Analitikas apie mokesčių reformą: tai apgavystė ir trečdalio jūsų turto konfiskacija – kaip tai nutiks

"Kalbant apie siūlomą mokesčių reformą viešumoje paprastai apsiribojama didesniais mokesčiais nekilnojamam turtui ir ypatingai daug uždirbantiems žmonėms.

Tačiau praktiškai nieko nekalbama apie tai, kad jei bus priimtas dabartinis modelis, tai didžiules sumas gali tekti sumokėti kiekvienam. Pavyzdžiui, kas bus kai parduosite paveldėtą nekilnojamąjį turtą ir trečdalį sumos reikės sumokėti valstybei kaip GPM nuo ypatingai didelių pajamų.

Apie tai laidoje „Verslo požiūris“ su Šarūnu Andriukaičiu – Sutkumi, rizikos analitiku ir Gintare Verbickaite, „Vienaragiai LT“ asociacijos vadove.

„Kalbėdami apie mokesčių reformą negalime žiūrėti vien tik į darbo užmokestį, nes pakeitimai palies visas pajamas. Pardavus turtą, sėkmingai uždirbus iš investicijų, sukūrus papildomas pajamas iš individualios veiklos šalia samdomo darbo labai nesunku ribas peržengti didžiausią apmokestinamą sumą. Svarbu tai, kad vertinamas pajamų gavimas per metus, bet nevertinama, kiek laiko užtruko tas pajamas sugeneruoti. Pavyzdžiui, laukti kol akcijos pabrangs. Tai palies kur kas daugiau žmonių nei 40 tūkst., apie kuriuos kalba politikai“, – dėlioja G. Verbickaitė ir sako, kad verslas nieko prieš prisidėti prie Gynybos. Verslui jau rudenį procentu padidintas pelno mokesčio tarifas, planuojama jį dar didinti. Dėl to niekas neprieštarauja. Tačiau diskusijų kelia bendras mokesčių pakeitimų paketas.

„Verslui svarbu mokesčių pakeitimas, nes tai tiesiogiai susiję su geriausiais darbuotojais ir vadovais. Bausime kvalifikuočiausius žmones, kurie turi tarptautinę patirtį. Šie pakeitimai darys Lietuvą nepatrauklia ir nekonkurencinga“, – sako G. Verbickaitė ir prognozuoja, kad mūsų šalis pagal gyventojų apmokestinimą yra antra pagal dydį ES. Mokestinė našta darbuotojams ir taip jau didžiulė. Reikia įvertinti ir tai, kad bus apmokestinamos ir papildomos naudos, tokios kaip sveikatos draudimas darbuotojams. Dėl individualios veiklos apmokestinimo visi pajus ir paslaugų brangimą.

„Reformą reikia pavadinti tuo, kuo ji yra. Tai apgavystė ir trečdalio jūsų turto konfiskacija. Kito žodžio nerandu. Prisidengiama solidarumo ir gynybos skraiste, nors gynybai nubyrės ašaros, o trečdalį turto atiduosite beveik visi. Vienas iš pavyzdžių paveldėtas nekilnojamas turtas. Labai skaudžiai nukentės smulkus ir vidutinis verslas, kurie nesinaudoja įvairiomis mokestinio apėjimo schemos. Tūkstantis turtingiausių žmonių to nepajus, nes jau susidėlioją reikalingas schemas“, – dėsto Š. Andriukaitis-Sutkus.

Analitikas pateikia ir pavyzdį. Žmogus sukūrė regione mažą verslą, kurio įstatinis kapitalas 100 tūkst. eurų. Per penkiolika metų pavyko sukaupti pelno už 1,5 mln. eurų ir įmonę parduoda už 3 milijonus. Pagal dabartinę schemą, pajamos bus vertinamos taip: 3 milijonai minus 100 tūkst. eurų, kiek formaliai yra akcijų įsigijimo vertė. Mokesčiai 36 proc. arba milijonas eurų.

„Kyla normalus klausimas, kam man to reikia. Kam investuoti ir kurti vertę, jei galima tiesiog išsiiminėti dividendais ir mokėti po 15 proc. Lietuvoje išnyks privatūs savininkai, kurie steigs formalius holdingus kur nors Liuksemburge ir taip išvengs mokesčių“, – aiškina Š. Andriukaitis-Sutkus ir sako, jog tai ir yra problema, kad nesprendžiamos jokios mokestinės problemos ir paliekamos visos landos. Pavyzdžiui, ūkininkai, nekilnojamojo turto vystytojams. Jiems niekas nesikeičia. Tas pats investuotojams, turintiems didesnes investicines sąskaitas kai bus išimami pinigai.

„Iki šiol buvęs apmokestinimas nebuvo idealus, tačiau bent jau buvo vidutinis pagal dydį ES. Be to, kai paliekama 15 proc. dividendams, tai sustabdys bet kokias investicijas ir ypatingai į regionus, kur daug savininkų, jau norinčių parduoti kurtus verslus“, – aiškina Š. Andriukaitis-Sutkus.

G. Verbickaite tikina, kad patirtis rodo, kad tuo didesni mokesčiai ir jie sudėtingesni, tai tik didina šešėlį, kurį Lietuvoje jau buvo pavykę sumažinti.

Š. Andriukaitis-Sutkus sako, kad tai palies ne tik verslininkus, bet ir visus žmones, kurie kuria, paveldi turtą.

Analitikas sako, kad mes esame pafrontės valstybė ir turime pritraukti lėšų gynybos struktūrai, kurią pasistatysime iš skolintų lėšų, aptarnavimui. Kodėl pas mus turėtų investuoti užsieniečiai, kurie dėl darbuotojų konkuruoja globalioje rinkoje, o čia negali normaliai mokėti, siūlyti akcijų, iš kurių prieaugio irgi gali užsidirbti.

„Žmonės pamiršta, kad mūsų demografinė situacija viena prasčiausių ES ir dabar norime iš žmonių, kurie gali daugiau sukurti, viską atimti, kad padalintume neaišku kam. Mums mokesčių reformą reikia pradėti ne nuo to galo. Pradžioje reikia sumažinti veiklų skaičių, sulyginti tarifus. Juos galima ne tik didinti, bet ir mažinti. Kur logika, kad žmogus, kuris versis individualia veikla mokės 36 proc., o verslas 29 proc.? Tuo labiau, kad dalis veiklų tokios, kad jų keisti į UAB neleidžia įstatymas. Pasikartosiu, tai tiesiog trečdalio turto konfiskavimas“, – dėlioja Š. Andriukaitis-Sutkus.

Analitikas sako, kad dar vienas mitas, jog Lietuva šalis, kuris per biudžetą perskirsto vieną mažiausių BVP dalį. Realiai mes atitinkame EBPO vidurkį – 41 proc. Izraelis iki karo Gazoje perskirstydamas 38 proc. sugebėjo gynybai duoti 5,5 proc., švietimui 8 proc. Mes atitinkamai 3 ir 5 proc.

„Akivaizdu, kad vietos efektyvumui, kaip tinkamai naudoti lėšas, turime daugybę“, – dėsto Š. Andriukaitis-Sutkus ir sako, kad pradžioje reikia užkaišyti daugybę skylių. Pavyzdžiui, žemės ūkio bendrovės, verslo liudijimai. Daugybė veiklų, kurias reikia naikinti ir kitas niuansas – sulyginti pajamų tarifus. Jei Individualiai veiklai 10 proc. per mažai, bet jų negalima staiga kelti iki 36 proc. Viešajame sektoriuje 25 proc. daugiau darbuotojų nei vidutiniškai EBPO.

„Pas mus labai daug pagaminta įvairių lengvatų, kurios atsirado įgyvendinant rinkiminius pažadus“, – dėlioja Š. Andriukaitis-Sutkus.”