"Generatyvinis dirbtinis intelektas (angl. generative AI)
dominavo dirbtinio intelekto industrijoje 2024-aisiais. Vienas po kito pasirodė
vis pajėgesni kalbos robotai (angl. chatbots), tokie kaip OpenAI „ChatGPT o1“,
kiti dirbtinio intelekto įrankiai, galintys generuoti paveikslėlius, garso ir
vaizdo įrašus, tokie kaip „AI AI studios“ iš Deepbrain AI, „Dream Machine“ iš
Luma Labs ir kt.
Kol generatyvinio dirbtinio intelekto įrankiai vis dar ieško
masinio pritaikomumo įvairiose verslo srityse, dirbtinio intelekto industrija
pamažu žengia kitą žingsnį ir ima kalbėti apie dirbtinio intelekto agentus
(angl. AI agents) arba „agentinį DI“ (angl. agentic AI).
DI agentai – tai
pažangesnės dirbtinio intelekto sistemos, galinčios savarankiškai inicijuoti ir
užbaigti užduotis, priimti sprendimus bei atlikti reikiamus veiksmus su
minimalia žmogaus priežiūra ar apskritai be jokio žmogaus įsikišimo.
Kitais
žodžiais tariant, generatyvinio dirbtinio intelekto modeliai yra skirti kam
nors kurti, o DI agentai yra skirti veikti.
DI agentai gali būti naudojami įvairiuose sektoriuose. Jie
gali padėti įvertinti asmenų kreditingumą, išnagrinėti prašymus dėl draudimo
išmokų bei priimti sprendimus jas išmokėti, įvertinti prašymus dėl socialinių
išmokų ir jas paskirstyti ar, atsižvelgdami į realiuoju laiku gaunamus
sveikatos duomenis, pasiūlyti individualius gydymo planus. Tai tik keletas
sričių, kuriose gali būti naudojami DI agentai.
OpenAI, dažnai diktuojanti tendencijas dirbtinio intelekto
industrijoje, praeitą savaitę pristatė savo DI agentą Operatorių (angl.
Operator). Šis DI agentas, OpenAI atstovų teigimu, naudotojų vardu internete
galės užpildyti įvairias formas ar užsakyti maisto produktus.
Tiesa, ši sistema
tebėra bandymų stadijoje ir jos kūrėjai iš pirmųjų vartotojų sieks gauti
atgalinį ryšį, kad galėtų ją patobulinti.[1]
Plačiai žinoma, kad generatyvinis dirbtinis intelektas yra
susijęs su daugeliu ne tik techninių (pvz., vadinamosios haliucinacijos), bet
ir teisinių problemų, tokių kaip ant teisėtumo ribos kartais balansuojantis
internete esančių autorių kūrinių naudojimas dirbtinio intelekto modeliams
apmokyti.
Ką reikėtų žinoti prieš pradedant naudoti DI agentus?
Tam, kad DI agentai galėtų atlikti jiems priskirtas
funkcijas, jiems būtinas nemažas savarankiškumas priimti sprendimus bei atlikti
atitinkamus veiksmus šiems sprendimams įgyvendinti.
Ši esminė DI agentų savybė bei kitos bendros dirbtinio
intelekto sistemų charakteristikos, būdingos ir DI agentams, iškelia bent
keletą teisinių aspektų, į kuriuos privalu atkreipti dėmesį, prieš DI agentams
„atrišant rankas“.
Duomenų ir privatumo apsauga. Didžioji dalis šiuo metu
kuriamų DI agentų yra pagrįsti didžiųjų kalbos modelių (angl. large language
models) technologija. Todėl tam, kad tinkamai veiktų, kaip ir didieji kalbos
modeliai, DI agentai turės būti apmokomi atitinkamais duomenimis. Šiuo atveju
šie duomenys turės būti paimti iš konkrečios naudotojo aplinkos, kad DI
agentas, susipažinęs su šia aplinka, galėtų joje savarankiškai veikti ir
pasiekti naudotojo tikslus.
Renkant šiuos duomenis bei juos perkeliant į DI
agento sistemą, turės būti užtikrinti visi duomenų apsaugos principai (duomenų
minimizavimas ir pan.). Žinoma, šie principai turės būti užtikrinami ir DI
agentui jau pradėjus veikti, pavyzdžiui, sąveikaujant su jį pasitelkusios
kompanijos klientais ir renkant jų duomenis.
Kibernetinis saugumas. DI agentai, kaip ir bet kuri kita
programinė įranga, gali tapti įsilaužėlių taikiniu. Tam tikri jautrūs duomenys
taip pat gali nutekėti tretiesiems asmenims dėl programinės įrangos, kurios
pagrindu DI agentai veikia, klaidų.
Atsakomybė dėl sukeltos žalos. DI agentas, savarankiškai
įgyvendindamas jam priskirtus tikslus, gali padaryti žalos. Tokiu atveju kiltų
klausimas, kas šią žalą turėtų atlyginti. Kadangi pats DI agentas tėra
programinė įranga, kiltų jo naudotojo ar kūrėjo teisinės atsakomybės klausimas.
Atsakomybė dėl programinės įrangos defektų. Tuo atveju, jei
DI agentą sudaranti programinė įranga turėtų kokybės defektų, t. y. netinkamai
funkcionuotų dėl klaidų, paliktų jos kūrimo procese ar atsiradusių programinę
įrangą atnaujinant, kiltų klausimas dėl jos kūrėjų teisinės atsakomybės.
Atitiktis teisės aktų reikalavimams. DI agentai gali būti
skirti veikti pačiose įvairiausiose srityse. Kai kurios iš šių sričių, tokios
kaip finansų sektorius, yra griežtai reguliuojamos specialiai joms taikytinais
teisės aktais. Todėl būtina užtikrinti, kad tokioje srityje naudojamas DI
agentas, savarankiškai atlikdamas tam tikrus veiksmus, nepažeistų taikytinų
teisės aktų reikalavimų.
Sutarčių sudarymas. Techninis įgalinimas DI agentą atlikti
tokius veiksmus kaip prekių įsigijimas iš esmės reikštų tai, jog DI agentas
sudaro sandorius, jo naudotojui turinčius sukurti atitinkamas teises bei
pareigas.
Tam tikrais atvejais galėtų iškilti klausimas, ar tam tikras DI
agentą naudojantis asmuo ar įmonė tinkamai išreiškė savo valią sudaryti
atitinkamą sandorį, pasitelkdama DI agentą. Kita medalio pusė galėtų būti ta,
kad DI agentas naudotojo vardu prisiimtų nepageidaujamus teisinius
įsipareigojimus. Pavyzdžiui, logistinei prekių tiekimo grandinei optimizuoti
skirtas agentas galėtų nupirkti daugiau prekių, nei įmonei tuo metu reikėjo. Tokiu
atveju gali būti sunku pasiteisinti, jog tam tikras sandoris buvo sudarytas be
reikiamų įgaliojimų.
Šis sąrašas įvardija tik keletą esminių su DI agentų
naudojimu susijusių teisinių rizikų. Turint galvoje, kaip plačiai potencialiai
gali būti taikomi DI agentai, aktualių teisinių rizikų gali būti ir daugiau.
Todėl jas reikėtų atskirai įvertinti kiekvieno individualaus DI agento
atveju.
Kaip užtikrinti, kad būtų išnaudotas visas DI agentų
potencialas?
DI agentai priartina dirbtinio intelekto technologiją prie
pagrindinės su ja siejamos vizijos – savarankiškai veikiančios dirbtinio
intelekto sistemos, atliekančios sudėtingiausius bei nemaloniausius darbus ir
taip išlaisvinančios žmonių kūrybinį potencialą. Tačiau tam, kad šie naujausi
dirbtinio intelekto įrankiai iš tiesų galėtų pasiekti jiems keliamus tikslus,
juos kuriant bei naudojant būtina tinkamai atsižvelgti į keletą veiksnių.
Privalu tinkamai įvertinti, kokiame kontekste bus naudojamas atitinkamas DI
agentas, kokie jam keliami tikslai ir kas konkrečiai jais naudosis, kokio
kompleksiškumo yra ar turi būti technologija, kuria grindžiamas DI agentas, ir
kokie šios technologijos ribotumai, kaip užtikrinti tinkamą DI agento naudojimą
ir sklandų tolesnį jo veikimą. Šiuos aspektus reikėtų įvertinti ne tik įmonėms,
kuriančioms DI agentus, bet ir jų naudotojams, kad jie galėtų suprasti, ar DI
agentai iš tiesų gali tinkamai atlikti užduotis, kurioms jie yra skirti."
[1] https://openai.com/index/introducing-operator/
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą