lyderių.
Netolimoje ateityje seksis pasiryžusiems atsinaujinti
Ateityje Lietuvos pramonė neabejotinai keisis ir eis ryžtingu
atsinaujinimo keliu. Tačiau galutinis rezultatas priklausys nuo to, kaip
pačioms pramonės įmonėms seksis prisitaikyti prie naujų technologijų ir savo
veikloje diegti inovatyvius sprendimus.
Sparčiausiai šiuo metu šalyje technologiškai atsinaujina elektronikos,
chemijos ir farmacijos bei maisto pramonės įmonės. Kiek lėčiau inovacijų
diegimo keliu žengia metalurgijos ir tekstilės pramonės šakos. Inovacijų
diegimą kiek aktyviau įgyvendina didžiosios šalies pramonės įmonės, bet
mažesniems pramonės verslams atnaujinti savo technologinius pajėgumus dažnai
būna sudėtinga.
Tačiau netikslu sakyti, kad Lietuvos pramonė technologiškai
atsinaujina per lėtai. Skaitmenizacijos, robotizacijos ir kitų technologinių
sprendimų įgyvendinimas yra ypač imlus tiek laiko, tiek finansine prasme.
Iki tol, kol galėtų atsinaujinti technologiškai ir
skaitmenizuoti savo veiklą, įmonei reikia nueiti ilgą kelią – patvirtinti
veiklos strategiją, rasti ir išbandyti geriausiai jos veikloje pritaikomas
technologijas ir sukurti tokį produktą, kuris bendroje rinkoje inovacine prasme
keliais žingsniais aplenktų konkurentus.
Vis didesnę reikšmę siekiant pagerinti verslo rodiklius
turės laiku priimti skaitmenizacijos ir automatizacijos sprendimai bei
pranašumą suteikiančios inovacijos. Visa tai garantuos didžiausią šalies
pramonės įmonių sėkmę ir aukštą konkurencingumo lygį.
Komentaro autorė – Jonė Kalendienė, ILTE vyriausioji
ekonomistė"
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą