„Nenoriu prisišaukti bėdą, bet Donaldo Trumpo antroji kadencija yra gera pradžia – Europai. Ponas Trumpas jau sukūrė didžiules politines ir ekonomines galimybes žemynui, jei ir tai yra didžiulis “jei”, jei Europos politikai turės proto pasinaudoti jų galimybe.
Pirmadienį prasidėjus vykdomųjų įsakymų ir kitų veiksmų pūgai, už Atlanto ypač svarbūs keturi dalykai. Trumpo administracija pasitraukia iš 2015 m. Paryžiaus susitarimo dėl klimato, panaikina Bideno eros elektrinių transporto priemonių mandatus, padidina Amerikos iškastinio kuro gamybą ir panaikina pasaulinį įmonių mokesčių susitarimą.
Pirmasis įsitvirtinusių Europos politikų ir jų žiniasklaidos įgalintojų instinktas yra interpretuoti šiuos žingsnius, kaip įžeidimus Europai. Kokie jie ir yra. D. Trumpo atsisakymas dešimtmetį galiojusio pasaulinio klimato susitarimo yra toks pat stiprus signalas, kokį Vašingtonas gali pasiųsti, kad naujajai administracijai nerūpi problema, kurią europiečiai suprato kvazireligiškai. Visi žadėti gręžimai ir nauji vidaus degimo automobiliai dar labiau įžeidžia šią traumą. Pasitraukimas iš didelio susitarimo dėl mokesčių, dėl kurio buvo susitarta Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje, rodo, kad naujoji administracija abejinga Europos vyriausybių desperatiškoms naujų pajamų šaltinių paieškoms.
Tačiau atkreipkite dėmesį, kad ponas Trumpas bent jau nebeišsaugo kur kas didesnio prezidento Bideno įžeidimo mūsų draugams Europoje: nemeluoja jiems.
Bidenas elgėsi taip, tarsi Amerikoje būtų politinis sutarimas, palaikantis europiečiams patinkančią politiką, o jos akivaizdžiai nebuvo. Demokratas vėl prisijungė prie Paryžiaus klimato susitarimo, nepaisant to, kad Senatas daugelį metų atsisakė jį ratifikuoti ir D. Trumpas pirmą kartą bandė iš jo pasitraukti. Bideno administravimo taisyklės dėl energijos gamybos ir elektrinių transporto priemonių įgaliojimų buvo aiškiai ir nuspėjamai nepopuliarios. Jo iždo sekretorė Janet Yellen pasirašė EBPO susitarimą dėl mokesčių, nepaisant to, kad Vašingtone abi partijos pasipriešino panašiems visuotiniams mokesčių pasiūlymams.
Kiekvienu atveju „Bideno komanda“ paskatino Europos vyriausybes veikti, darant prielaidą, kad ši politika tęsis, o JAV jai pritarė visuomenė. Dėl to žemynas priėmė daugybę su klimatu susijusių įgaliojimų, subsidijų, mokesčių ir panašių dalykų, kurie, geriausiu metu, yra mažai prasmingi ir yra gyvybingi – galbūt, vos vos – tik tuo atveju, jei Amerika imsis to paties ekonominio savęs sabotažo. Europos lyderiai investavo daug politinės energijos, kad pasaulinis mokesčių paktas būtų pritaikytas Europos teisei, ir atrodo, kad jie tikisi būsimų pajamų.
Europiečiai turėjo žinoti geriau, nei pasitikėti ponu Bidenu, bet tai visai nesvarbu. Visuomenės parama Europoje kovos su klimato kaita priemonėms ir didelių JAV įmonių apmokestinimui tebėra didelė, nepaisant pastarojo meto susilpnėjimo klimato srityje. Kuris Europos politikas galėtų atlaikyti tą politinį spaudimą, kai Europos rinkėjai manė, kad Amerika prisijungia prie jų prioritetų? O kuris lyderis galėtų atvirai suabejoti JAV pareigūnų, sėdinčių kitoje stalo pusėje, pasaulio viršūnių susitikimuose, sąžiningumu?
D. Trumpas, nepaisant viso jo, kaip sąjungininko, nenuoseklumo, bent jau dabar Europai sako tiesą apie Ameriką. Tai yra geriausia, ką bet kuris JAV vadovas gali padaryti jiems.“ [1]
1. Political Economics: Trump Gives European Leaders an Excuse to Dump Bad Policies. Sternberg, Joseph C. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 24 Jan 2025: A15.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą