“Šiais laikais, kai pasaulis vis labiau skaitmenizuojasi,
intelektinė nuosavybė tampa vienu svarbiausių verslo turto vienetų. Nauji metai
žada nemažai permainų, ypač reguliavimo srityje.
Tad jei jūsų verslas dar neturi aiškaus plano, kaip
apsaugoti savo idėjas, dabar pats metas juo pasirūpinti.
Dizaino apsauga: paskutinės progos pasinaudoti dabartine
sistema
Europos Sąjungos (ES) Dizaino Reglamento pakeitimai,
įsigaliosiantys nuo šių metų gegužės 1 d., reikšmingai keičia dizaino apsaugos
sistemą ES. Įmonės dar turi galimybę apsaugoti ES dizainą pigiau. Nors nauja
tvarka užtikrins efektyvesnę ir modernesnę registravimo procedūrą, dabartinė
mokesčių struktūra tam tikrais atvejais yra pigesnė. Todėl dizaino savininkams,
siekiantiems užtikrinti savo intelektinės nuosavybės apsaugą ES už mažesnę
kainą, rekomenduojame pasinaudoti esama sistema iki šių metų gegužės 1 d.
Pokyčiai ypač reikšmingi technologijų ir inovacijų
sektoriaus įmonėms, dirbančioms su skaitmeniniais sprendimais, tokiais kaip
vartotojo sąsajos, animacijos ar kiti dinaminiai elementai. Nuo šiol šiuos
sprendimus bus galima apsaugoti kaip intelektinę nuosavybę, kas suteiks didesnį
konkurencinį pranašumą bei apsaugą rinkoje.
Taip pat naujieji pakeitimai suteikia daugiau lankstumo
atsarginių dalių apsaugos srityje. Tai sudaro palankesnę aplinką gamintojams ir
naudotojams, siekiantiems užtikrinti dizaino teisių apsaugą transporto
priemonių, prietaisų ar kitų produktų remonto ir priežiūros srityse.
Kas bus DI
sugeneruotų kūrinių autoriumi? 2025-ųjų perspektyva verslui
2025-ieji gali tapti lemiamais metais, kai bus sprendžiama,
kaip reglamentuoti dirbtinio intelekto (DI) sugeneruotų kūrinių autorystę.
Verslui tai – ne tik diskusijų objektas, bet ir praktinis klausimas, kuris
turės tiesioginės įtakos kūrybinių sprendimų apsaugai ir komerciniam
naudojimui.
Šiuo metu autorystės klausimas, kai kalbama apie DI
sugeneruotus kūrinius, skirtingose šalyse traktuojamas nevienodai. Kai kuriose
jurisdikcijose toks turinys gali būti laikomas intelektinės nuosavybės objektu,
kitose – priskiriamas viešajam domenui, nes neturi žmogaus autoriaus. Tai lemia
netikrumą dėl tokių kūrinių komercinio naudojimo, jų apsaugos bei ginčų
sprendimo tarptautiniu mastu.
Dar daugiau sudėtingumo prideda klausimas, ar DI kūrėjai ar
naudotojai turėtų būti laikomi autoriais, ar autorystė galėtų būti priskiriama
pačiai DI sistemai. Tokios neapibrėžtos situacijos sukelia ne tik teisinių
problemų, bet ir didina riziką verslui, kuris remiasi DI technologijomis
kuriant naujoves.
2025-aisiais laukiama reikšmingų teisėkūros iniciatyvų ir
precedentinių teismų sprendimų, kurie galėtų įnešti aiškumo. Bendrijos DI aktas
jau numato tam tikrus reikalavimus dėl DI sistemų skaidrumo ir atskaitomybės, o
tokie teismai kaip JAV ir JK jau nagrinėjo kelias DI sugeneruotų kūrinių
autorystės bylas. Šie sprendimai galėtų sukurti precedentą arba būti pagrindu
naujoms teisės normoms, kurios reglamentuotų DI sugeneruotą kūrybą ir suteiktų
aiškumą tiek kūrėjams, tiek verslui.
Dėl šių pokyčių 2025-ieji metai gali tapti lūžio tašku, kai
bus siekiama suderinti skirtingų šalių požiūrius ir užtikrinti, kad DI
sugeneruotų kūrinių autorystė būtų reglamentuota aiškiai, skaidriai ir
vieningai, atsižvelgiant į sparčiai kintančią technologijų ir kūrybos
ekosistemą.
Permainos nuo vasario 3 d.
ES nuo vasario 3 d. vėl teiks paramą prekių ženklų, dizaino
registravimui bei IP Scan paslaugai – tai puiki (ir greičiausiai – paskutinė)
proga apsaugoti savo intelektinę nuosavybę (IN) pigiau bei sužinoti savo IN
apsaugos širdies ritmą.
Prekių ženklų ir dizaino registravimas yra esminis žingsnis,
siekiant apsaugoti savo verslo tapatybę ir inovacijas rinkoje. ES teikiama
parama leidžia ne tik sumažinti išlaidas, bet ir gauti aukštos kokybės
konsultacijas apie tai, kaip efektyviausiai apsaugoti savo IN tarptautiniu
mastu. Tai ypač aktualu mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurios dažnai susiduria
su ribotais finansiniais ištekliais, tačiau nori užtikrinti savo unikalių
sprendimų ir produktų apsaugą.
IP Scan paslauga yra puiki priemonė, leidžianti suprasti
savo IN apsaugos būklę ir galimus tobulinimo būdus. Ji veikia kaip
„intelektinės nuosavybės sveikatos patikrinimas“, suteikiantis įmonėms galimybę
įvertinti turimą IN portfelį ir priimti strateginius sprendimus dėl apsaugos
optimizavimo. Ši paslauga padeda identifikuoti potencialias rizikas,
pavyzdžiui, neužregistruotus prekių ženklus ar dizainus, kurie gali būti
pažeidžiami rinkoje, bei pateikia rekomendacijas, kaip geriau apsaugoti ir
panaudoti savo intelektinį turtą.
Kadangi ši parama gali būti viena paskutiniųjų, labai svarbu
nepraleisti šios galimybės ir veikti laiku. Apsaugodami savo IN dabar,
užtikrinsite, kad jūsų verslas galėtų saugiai augti ir konkuruoti rinkoje, o
jūsų inovacijos ir kūrybiškumas būtų tinkamai įvertinti ir apsaugoti
ateityje.
Vieningo patento sistema: ar 2024 m. sprendimai keičia
žaidimo taisykles?
Vieningo patento sistema jau įsibėgėjo, ir per pirmuosius
veiklos metus ji tapo svarbia Europos patentinės apsaugos dalimi. 2024 m.
priimti reikšmingi Vieningo patentų teismo (UPC) sprendimai ne tik formuoja
šios sistemos veiklos gaires, bet ir suteikia svarbių pamokų išradėjams,
patentų savininkams bei teisininkams, nagrinėjantiems galimus jos privalumus ir
trūkumus. Šie sprendimai padeda suprasti, kokiomis aplinkybėmis ši sąlyginai
nauja sistema gali būti efektyviausias pasirinkimas.
Vienas pagrindinių UPC privalumų – galimybė per vieną teismą
išspręsti patentų ginčus, galiojančius visose dalyvaujančiose valstybėse. Tai
leidžia išvengti daugybės atskirų bylų įvairiose šalyse, sumažina teisinių
ginčų kaštus ir paspartina procesą. Tačiau kartu tai reiškia, kad vienas
nepalankus sprendimas gali turėti reikšmingą poveikį išradimo apsaugai visoje
ES, todėl išradėjams svarbu įvertinti, ar jie nori įtraukti savo patentus į šią
sistemą.
Technologijos ir saugumas: kaip užtikrinti inovacijų apsaugą
augančių grėsmių kontekste?
Pasikeitusi ne tik regiono, bet ir viso pasaulio saugumo
situacija skatina ne tik naujų saugumo ir dvigubos paskirties prekių inovatyvių
sprendimų kūrimą, bet ir griežtesnių taisyklių, skirtų jų apsaugai,
įgyvendinimą. Augant grėsmėms, susijusioms su kibernetiniais išpuoliais,
geopolitiniais konfliktais ir terorizmu, tampa akivaizdu, kad būtina užtikrinti
ne tik pačių technologinių sprendimų saugumą, bet ir jų tinkamą naudojimą bei
platinimą.
Viena vertus, IN apsauga yra būtina siekiant skatinti
inovacijas šioje srityje. Tinkamai apsaugoti nauji sprendimai ne tik garantuoja
kūrėjams galimybę saugiai komercializuoti savo idėjas, bet ir mažina nelegalią
tokių technologijų replikaciją bei platinimą, kuri galėtų kelti grėsmę
visuomenei. Tokia apsauga ypač svarbi dvigubos paskirties prekėms, kurios gali
būti naudojamos tiek civiliniams, tiek kariniams tikslams – jų netinkamas
naudojimas gali turėti rimtų pasekmių regioniniam ar pasauliniam saugumui.
Kita vertus, užtikrinti šių sprendimų naudą visuomenei
galima tik per sklandų bendradarbiavimą tarp skirtingų subjektų: vyriausybių,
mokslinių tyrimų institutų, privačių įmonių ir tarptautinių organizacijų. Šis
bendradarbiavimas tampa pagrindu, leidžiančiu sujungti resursus, žinias ir
technologijas tam, kad būtų kuriami dar pažangesni ir veiksmingesni sprendimai,
galintys apsaugoti visuomenę nuo naujausių grėsmių.
Nauji tvarumo standartai: ką tai reiškia jūsų IN apsaugai?
Įsigaliojęs Tvarių gaminių ekologinio projektavimo
Reglamentas turės įtakos ir verslo IN strategijoms. Pirmiausia, įmonės privalės
kurti ekologiškas technologijas, kas suteiks naujų galimybių patentuoti, o IN
strategijos turės būti orientuotos į žaliųjų technologijų ir tvarių procesų apsaugą,
o šių principų neatitinkantys produktai pradės prarasti vertę. Tik ekologiškų
inovacijų apsauga ir portfelių pritaikymas padės išlikti konkurencingiems
besikeičiančioje rinkoje.
Taip pat didės dizaino teisių apsaugos svarba - dėmesys
ilgaamžiškumui, moduliškumui ir taisomumui didina dizaino teisių vertę, o
įmonės turės registruoti dizainus, atitinkančius šiuos principus.
Skaitmeniniai produktų pasai gali atskleisti patentuotus
duomenis, todėl įmonės turės užtikrinti programinės įrangos ir algoritmų apsaugą
autorinėmis teisėmis, komercinėmis paslaptimis ir kibernetinio saugumo
priemonėmis.
Nauja skaitmeninių platformų era: kaip DSA, DMA ir AI aktas
keičia žaidimo taisykles?
Skaitmeninių paslaugų aktas (DSA) ir Skaitmeninių rinkų
aktas (DMA) įveda esminių pokyčių skaitmeninių platformų veiklos
reglamentavime, numatant griežtesnius reikalavimus stebėti, aptikti ir pranešti
apie intelektinės autosaves pažeidimus.
Šios priemonės užtikrina, kad platformos, veikiančios kaip
tarpininkai tarp kūrėjų, verslų ir vartotojų, imtųsi aktyvesnio vaidmens
kovojant su autorių teisių ir prekių ženklų pažeidimais. Be to, naujieji aktai
skatina didesnį skaidrumą, įpareigoja platformas teikti aiškias taisykles
vartotojams ir sukuria mechanizmus, leidžiančius efektyviau pašalinti nelegalų
turinį. Tai ypač aktualu didelėms internetinėms rinkoms ir socialinių tinklų
platformoms, kurios susiduria su masiniu vartotojų sugeneruoto turinio srautu.
Skaitmeninių rinkų aktas (DMA) papildomai siekia sukurti
sąžiningesnę konkurencinę aplinką, įpareigodamas didžiąsias technologijų
kompanijas, vadinamąsias „vartininkes“ (angl. gatekeepers), užtikrinti, kad jų
veikla nediskriminuotų mažesnių rinkos dalyvių. Tai apima reikalavimus
susijusius su platformų sąveikumu, duomenų prieinamumu ir barjerų mažinimu
naujiems rinkos dalyviams, kurie nori naudoti skaitmeninę infrastruktūrą, pvz.,
mobiliųjų aplikacijų parduotuves ar internetines reklamos sistemas.
Dirbtinio intelekto aktas (AI Act) nustato naujus ir
griežtus atitikties reikalavimus, kurie taikomi DI pagrindu veikiančių įrankių
bei technologijų kūrėjams ir naudotojams. Šie reikalavimai apima skaidrumo
užtikrinimą, atskaitomybę, rizikų valdymą ir etikos principų laikymąsi, ypač DI
sistemoms, kurios turi didelę įtaką vartotojų sprendimams ar visuomenės
gerovei. Aktas taip pat klasifikuoja DI sistemas pagal rizikos lygį ir numato
specialius reikalavimus aukštos rizikos sistemoms, tokioms kaip biometrinių
duomenų analizė, automatinės įdarbinimo sprendimų priemonės ar sveikatos
apsaugos technologijos.
2025 m. tampa esminiu terminu, iki kurio visos platformos ir
DI kūrėjai privalo prisitaikyti prie naujų taisyklių, įskaitant griežtas
kontrolės ir atitikties procedūras. Nepaisymas šių reikalavimų gali sukelti ne
tik finansines baudas, bet ir reikšmingą reputacijos žalą.
Geografinės nuorodos pramoniniams gaminiams: nauja galimybė
verslui
Nuo 2025 m. gruodžio 1 d. ES Intelektinės Nuosavybės Tarnyba
(EUIPO) bus atsakinga už geografinių nuorodų (GN) registravimą amatininkų ir
pramoniniams gaminiams. Šis naujas reglamentas siekia apsaugoti produktus,
kurių savybės yra glaudžiai susijusios su jų gamybos vietove.
Geografinės nuorodos yra svarbi INapsaugos priemonė,
leidžianti gamintojams išsaugoti savo produktų unikalumą, grindžiamą
specifinėmis vietos tradicijomis, žiniomis ar gamybos metodais. Iki šiol ši
apsauga dažniausiai buvo taikoma maisto produktams, vynams ir spiritiniams
gėrimams, tačiau naujasis reglamentas išplečia šią apsaugą ir į kitus
sektorius, tokius kaip tekstilė, keramika, stiklo gaminiai, medžio dirbiniai ir
kiti pramoniniai ar amatininkų gaminiai.
Pavyzdžiui, tokiems gaminiams kaip Murano stiklas ar
Bohemijos krištolas, kurių gamybos tradicijos yra neatsiejamos nuo jų
geografinės kilmės, bus suteikta oficiali apsauga visoje ES.
Įmonėms ir amatininkams, norintiems pasinaudoti šia nauja
galimybe, svarbu pradėti ruoštis iš anksto. Tai apima gamybos procesų
dokumentavimą, tradicijų išsaugojimą ir įrodymų pateikimą, kad produktas iš
tiesų yra susijęs su konkrečia geografine vietove. EUIPO taps pagrindine
institucija, nagrinėsiančia šias paraiškas, užtikrinančia vieningą procedūrą
visose ES valstybėse ir palengvinančia registracijos procesą."
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą