„Burlaiviai, komerciniai laivai ir kruiziniai laivai turi plačiu mastu remti mokslą. Įmonės įsirengia automatizuotus matavimo tinklus.
Profesionalūs tyrimai atliekami ne tik mokslinių tyrimų laivuose. Tyrėjai savo tikslams taip pat jau naudoja kruizinius laivus ir burlaivius. Tačiau net ir jie negali pasiekti visų suinteresuotų šalių – ir apskritai jie pateikia tik nedidelį duomenų kiekį, palyginti su vandenynų platybėmis. Siekiant panaikinti spragas, prekybiniai laivai vis dažniau bus naudojami, kaip tyrimų postai. Dėl automatizuotų matavimo prietaisų tai netrukus gali įvykti net dideliu mastu.
Vykdydamas įspūdingas misijas, tokias, kaip žiemojimas Arktyje, vokiečių tyrimų laivas „Polarstern“ tapo ikona. Jame telpa dešimtys mokslininkų ir jų įrangos, o įpėdinis, kuriam šiuo metu vyksta konkursas, turėtų pasiūlyti dar geresnes sąlygas ir daugiau mokslinių tyrimų pajėgumų. Tačiau toks labai specializuotas laivas gali apžvelgti tik nedidelę pasaulio vandenynų dalį.
Ir šis santykis tik šiek tiek pagerėja, jei įtrauksime visus vandenynus plaukiojančius tyrimų laivus visame pasaulyje, kurių skaičius yra kiek mažiau nei šimtas.
Būtent todėl mokslininkai šiuo metu aktyviai ieško daugiau atrakcionų – bent jau savo matavimo įrangai: jais aprūpinama vis daugiau komercinių ir kruizinių laivų, o tyrimų duomenis tikimasi rinkti net su buriuotojais. Kaip ir kai kurie laivai neseniai prasidėjusioje „Vendée Globe“ regatoje – sunkiausiose buriavimo varžybose pasaulyje.
Kiekvienas iš jų turėjo prietaisą, kuris matuoja anglies dioksido (CO2) kiekį vandenyje, temperatūrą ir druskos koncentraciją, taip suteikdamas tūkstančius duomenų taškų su tiksliomis geografinėmis koordinatėmis.
„Jie ypač vertingi, keliaujant per pietinį vandenyną, nes ten atliekami tik keli matavimai“, – sako Toste Tanhua iš Geomaro tyrimų centro Kylyje.
Vandenys aplink Antarktidą yra ypač įdomūs mokslui, nes dideli CO2 kiekiai iš atmosferos patenka į vandenyną. Kiek tiksliai, neaišku, bet svarbu žinoti, pavyzdžiui, norint kiekybiškai įvertinti klimato apsaugos priemonių sėkmę, sako jis. „Čia gali padėti net matavimai su individualiais buriniais laivais“, – sako Tanhua.
Paprastai modelio skaičiavimų duomenų spragos užpildomos, naudojant dirbtinį intelektą.
Tikrosios lenktynininkų laivų vertės taip pat naudingos, nes padeda sukalibruoti šią mišrią sporadiškai gautų ir įvertintų duomenų sistemą. Tai rodo Tanhua ir jo kolegų atliktas tyrimas, pagrįstas ankstesniais matavimais, įskaitant vokiečių jūreivio Boriso Herrmanno matavimus. „Naudodami šiuos duomenis galėjome dvidešimt procentų sumažinti Pietų vandenyno anglies dioksido balanso neapibrėžtumą ir daug geriau suprasti anglies srautus tarp atmosferos ir vandenyno šiame regione.”
Šiuo metu vykstančioje didžiausioje pasaulyje buriavimo regatoje „Vendée Globe“ autonominis įrenginys jau aprūpintas keturiuose laivuose. „Dalyviai labai suinteresuoti prisidėti prie mokslo“, – sako Tanhua. Tuo pat metu didžiuosiuose sporto renginiuose pastebima tendencija labiau stengtis tvarumui užtikrinti. Kitame leidime visose valtyse, tikriausiai, bus koks nors matavimo prietaisas, sako jis.
Komercinė laivyba siūlo daug didesnį matavimo tinklo potencialą – apie 50 000 krovininių laivų plaukioja visais pasaulio vandenynais.
Individualus bendradarbiavimas prasidėjo prieš dešimtmečius, kai tokie atsidavę tyrinėtojai, kaip Tomas Rossby iš Rod Ailendo universiteto Narragansette, konkrečiai kreipėsi į kapitonus ir paklausė, ar jie galėtų savo maršrute panaudoti okeanografinius matavimo prietaisus. O dar geriau – laivuose įrengti papildomus instrumentus? „Daugelis susidomėjo ir dalyvavo“, – sako Rossby.
Šis atvirumas, taip pat žinoma ribota erdvė mokslinių tyrimų laivams, paskatino Rossby ir kitus mokslininkus įkurti „RoCS“ (komercinių laivų tyrimus). Iniciatyva dabar nori aprūpinti komercinius laivus "plug & play" įrenginiais, kuriuos mokslininkai iš viso pasaulio gali užsisakyti. „Kad ne visi eitų pas laivų kapitonus ir su jais pasikalbėtų“, – sako Kerry Strom iš Woods Hole okeanografijos instituto. Racionalios priežastys yra akivaizdžios: automatizuoti įrenginiai, keliaujantys kartu su vartotoju, yra pigesni, nei tyrėjui keliaujant, o patys įrenginiai, galiausiai, taip pat atpigs, jei jie nebebus kuriami ir gaminami, kaip atskiri daiktai, o gaminami didesniais kiekiais ir naudojami daugelį metų.
Be to, kartais reikalingi itin ilgi leidimai iš tų šalių, kurių teritoriniai vandenys kertami. „Paprastai tai trunka iki aštuonių mėnesių ir galioja tik vienai kelionei“, – sako Stromas. RoCS projekto laivui „Bulk Xaymaca“, kuris plaukioja tarp Jamaikos ir Naujojo Orleano, jis gavo patvirtinimą visose pakrantės valstybėse, kuris galioja vienerius metus.
Dabar laivas nuolat matuoja sroves po kiliu, naudodamas korpuse esantį akustinį jutiklį (Acoustic Doppler Current Profiler). Ji taip pat renka orų duomenis.
Daugelis komercinių žvejybos laivų taip pat tinka duomenims rinkti. Pavyzdžiui, Naujojoje Zelandijoje 250 žvejybos laivų buvo aprūpinti jutikliais. Jie tvirtinami prie tinklų, kad būtų galima nustatyti vandens temperatūrą skirtinguose gyliuose. Duomenys su geografinėmis koordinatėmis tyrėjams siunčiami beveik realiu laiku per GPS įrenginį denyje, praneša, Julie Jakoboski vadovaujama, komanda žurnale „Progress in Oceanography“. Kadangi valtys plaukia arti kranto, susidaro labai tankus stebėjimo tinklas.
Tolimesniuose regionuose, pavyzdžiui, poliariniuose regionuose, kruiziniai laivai yra ypač tinkami. Kelios laivybos kompanijos pradėjo atitinkamas mokslines programas.
Laivuose sumontuoti prietaisai, matuojantys, pavyzdžiui, ledo storį bei druskos, mikroplastiko ir CO2 kiekį vandenyje.
Kai kuriais atvejais laive buvo įkurtos specialios laboratorijos, kuriose mokslininkai gali atlikti sudėtingesnes analizes, pavyzdžiui, dėl poliarinių vandenų biologinės įvairovės.
Tokie mokslininkai dažnai keliauja nemokamai, o tai padidina įmonių išlaidas. Pavyzdžiui, prancūzų Ponant kasmet mokslinės programos išlaidas vertina 2,2 milijono eurų ir neseniai paskelbė, kad nori ją toliau plėsti. Paklaustos apie motyvaciją, susijusios laivybos bendrovės atsako panašiai: „Mes laikome savo pareiga grąžinti ką nors jautriems ir nepaliestiems regionams, į kuriuos keliaujame“, – sako Verena Meraldi, Hurtigruten Expeditions vyriausioji mokslininkė. „Skatindami mokslinius tyrimus ir duomenų rinkimą šiose srityse aktyviai prisidedame prie geresnio šių vertingų ekosistemų supratimo ir apsaugos. Kartu įmonės nori sukurti pridėtinę vertę savo keleiviams. Dažnai jauni mokslininkai leidžia žmonėms pažvelgti per pečius, kai jie dirba ir skaito paskaitas. Svečiai taip pat gali dalyvauti piliečių mokslo projektuose, kuriuose dokumentuojami, pavyzdžiui, šiaurės pašvaistės ar Antarkties jūros paukščių stebėjimai.
Sunku paneigti, kad tokie įsipareigojimai gerina kruizų industrijos įvaizdį, kuris ekologiniu požiūriu ir taip yra gerokai palaužtas. Mokslo institucijos taip pat mielai pasinaudoja galimybe bendradarbiauti, jei joms bus suteikta vieta. Laivybos bendrovės tiria, ar projektai yra moksliškai vertingi, techniškai įgyvendinami ir ar juos galima perteikti svečiams ir pasiūlyti pridėtinę vertę.
Nors pirmieji šių metų „Vendée Globe“ duomenys pasiekia Toste Tanhua ir jo kolegas, jis stumia į priekį savo naują idėją. Kartu su Klasu Ove Mölleriu iš Hereon Geesthacht tyrimų centro jis taip pat nori aprūpinti įprastas burines valtis duomenims rinkti.
Kartu su pramonės partneriais jie sukūrė kompaktišką matavimo dėžę, kuri nuolat ima vandens mėginius po laivo korpusu, nustato temperatūrą ir deguonies lygį bei fotografuoja planktoną. Vaizdai tyrėjams siunčiami per duomenų ryšį, pvz., „Starlink“ arba USB atmintinę. Jie bando panaudoti dirbtinį intelektą, kad padarytų išvadas apie biologinį aktyvumą ir anglies apykaitą.
Dėžutė buvo sukurta kaip Helmholtz asociacijos projekto „SOOP“ („Shaping an Ocean Of Possibilities for Science-Industry Collaboration“) dalis. Idėja: vietoj pigesnių ir labai specializuotų prietaisų pramonė turėtų gaminti tvirtus, automatizuotus įrenginius – ekonomiškai efektyviai ir dideliais kiekiais. Tikimasi, kad paklausos sulauks tarp laivų savininkų arba jūreivių. „Susidomėjimas tikrai yra“, – sako Mölleris, kuris, be kita ko, skatina mokslinius tyrimus laivų parodose. Taip pat diskutuojama, kas padengs išlaidas.
Matavimo dėžė buriuotojams, kaip komplektacija, kainuoja apie 1500 eurų, o pilnai surinkta – gerus 4000 eurų. „Ne visi gali ar nori sau tai leisti, bet yra ir tokių, kuriems tai nėra jokių problemų.
Po to, kai sistema jau buvo sėkmingai išbandyta, tikimasi, kad ji į rinką pateks po metų, sako Mölleris. Jis tikisi, kad keli šimtai, o gal net keli tūkstančiai jūreivių parems jo tyrimus, dovanodami savo duomenis, ir taip iškels mokslą į platesnį pagrindą.“ [1]
1. Datenspende auf Hoher See. Frankfurter Allgemeine Zeitung; Frankfurt. 04 Dec 2024: N1. Von Ralf Nestler
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą