„Maisto kainų tema retai kada buvo tokia aktuali, kaip pastaraisiais metais – tiek privačiai, tiek politiškai, tiek ekonomiškai. Nors vieni džiaugiasi tuo, kad maistas Vokietijoje nebėra toks pigus, kitiems tai smogia smarkiai: kylančios kainos ypač apsunkina, ribotus biudžetus turinčius namų ūkius.
Ši tendencija tęsiasi – visai neseniai vartotojų maisto kainos kovo mėnesį, palyginti su tuo pačiu mėnesiu pernai, išaugo 2,9 proc.“
(1) Vokiečiai laikomi sąmoningais kainų atžvilgiu, todėl jie ypač jautrūs sparčiam pastaraisiais metais kilimui. Dešimtmečius rinkoje dominavo nuolaidų parduotuvės ir mažino kainas; Nuo septintojo dešimtmečio galioja šūkis: geri dalykai nebūtinai turi būti brangūs. Tačiau pandemija ir konfliktas Ukrainoje šį tikrumą sužlugdė. Maisto kainos kilo sparčiai – dažnai sparčiau, nei bendra infliacija.
Priežastys įvairios: didelės energijos sąnaudos, brangesnės žaliavos, tokios, kaip trąšos, pašarai ir technika, apsunkina ūkininkų gamybą. Tai atsispindi gamintojų kainose – kainose, kurias ūkininkai gauna už žaliavas, tokias, kaip grūdai ar bulvės. Nuo 2021 iki 2022 m. žemės ūkio produktų kainos išaugo 34 proc. – tai didžiausias padidėjimas nuo 1961 m., kai buvo pradėti tyrimai. Prie to taip pat prisidėjo pasaulinės rinkos trūkumas, kurį dar labiau padidino Ukrainos konfliktas.
Vartotojams kainų šuoliai dažnai būna ne tokie dideli, nes maisto prekių mažmenininkai stengiasi sušvelninti svyravimus. Nepaisant to, galiausiai papildomas išlaidas padengia klientas. Nors ekspertai nesitiki jokių tolesnių kainų šuolių 2025 m., bendras kainų lygis, greičiausiai, išliks aukštas, nors nuolaidų parduotuvės pastaruoju metu vėl ėmėsi atakų su nuolaidų akcijomis.
(2) Nuo 2020 m. maisto produktų kainos vidutiniškai padidėjo daugiau, nei 34 procentais, o kai kurių pagrindinių maisto produktų kainos ypač smarkiai išaugo. Vienas pavyzdys – sviestas, kurio pakelis kartais kainuoja iki keturių eurų. Sviesto kaina istoriškai buvo laikoma nuotaikų rodikliu: jei ji žema, tai ypač nuramina vyresnio amžiaus vartotojus. Valgomųjų riebalų ir aliejų kainų padidėjimas buvo dar drastiškesnis. Alyvuogių aliejus dabar kainuoja daugiau, nei dvigubai, brangiau, nei prieš kelerius metus, iš dalies dėl prasto derliaus Ispanijoje ir Italijoje dėl sausrų. Tiekimo kliūtys pablogino padėtį; Pavyzdžiui, kai konflikto metu laikinai pritrūko saulėgrąžų aliejaus, pabrango ir pakaitiniai produktai.
Žemės ūkio produktų kainos paprastai smarkiai svyruoja. Jais prekiaujama prekių ateities sandorių biržose. Geras derlius prognozuoja mažesnes kainas ten, o gresiantys derliaus trūkumai jas didina, pavyzdžiui, kakavos ir valgomųjų aliejų iš klimato požiūriu pažeidžiamų regionų.
Kai kurie ekspertai mano, kad žemas kainų lygis, koks buvo ikikoronaviruso eroje, artimiausiu metu nesugrįš, net jei retkarčiais kainos ir sumažės. Ūkininkai jau daugelį metų reikalauja didesnių kainų už savo produktus, nes mano, kad maistas Vokietijoje jau seniai yra „per pigus“.
(3) Nepaisant bendro kainų kilimo, vokiečiai maistui ir toliau išleidžia palyginti mažai, palyginti su savo pajamomis. 2023 m. išlaidos maistui ir nealkoholiniams gėrimams sudarė kiek daugiau, nei 11 procentų visų vartotojų išlaidų. Žymiai daugiau išleidžiama nuomai ar mobilumui. Nepaisant to, daugelis mažas pajamas gaunančių šeimų didėjančias išlaidas laiko didele našta. Federalinės vartotojų organizacijų asociacijos atliktos apklausos duomenimis, 39 procentai respondentų turi apriboti apsipirkimą – namų ūkiams, kurių grynosios pajamos siekia iki 2000 eurų, šis skaičius siekia net 70 procentų.
Kylančios maisto kainos ne visus paveikia vienodai. Nors didesnes pajamas gaunantys namų ūkiai dažnai gali kompensuoti infliaciją, šiek tiek pakeisdami savo pirkimo įpročius, mažas pajamas gaunantys, asmenys patiria vis didesnį spaudimą. Dėl aukštų kainų, be kita ko, buvo perkama mažiau kai kurių brangių produktų, pavyzdžiui, aukštesnės kokybės gyvulininkystės mėsos ar ekologiškų produktų.
(4) Tačiau, palyginti su Europa, Vokietijos išlaidos maistui yra mažesnės už ES vidurkį. 2022 m. vokiečiai maistui išleido apie 11,5 proc. savo vartotojų biudžeto, o ES vidurkis siekė 13,6 proc. Ši dalis buvo mažesnė tik Airijoje (8,6 proc.), Austrijoje (10 proc.) ir Liuksemburge (9,3 proc.). Ekspertai tai pirmiausia sieja su didelėmis vidutinėmis pajamomis Vokietijoje ir didele konkurencija maisto produktų mažmeninės prekybos sektoriuje, dėl kurios kainos, nepaisant infliacijos, išlieka palyginti žemos. Tuo pačiu metu ES yra didelių infliacijos lygio skirtumų.
(5) Kilus pandemijai ir konfliktui Ukrainoje, nacionalinio savarankiškumo klausimas taip pat įgijo svarbos. Ar Vokietija galėtų viena patenkinti savo poreikius nepaprastosios padėties atveju? Atsakymas yra: dažniausiai taip. Vidutinis savarankiškumo lygis visose produktų grupėse yra 83 procentai. Tai, kad kai kuriuos poreikius galima patenkinti, tik importuojant, pasaulinės prekybos srautų laikais retai kada kvestionuojama. Pavyzdžiui, Vokietijoje yra grūdų perteklius, nors ji labiau priklausoma nuo vaisių ir daržovių importo.
(6) Galiausiai, žmonių mitybos įpročiai ir paklausa taip pat turi įtakos maisto kainai. Nors prieš 60 metų bulvės buvo svarbiausias maisto produktas Vokietijoje, dabar ant stalo dažniau patenka makaronai ir ryžiai. Tuo pačiu metu labai išsiplėtė ir maisto produktų asortimentas. Žvelgiant iš pasaulinės perspektyvos, vartojimas taip pat keičiasi: auganti, turtingesnė pasaulio populiacija, pavyzdžiui, vartoja daugiau mėsos ir grūdų. Tai padidins spaudimą žemės ūkio rinkoms. Juk dirbamos žemės plotai pasaulyje riboti – o rizika, pavyzdžiui, pasėlių gedimas dėl sausros ar karo, didėja. Todėl kainų svyravimai, greičiausiai, nesumažės.
Duomenų tyrimas: Matthias Janson. Šaltiniai: Federalinė statistikos tarnyba, Federalinė žemės ūkio ir maisto tarnyba, Vokietijos ūkininkų asociacija, Eurostatas, Federalinė žemės ūkio ministerija.“ [1]
1. Ist die Zeit der günstigen Lebensmittel vorbei?: Für die einen sind sie zu billig, für die anderen zu teuer: Warum die Preise für Lebensmittel so stark gestiegen sind - und wie es weitergeht / Von Anne Kokenbrink. Frankfurter Allgemeine Zeitung; Frankfurt. 07 Apr 2025: 22.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą