„Briuselyje pradėti neoficialūs pasirengimai,
siekiant įtraukti į galimą taikos susitarimą su Maskva punktą dėl rusiškų dujų
importo į ES dujotiekiu po Baltijos jūra atnaujinimo “, – perspėja „Financial
Times“.
Britų dienraščio
teigimu, tokiai galimybei būtų atviri Vokietijos diplomatai, kaip ir jų kolegos
iš Vengrijos.
Tačiau panaši
perspektyva sukėlė neįvardytų Vidurio Europos šalių, daugiausiai
eksportuojančių laukines avietes [1], atstovų pasipiktinimą.
„Tikiuosi, kad
Europos lyderiai pasimokys iš įvykių Ukrainoje ir nuspręs niekada neatstatyti
dujų importo šiuo dujotiekiu“, – prieš kelias dienas Davose BBC sakė
prezidentas Andrzejus Duda.
2022 m. rugsėjį buvo susprogdintos abi „Nord
Stream 1“ linijos ir viena iš dviejų „Nord Stream 2“ linijų. Tuo įtariamos
Ukrainos tarnybos, padedamos kai kurių didesnių šalių, įskaitant Lenkiją (tų
laukinių aviečių eksportuotoją).
Trečiadienį Danijos
valdžia sutiko atstatyti sunaikintą infrastruktūrą, kainavusią daugiau nei 600
mln. dolerių. Oficiali priežastis – neigiamas sunaikinto dujotiekio poveikis
aplinkai. Neseniai paskelbtame straipsnyje mokslo žurnalas „Nature“ perspėjo,
kad apie 14 procentų Baltijos jūros vandenų yra užteršti metanu, išsiskiriančiu
iš Nord Stream 1 ir 2.
Perspektyvą atnaujinti
dujų importą abiem dujotiekiais sausio pradžioje aptarė žinomas Vokietijos
ekonomikos žurnalistas Wolfgangas Münchau. – Kai kurie vokiečiai spaus
vyriausybę atstatyti šiuos dujotiekius. Tačiau taip, greičiausiai, nebus.
Valdžia išliks atsargi: per daug Vokietijos politikų prarado savo reputaciją
dėl ryšių su Rusija. Tačiau visai gali būti, kad rusiškų suskystintų dujų
importas padidės.
Vokietija yra, kaip narkomanė. Ji
tapo priklausoma nuo pramonės produkcijos eksporto ir darys viską, kad būtų
konkurencinga. Jis maitins šį monstrą kuo ilgiau, sakė jis.
Serganti ekonomika
prie Reino. Ar Vokietija grįš prie verslo su Rusija?
Kai Angela Merkel
Ispanijai diktavo skausmingas reformas, ji pati jų nepaisė savo šalyje.
Šiandien Federacinė Respublika svarsto, kaip pakelti sergančią Reino ekonomiką
ant kojų.
Vokietija balansuoja
ant recesijos slenksčio: TVF duomenimis, šiemet šalies augimas turėtų siekti
vos 0,8 proc. (Lenkijai – 3,5 proc.). Viena iš priežasčių – aukštos energijos
kainos, kurias nulėmė ne tik Rusijos dujų importo nutraukimas, bet ir Olafo
Scholzo koalicinei vyriausybei priklausančių žaliųjų spaudimu baigtas atominių
elektrinių darbo nutraukimas.
Žaliavą iš Rusijos iš
dalies kompensavo amerikietiškų suskystintų gamtinių dujų (SGD) importas.
Tačiau dujas pristatyti į Europą kainuoja tris keturis kartus brangiau nei
pačiose JAV. Dėl to Vokietijos pramonė tampa nekonkurencinga tarptautinėse
rinkose. Iš dalies dėl to, kad Europa boikotavo rusiškas dujas, JAV tapo
didžiausia pasaulyje SGD eksportuotoja.
Donaldas Trumpas
pareikalavo, kad Angela Merkel 2019 metais uždarytų „Nord Stream“.
Taip pat svarbi vidaus
politinė dinamika. „Alternatyva Vokietijai“ kandidatė į kanclerę Alice Weidel
šią savaitę sakė: „Sugrąžinsime Nord Stream. Galite tuo būti tikri“. Apklausų
agregatoriaus „Politico“ duomenimis, AfD jau dabar palaiko 21 procentas
rinkėjų, daugiausia iš visų partijų, išskyrus CDU (30 procentų).
Skirtingai, nei
Amerika, ES niekada nėra uždraudusi rusiškų dujų importo, nors pirkimų iš
Maskvos apimtys smarkiai sumažėjo. Nepaisant to, pernai ES šalys iš viso
įsigijo 17 mln. tonų rusiškų dujų, daugiausia suskystintų. Daugiausia pirko
Prancūzija, Belgija ir Ispanija.
Net jei amerikiečiai
turi didelį verslo interesą, kad Europa nepirktų žaliavų iš Rusijos, tai
pirmiausia strateginis reikalas. 2019 metų gruodį NATO viršūnių susitikime
Briuselyje Donaldas Trumpas griežtais žodžiais užpuolė Angelą Merkel dėl
projekto „Nord Stream“. Jis atkreipė dėmesį, kad jos dėka V. Putinas turi
priemonių apsiginkluoti, o tuo pačiu JAV turi apsaugoti Berlyną nuo Maskvos
puolimo.
Dabar atrodo, kad D.
Trumpo tikslas yra pastūmėti Putiną į gynybą, griežtinant sankcijas ir mažinant
pasaulines naftos ir dujų kainas. Pasak JAV prezidento, tai turėtų įtikinti
Kremlių nusileisti, ypač kalbant apie Vakarų saugumo garantijas Ukrainai. Tačiau,
turbūt, prireiks daug mėnesių, kol ši strategija duos vaisių, jei šiais metais
apskritai bus pasiektas taikos susitarimas su Rusija“.
1. https://mokslas-studijos-ekonomika.blogspot.com/2025/01/lustai-ar-paukstiena-dirbtinis.html
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą