"XX a. šeštajame dešimtmetyje apie 35% privačiojo sektoriaus darbo vietų JAV buvo gamyboje. Šiandien JAV yra 12,8 mln. gamybinių darbo vietų, ty 9,4% tų privačiojo sektoriaus darbo vietų.
Prezidentas Trumpas sako, kad jo tarifų režimu siekiama grąžinti gamybą į JAV, tačiau ekonomistai skeptiškai vertina tai, kad tarifai gali tai paversti realybe, ir nerimauja, kad jų sukuriama žala bus didesnė už naudą.
Amerikos kilimą tapti gamybos jėga lėmė veiksnių samplaika. 1900-ųjų pradžioje JAV pradėjo naudoti keičiamas dalis ir organizuojančius veiksnius masinei gamybai.
Antrasis pasaulinis karas paskatino labai padidinti gamybos pajėgumus, kartu sužlugdė konkurentus, sako Case Western Reserve universiteto ekonomistė Susan Helper.
Pokario metais daugiau amerikiečių prisijungė prie viduriniosios klasės, o tai padidino išlaidas ilgalaikėms ilgalaikio vartojimo prekėms. Amerika buvo geriausias Amerikos gaminių pirkėjas.
Daugelis šių prekių tuo metu buvo aukštųjų technologijų, pavyzdžiui, indaplovės ir televizoriai. Padaryti juos JAV buvo prasminga, nes norint išlikti pirmaujančiame krašte, reikėjo mokslinių tyrimų ir plėtros komandų, glaudžiai bendradarbiaujančių su gamykla.
Po šeštojo dešimtmečio gamybos vaidmuo JAV ekonomikoje pradėjo mažėti. Kai kas iš šito atsirado tik dėl to, kad amerikiečiai tapo turtingesni ir daugiau savo išlaidų skyrė paslaugoms, tokioms, kaip kelionės ir medicininė priežiūra.
Darbai sekė išlaidas, o daugiau žmonių pradėjo dirbti paslaugų sektoriaus darbdaviams. Nuo septintojo dešimtmečio vidurio iki devintojo dešimtmečio pradžios gamybos užimtumas iš esmės nustojo augti.
Taip pat buvo pokyčių, kur buvo gaminama daug amerikiečių pirktų trumpalaikio vartojimo prekių, pavyzdžiui, drabužių. Daug produkcijos buvo perkelta į pietų valstijas, kur darbo jėga buvo pigesnė. Tuo tarpu mažiau išsivysčiusios pasaulio dalys, kur darbo sąnaudos buvo daug mažesnės, Lotynų Amerikoje ir Azijoje pradėjo plėsti ilgalaikio vartojimo prekių gamybą. JAV pradėjo importuoti daugiau šių prekių. Galiausiai tas pats nutiko ir su lengvais patvariais daiktais, tokiais, kaip maišytuvai.
JAV gamintojams buvo vis sunkiau konkuruoti su šalimis, kuriose darbo sąnaudos buvo mažesnės. Tai sustiprėjo 1990-aisiais, iš dalies dėl Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos susitarimo, sumažinančio muitus meksikietiškoms prekėms.
Be to, plieno gamintojai prarado darbo vietas po to, kai besivystančios šalys, pvz., Pietų Korėja, sukūrė savo plieno pramonę ir užtvindė pasaulį pertekliniais pajėgumais, sako W.E. ekonomistė Susan Houseman. Upjohn užimtumo tyrimų institutas.
Tačiau tai, kas įvyko devintajame ir dešimtajame dešimtmetyje, nublanksta prieš tai, kas nutiko po to, kai 2001 m. Kinija įstojo į Pasaulio prekybos organizaciją, atvėrusi savo šalį užsienio investicijoms ir įgavus prieigą prie pasaulinių rinkų.
JAV anksčiau buvo susidūrusi su importo konkurencija iš kitų šalių, tačiau niekada nebuvo tokia, kuri nuvertintų jos gyventojų skaičių. 1999 m. Kinijos prekių eksporto vertė sudarė tik apie 10 JAV prekių. 2008 m. ji aplenkė JAV, kaip didžiausią prekių eksportuotoją pasaulyje.
Kinijai gaminant daugiau prekių, JAV tapo įgudusios teikti paslaugas. Daugelis iš jų negali būti parduodamos visame pasaulyje. Pavyzdžiui, 2023 m. JAV reklamos paslaugų eksportuota už 24 mlrd. dolerių.
JAV eksportuoja paslaugų už 1 trilijoną dolerių – daugiau, nei bet kuri šalis. Be to, jos paslaugų eksportas yra nepakankamai įvertintas, nes įmonės dėl mokesčių priežasčių perkelia į užsienį teises į JAV sukurtą intelektinę nuosavybę.” [1]
1. U.S. News: How
the U.S. Slipped From Top Manufacturing Perch. Lahart, Justin. Wall
Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 14 Apr 2025: A2.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą