„Slaptasis Kinijos ginklas prekybos kare yra gamyklinių robotų, varomų dirbtinio intelekto, armija, sukėlusi gamybos revoliuciją.
Gamyklos visoje Kinijoje automatizuojamos nepaprastai dideliu greičiu. Inžinieriams ir elektrikams pasirūpinant robotų parku, šios operacijos mažina gamybos sąnaudas ir gerina kokybę.
Dėl to Kinijos gamyklos galės išlaikyti mažesnę daugelio savo eksporto prekių kainą, suteikdamos jai pranašumą, kovojant su prekybos karu ir prezidento D. Trumpo dideliais muitais. Kinija taip pat susiduria su naujomis Europos Sąjungos ir besivystančių šalių prekybos kliūtimis – nuo Brazilijos ir Indijos iki Turkijos ir Tailando.
Kinijoje gamyklos dabar labiau automatizuotos, nei JAV, Vokietijoje ar Japonijoje. Pasak Tarptautinės robotikos federacijos, Kinija turi daugiau gamyklinių robotų 10 000 gamybos darbuotojų, nei bet kuri kita šalis, išskyrus Pietų Korėją ar Singapūrą.
Kinijos automatizavimo sistema buvo vykdoma, vadovaujantis vyriausybės direktyvomis ir paremta didžiulėmis investicijomis.
Kadangi robotai pakeičia darbuotojus, automatizavimas leidžia Kinijai ir toliau dominuoti masinėje gamyboje, net kai jos darbo jėga sensta ir tampa mažiau linkusi imtis pramonės darbų.
He Liangas, „Yunmu Intelligent Manufacturing“, vienos didžiausių Kinijos humanoidinių robotų gamintojų, įkūrėjas ir vykdomasis direktorius, sakė, kad Kinija siekia robotiką paversti visiškai nauju verslo sektoriumi.
„Humanoidinių robotų atveju tikimasi sukurti kitą elektromobilių pramonę“, – sakė jis. „Taigi, žiūrint iš šios perspektyvos, tai yra nacionalinė strategija.”
Robotai pakeičia darbuotojus ne tik automobilių gamyklose, bet net ir tūkstančiuose Kinijos užpakalinių gatvių dirbtuvių.
Elono Li dirbtuvėse prie Guangdžou, pietryčių Kinijos prekybos centre, dirba 11 darbuotojų, kurie pjauna ir virina metalą, kad pagamintų nebrangias orkaites ir kepsnių įrangą. Dabar jis ruošiasi sumokėti 40 000 dolerių vienai Kinijos įmonei už roboto ranką su fotoaparatu. Įrenginys naudoja dirbtinį intelektą, kad stebėtų, kaip darbuotojas suvirina krosnelės šonus, o tada dubliuoja veiksmą su minimaliu žmogaus įsikišimu.
Tik prieš ketverius metus tokia pati sistema buvo prieinama tik užsienio robotų kompanijose ir kainavo beveik 140 000 dolerių. „Anksčiau niekada neįsivaizdavau investuoti į automatizavimą“, – sakė ponas Li ir pridūrė, kad žmogus „gali dirbti tik aštuonias valandas per dieną, o mašina gali dirbti 24 valandas“.
Didesnės įmonės kur kas daugiau investuoja į automatizavimą.
Ningbo mieste prieš ketverius metus didžiulėje Kinijos elektrinių automobilių gamintojo Zeekr gamykloje buvo 500 robotų. Dabar jų yra 820, planuojama dar daugiau.
Linksmai triliuodami Kenny G melodijas, kad įspėtų bet kokius žmones apie jų artėjimą, robotų vežimėliai veža aliuminio luitus į automatinį liftą, kuris metalinius blokus pakelia į krosnį, esančią 40 pėdų aukščio Kinijoje pagamintos mašinos viršuje. Išlydytas aliuminis išliejamas į įvairių automobilių kėbulo plokščių ir kitų komponentų formas. Daugiau robotų vežimėlių ir kartais žmogus, vairuojantis šakinį krautuvą, nuveža komponentus į sandėlį.
Dar daugiau robotų nuveža plokštes į surinkimo liniją, kur šimtai robotų rankų, dirbančių iki 16 tokių rankų komandose, atlieka sudėtingą šokį, kad suvirintų jas į automobilio kėbulus. Suvirinimo zona yra vadinamoji tamsi gamykla, o tai reiškia, kad robotai gali veikti be darbuotojų ir išjungę apšvietimą.
Kinijos gamyklose vis dar dirba legionai darbuotojų. Net ir naudojant automatiką, jų reikia, norint patikrinti kokybę ir sumontuoti kai kurias dalis, kurioms reikia rankų miklumo, pavyzdžiui, laidus. Yra dalykų, kurių kameros ir kompiuteriai negali padaryti patys. Prieš dažydami automobilius, darbuotojai pirštinėmis perbraukia juos ir nušlifuoja visus smulkius netobulumus.
Tačiau kai kurie vėlesni kokybės kontrolės žingsniai taip pat automatizuojami dirbtinio intelekto pagalba.
Netoli Zeekr surinkimo linijos pabaigos tuzinas didelės raiškos kamerų fotografuoja kiekvieną automobilį. Kompiuteriai palygina vaizdus su didele teisingai surinktų automobilių duomenų baze ir įspėja gamyklos darbuotojus, jei randamas neatitikimas. Užduočiai atlikti reikia kelių sekundžių.
„Dauguma mūsų kolegų darbų yra susiję su sėdėjimu prie kompiuterio monitoriaus“, – sakė Pinky Wu, Zeekr darbuotojas.
Zeekr ir kiti Kinijos automobilių gamintojai taip pat naudoja dirbtinį intelektą, kurdami automobilius ir jų savybes efektyviau.
Carrie Li, dizainerė, dirbanti naujame Zeekr biurų pastate Šanchajuje, naudoja dirbtinį intelektą analizuoti, kaip automobilyje susikirs skirtingi salono paviršiai.
„Turiu daugiau laisvo laiko atverti savo mintis ir pačiai ištirti, kokias mados tendencijas įtraukti į automobilių interjerą“, – sakė ponia Li.
Jungtinių Valstijų automobilių gamyklose taip pat naudojama automatika, tačiau didžioji dalis įrangos atkeliauja iš Kinijos. Dauguma pasaulio automobilių surinkimo gamyklų, pastatytų per pastaruosius 20 metų, buvo Kinijoje, o aplink jas išaugo automatikos pramonė.
Kinų kompanijos taip pat pirko pažangios robotikos tiekėjus iš užsienio, pavyzdžiui, „Kuka“ iš Vokietijos, ir perkėlė didžiąją dalį jų operacijų į Kiniją. Kai „Volkswagen“ prieš metus atidarė elektromobilių gamyklą Hefėjuje, turėjo tik vieną robotą iš Vokietijos ir 1074 robotus, pagamintus Šanchajuje.
Sparti Kinijos pažanga gamyklų robotikos srityje buvo varoma iš viršaus į apačią. Pekino iniciatyva „Pagaminta Kinijoje 2025“, prasidėjusi prieš dešimtmetį, nustatė 10 pramonės šakų, kuriose Kinija siekia būti konkurencinga pasauliniu mastu. Robotika buvo viena iš jų.
Pavyzdžiui, norėdami priversti automobilių pramonę galvoti, kaip panaudoti humanoidinius robotus su dviem rankomis ir dviem kojomis, Pekino vyriausybės pareigūnai pernai liepė didžiosioms automobilių gamintojams išsinuomoti robotus ir pateikti vaizdo įrašus, kuriuose jie atlieka užduotis jų surinkimo gamyklose.
Norint, kad vaizdo įrašai būtų teisingi, reikėjo daug laiko. Robotai atliko tik pagrindines užduotis, pavyzdžiui, rūšiavo automobilių dalis sandėlyje. Tačiau ši iniciatyva paskatino automobilių gamintojus.
Pekino savivaldybės valdžia šeštadienį surengė pusmaratonį, kuriame dalyvavo 12 000 bėgikų ir 20 humanoidinių robotų. Lenktynes baigė tik šeši robotai, o greičiausiam iš jų užtruko beveik tris kartus ilgiau, nei greičiausiems bėgikams. Tačiau šis renginys padėjo atkreipti dėmesį į robotus.
Praėjusį mėnesį ministras pirmininkas Li Qiangas, antrasis aukščiausias Kinijos pareigūnas, savo metinėje ataskaitoje įstatymų leidėjui sakė, kad šiais metais šalies planuose bus pastangos „ryžtingai plėtoti“ išmaniuosius robotus.
Aukščiausia šalies ekonomikos planavimo agentūra paskelbė apie 137 milijardų dolerių vertės nacionalinį rizikos kapitalo fondą robotikai, dirbtiniam intelektui ir kitoms pažangioms technologijoms.
Kinijos vyriausybės kontroliuojami bankai per pastaruosius ketverius metus padidino paskolas pramoniniams skolininkams stulbinančiais 1,9 trilijonais dolerių. Tai sumokėjo už gamyklų statybą ir esamų įrenginių keitimą.
Kinijos universitetuose per metus išleidžiama apie 350 000 mechanikos inžinerijos absolventų, taip pat elektrikų, suvirintojų ir kitų apmokytų technikų.
Palyginimui, Amerikos universitetai kasmet baigia apie 45 000 mechanikos inžinierių.
Džonatanas Hurstas, vyriausiasis robotų pareigūnas ir „Agility Robotics“, pirmaujančios Amerikos robotų gamintojos, įkūrėjas, teigė, kad vienas didžiausių jo iššūkių buvo rasti kvalifikuotų darbuotojų. Būdamas Pitsburgo Carnegie Mellon universiteto Robotikos instituto absolventas, p. Hurstas sakė, kad jis buvo vienas iš dviejų mechanikos inžinierių.
Spartus Kinijos automatizavimas kelia nerimą kai kuriems Kinijos darbuotojams.
27 metų Geng Yuanjie vairuoja šakinį krautuvą Zeekr gamykloje, kurioje dirbo pastaruosius dvejus metus. Jis teigė, kad „Volkswagen“ gamykloje, kurioje jis anksčiau dirbo, buvo gerokai mažiau robotų. Apsuptas robotų, jis turi nedaug bendradarbių, su kuriais galėtų pasikalbėti per 12 valandų pamainas.
„Jaučiu automatizavimo tendenciją“, – sakė ponas Gengas, stebėdamas, kaip robotas vežimėlis tempė automobilio dalių lentyną pro jo krautuvą. Jis teigė, kad vidurinės mokyklos išsilavinimo jam gali nepakakti, kad jis galėtų mokytis robotų programavimo pamokose, ir kad jis nerimauja, kad kada nors gali prarasti darbą dėl roboto.
„Tai ne tik mano rūpestis – visi dėl to nerimauja“, – sakė ponas Gengas.
Automatika kėlė grėsmę darbo vietoms ir netgi panaikino darbo vietas visame pasaulyje daugiau, nei šimtmetį, dažnai sulėtindama automatizavimo augimą. Kinijoje kliūčių yra mažiau nei praktiškai bet kur kitur. Kinija neturi nepriklausomų profesinių sąjungų, o komunistų partijos kontrolė beveik nepalieka vietos nesutarimams.
Kitas Kinijos automatizavimo veiksnys yra šalies demografinė krizė.
Nuo 1987 m. kasmet gimstančių kūdikių skaičius sumažėjo beveik dviem trečdaliais. Tuo pat metu du trečdaliai žmonių, kuriems sukanka 18 metų, dabar įstoja į universitetą arba koledžą, o tai leido naujai kartai siekti karjeros ne gamykloje.
„Kinijos demografiniai dividendai baigėsi“, – sakė Stephenas Dyeris, konsultacinės įmonės „AlixPartners“ Azijos pramonės praktikos vadovas. „Dabar jie turi demografinį deficitą, ir vienintelė išeitis iš to yra produktyvumas.“ [1]
O Lietuvoje viską padarys tadžikai. Robotus pirkti nereikia. Vaikus gimdyti nereikia. Sėdi sau prie ekrano ir nagrinėji konflikto Ukrainoje strategiją. Iš bobučių, skurstančių butuose vienatvėje, mokesčių prisirinksim, minų prisipirksim, visur išdėliosim, tai mes - irgi Napoleonai. Gyvenk ir žvenk. Va ir žvengiame.
1. China Has an Army of Robots on Its Side in the Tariff War. Bradsher, Keith. New York Times (Online) New York Times Company. Apr 23, 2025.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą