"94–erių Warrenas Buffettas, paskelbęs apie savo pasitraukimą
iš „Berkshire Hathaway“ vadovo pareigų, po savęs palieka didesnę, kaip 5,5
milijono procentų grąžą. Ko iš jo gali pasimokyti stambesni ir smulkesni
investuotojai?
2025 m. „Berkshire Hathaway“ akcininkų susirinkime buvo
pranešta, kad po 60 m. praleistų prie kompanijos vairo, W. Buffettas metų
pabaigoje išeina į pensiją. Vadovavimą perims Greg Abel, jo paskirtas įpėdinis
ir dabartinis vicepirmininkas. „Berkshire“ grąža per W. Buffetto vadovavimo
laikotarpį siekė 5.502.284% (taip, čia ne klaida – daugiau kaip 5,5 milijono
procentų!), kai S&P 500 indeksas per šį laikotarpį sugebėjo paaugti
39.054%.
Pasirinko įpėdinį
G. Abel prisijungė prie „Berkshire“ 2000 m., kai bendrovė
įsigijo „MidAmerican Energy“ ir jau seniai buvo ruošiamas W. Buffetto įpėdiniu.
Jis garsėja praktiniu valdymo stiliumi ir giliu „Berkshire“ operacijų išmanymu.
G. Abel pasirinkimas reiškia vadovavimo tęstinumą.
Pareiškęs, kad „Greg vadovaujamo „Berkshire“ perspektyvos
bus geresnės nei su manimi“, W. Buffettas išreiškė visišką pasitikėjimą Abel
gebėjimais. W. Buffettas pažadėjo išlaikyti visą savo „Berkshire“ dalį –
neparduoti nė vienos akcijos – ir pagal poreikį likti patarėju.
Kaip „Agathum“ generalinis direktorius, kurio kompanija
valdo tiek nekilnojamojo turto investicijas, tiek plačiai diversifikuotą akcijų
portfelį, dažnai sulaukiu klausimų apie W. Buffettą. Jo nepaprasta sėkmė tarsi
prieštarauja diversifikacijos ir indeksinio investavimo argumentams.
Jei koncentruotas akcijų portfelio formavimas neveikia,
kodėl W. Buffettas buvo toks sėkmingas? Tačiau išimtis vardu W. Buffettas
nepaneigia taisyklės – ji tik pabrėžia, koks nepaprastas ir išskirtinis yra
aptariamas atvejis.
Skaičiai nemeluoja
W. Buffetto ilgalaikiai rezultatai yra įspūdingi. Nuo 1965
iki 2024 m. „Berkshire Hathaway“ pasiekė 19,9% metinę grąžą, beveik dvigubai
didesnę nei S&P 500 indeksas (10,4%).
„Agathum“ atidžiai analizuojame šiuos skaičius: skirtumas
tarp 10% ir 20% metinės grąžos per dešimtmečius sukuria eksponentinį atotrūkį.
Tačiau kartu matome ir svarbią pamoką: beveik neįmanoma pasiekti apie 20%
sudėtinę grąžą ilgalaikėje perspektyvoje. Kai kas nors siūlo investicijas su
tokiais rezultatais, jas vertinkite itin skeptiškai.
Nepaisant legendos statuso, W. Buffetto „Berkshire“ atsiliko
nuo „Vanguard“ JAV akcijų indekso fondo 22 m. iš eilės. Tai ne kritika – tai
realybė, kurią pats W. Buffettas pripažįsta. 2020 m. „Berkshire“ akcininkų
susirinkime jis paaiškino, kad geriausias jo metas valdant pinigus buvo
1954-ieji, kai jis turėjo reikalą su palyginti nedidelėmis sumomis. „Berkshire“
išaugus į milžiną, pasiekti geresnių rezultatų nei rinka tapo vis sunkiau – tai
tendencija, pastebima visame investicijų sektoriuje.
Ką W. Buffettas iš tikrųjų pataria investuotojams
Priešingai nei dauguma pasitelkiančių jo vardą aktyviam
valdymui pateisinti, pats W. Buffettas jau seniai daugumai žmonių tvirtai
rekomenduoja indekso fondus.
1996 m. laiške akcininkams jis rašė, kad dauguma
investuotojų supras, jog geriausias būdas valdyti akcijas yra per indekso
fondą, imantį minimalius mokesčius.
2013 m. laiške jis buvo dar tiesmukesnis: „Neprofesionalaus
investuotojo tikslas neturėtų būti ieškoti nugalėtojų – nei jis, nei jo
„padėjėjai“ to negali padaryti. Geriau turėti įmonių skerspjūvį, kuris puikiai
suveiks. Tokiam tikslui pasiekti puikiai tiks mažų kaštų S&P 500 indekso
fondas“.
W. Buffettas įrodė savo žodžius veiksmais – tiek per
milijono dolerių lažybas su „Protégé Partners“, kurias lengvai laimėjo, kai jo
pasirinktas S&P 500 indekso fondas 2007–2017 m. laikotarpiu pasiekė
ženkliai didesnę grąžą, palyginus su rizikos draudimo fondais (hedge funds),
tiek pateikdamas nurodymus dėl žmonos palikimo. Jo nurodymai žmonos palikimo
fondui patys paprasčiausi: 10% laikyti trumpalaikiuose vyriausybės
vertybiniuose popieriuose ir 90% – mažų kaštų S&P 500 indekso fonde.
„Agathum“ atsižvelgėme į šią išmintį. Aktyviai valdome savo
nekilnojamojo turto investicijas, pasinaudodami mūsų kompetencija tame
sektoriuje, o mūsų investicijų į akcijų rinkas metodas pabrėžia plačią
diversifikaciją, mažus kaštus ir disciplinuotą perskirstymą – principus, kurie
atitinka W. Buffetto rekomendacijas.
Kodėl W. Buffettą lydėjo sėkmė
Nors legendinis investuotojas kalba apie koncentraciją,
„Berkshire Hathaway“ šiuo metu turi apie 150 pilnai valdomų antrinių įmonių
(wholly owned subsidiaries) ir apie 40 viešai prekiaujamų bendrovių akcijų
(public stocks). Tai rodo, kad net ir koncentracijos šalininkas siekia tam
tikro diversifikacijos lygio, ypač kai valdomas turtas pasiekia tokį mastą kaip
„Berkshire“ atveju.
2018 m. „Financial Analyst Journal“ tyrimas „Buffett's
Alpha“ nagrinėjo, kas iš tikrųjų lėmė jo išskirtinius rezultatus. Tyrėjai nustatė,
kad didžiąja dalimi juos paaiškina sisteminės pozicijos laikymasis dirbant su
mažomis, pigiomis, aukštos kokybės, mažo kintamumo akcijomis, taip pat
nuoseklus svertų naudojimas ir ypatinga disciplina.
Kontroliuojant šiuos faktorius, W. Buffetto alfa – jo, kaip
valdytojo, gebėjimas generuoti grąžą, viršijančią riziką, prisiimtą per
faktorių pozicijas – tampa statistiškai nereikšminga.
Tai nemenkina W. Buffetto pasiekimų: moksliniams tyrimams
prireikė daugiau kaip 50 m., kad pasivytų tai, ką jis suprato intuityviai. Jis
atpažino rinkos DNR šablonus dešimtmečiais anksčiau, nei finansų mokslas sukūrė
įrankius tiems šablonams sekti. W. Buffettas intuityviai atrado taip vadinamą
faktorinį investavimą [A] (nors jis pats nemąsto šiais terminais) daug anksčiau,
nei akademinė literatūra tai aprašė.
Kodėl net genialūs aktyvūs investuotojai galiausiai
susiduria su sunkumais
Keli veiksniai paaiškina, kodėl tokie išskirtiniai
investuotojai kaip Warrenas Buffettas anksčiau ar vėliau susiduria su kliūtimis
bandydami pralenkti rinką.
1. Įgūdžių paradoksas
Kai investavimo įgūdžiai tampa labiau paplitę, pasiekti
geresnių rezultatų tampa sunkiau. Kai W. Buffettas pradėjo investuoti, rinkos
buvo mažiau efektyvios. Šiandien tarpusavyje konkuruoja šimtai tūkstančių
aukšto lygio profesionalų, kuriems padeda ir pažangūs įrankiai.
W. Buffetto ankstyvųjų dienų „laukinių vakarų“ nebėra. Tai,
kas veikė, kai nedaugelis žmonių turėjo Benjamin Graham įgūdžius, nebeveikia
taip gerai pasaulyje, kur šie įgūdžiai yra plačiai paplitę ir paremti
technologijomis.
2. Mastas mažina grąžą
Kuo daugiau pinigų valdytojas valdo, tuo sunkiau tampa
generuoti aukštą grąžą.
W. Buffettas tai patyrė pats. Geriausi jo rezultatai buvo
pasiekti valdant nedideles sumas 1950–aisiais. „Berkshire“ išaugus iki
dabartinio trilijonų dolerių dydžio, rasti pakankamai galimybių, kurios turėtų
didelės įtakos bendram rezultatui, tapo vis sunkiau.
3. Rasti rytojaus W. Buffettą beveik neįmanoma
Net pačiam W. Buffettas sunkiai sekasi identifikuoti
valdytojus, kurie ateityje pasieks geresnių rezultatų. Nepaisant to, kad jis
yra 94 metų investicijų legenda, kuri gyvena ir kvėpuoja investicijomis, savo
2016 m. laiške akcininkams jis teigė, kad per visą savo gyvenimą jis anksti
identifikavo „tik apie 10 profesionalų“, kurie, jo nuomone, pasieks geresnių
rezultatų nei S&P 500.
Įdomu tai, kad du investicijų valdytojai, kuriuos jis
įdarbino „Berkshire Hathaway“ – Ted Weschler ir Todd Combs – kol kas atsiliko
tiek nuo W. Buffetto, tiek nuo rinkos. Net didžiausias mūsų laikų investuotojas
susiduria su sunkumais identifikuojant kitą rinkos lyderių kartą, kol jie dar
neįrodė savo gebėjimų.
4. Įrodymai prieš aktyvų valdymą
Daugybė tyrimų ir ataskaitų patvirtino, jog pasiekti didesnę
grąžą per aktyvų valdymą, yra labai sunku. S&P Dow Jones Indices SPIVA
rezultatų kortelės nuosekliai rodo, kad dauguma aktyvių fondų atsilieka nuo
savo lyginamųjų indeksų per 5, 10 ir 15 metų laikotarpius beveik visose turto
klasėse ir rinkose.
W. Buffettas pats pripažįsta šią realybę. 2016 m. laiške
akcininkams jis paaiškino, kad aktyvūs investuotojai, kaip grupė, turi uždirbti
vidutinę grąžą prieš išlaidas, bet po didesnių mokesčių ir sąnaudų jie
neišvengiamai atsiliks nuo pasyvių investuotojų.
Neinterpretuokite klaidingai W. Buffetto pinigų atsargų
Daugelis investuotojų vertina milžiniškas „Berkshire“ pinigų
atsargas kaip rinkos pažeidžiamumo signalą, bet W. Buffettas tiesiogiai
atkreipė dėmesį į šį nesusipratimą 2019 m. akcininkų susirinkime. Kai buvo
paklaustas apie tariamą prieštaravimą tarp indeksinio investavimo propagavimo
ir didelių pinigų atsargų laikymo, jis pripažino klausimo teisingumą ir
apibūdino esminį skirtumą: „Berkshire“ trilijonų dolerių portfeliui pinigai
suteikia galimybę pasinaudoti galimybėmis krizių metu, bet vidutinių
investuotojų padėtis yra kitokia.
Jo žinia buvo aiški: investuotojai su „mažesnėmis“ sumomis
(viskuo, kas mažiau nei milijardai) paprastai turėtų likti investavę į indekso
fondus, o ne bandyti nuspėti rinkos pokyčius. „Agathum“ matėme, kaip galimybių
praradimo kaina laikant pinigus per bulių rinkas naikina ilgalaikes grąžas –
būtent kaip įspėja W. Buffettas.
Ko galime pasimokyti
Štai kelios pagrindinės įžvalgos, kurias visi investuotojai
gali pritaikyti mokydamiesi iš W. Buffetto.
Ne koncentracija,
bet diversifikacija: „Berkshire Hathaway“ turi apie 200 pozicijų portfelį!
Faktorių
supratimas: atkreipkite dėmesį į sisteminę poziciją mažos vertės, aukštos
kokybės ir mažo kintamumo akcijų atžvilgiu.
Kantrybė ir
disciplina: išlaikykite savo investicijų filosofiją, net kai ji laikinai
nepopuliari.
Psichologinis
tvirtumas: tikėkitės ir pasiruoškite išgyventi reikšmingus nuosmukius.
Mažinkite
išlaidas: rinkitės mažų kaštų investavimo įrankius ir produktus – mokesčiai ir
komisiniai nuolat mažina jūsų grąžą.
Svarbiausia investuoti su nuolankumu. Jei neprilygstamos
sėkmės sulaukęs W. Buffettas rekomenduoja daugumai investuotojų indekso fondus
ir išreiškia neužtikrintumą dėl galimybės pralenkti rinką, galbūt visiems verta
įsiklausyti.
2016 m. jis rašė: „Kai trilijonai dolerių yra valdomi Wall
Street atstovų, imančių didelius mokesčius, paprastai didžiulius pelnus gaus
valdytojai, o ne klientai. Tiek dideli, tiek maži investuotojai turėtų laikytis
mažų kaštų indekso fondų“.
„Agathum“ tikime, kad geriausias metodas jungia W. Buffetto
pasyvaus investavimo išmintį su strateginiu paskirstymu sritims, kuriose turime
ypatingų žinių. Mūsų atveju tai yra investicijos į nekilnojamąjį turtą. Tačiau
daugumai investuotojų verta sekti W. Buffetto patarimu: išlaikyti paprastumą,
siekti mažų išlaidų ir laikytis nusistatyto kurso.
Algirdas Pukis yra AB „Agathum“, įmonės,
besispecializuojančios nekilnojamojo turto investicijose ir diversifikuotuose
akcijų portfeliuose, generalinis direktorius.
Pastaba: „Agathum“ turi poziciją „Berkshire Hathaway“."
- Kas yra faktorinis
investavimas?
"Faktorinis investavimas – tai investavimo strategija, kai
vertybiniai popieriai pasirenkami pagal atributus, susijusius su didesne grąža.
Šio tipo investavimo tikslas – sumažinti riziką, kuri kitaip galėtų būti
paslėpta panašios rizikos vertybinių popierių portfelyje. Faktorinio
investavimo šalininkai teigia, kad ši strategija leidžia investuotojams priimti
geresnius sprendimus. Faktorinis investavimas naudoja daugybę veiksnių,
įskaitant makroekonominius, taip pat fundamentinius ir statistinius veiksnius,
turto kainoms analizuoti ir paaiškinti bei investavimo strategijai sukurti.
Investuotojų nustatyti veiksniai yra
šie: augimas ir vertė; rinkos kapitalizacija; kredito reitingas; ir akcijų
kainų nepastovumas, be kitų.
Išmanioji beta yra įprastas faktorinio investavimo
strategijos taikymas."
Išmanioji beta, dar žinoma kaip strateginė beta arba
faktorinis investavimas, yra investavimo metodas, kuriuo siekiama padidinti
grąžą arba efektyviau valdyti riziką nei tradiciniais rinkos kapitalizacijos
svertiniais indeksais.
Jis apjungia pasyvaus ir aktyvaus investavimo elementus,
siekdamas taisyklėmis pagrįstu ir skaidriu būdu užfiksuoti konkrečius rinkos
veiksnius arba neefektyvumą.
Štai išmaniosios beta analizės analizės aprašymas:
1. Pagrindinė idėja:
Rinkos kapitalizacijos ribų peržengimas: tradiciniai
indeksai, tokie, kaip S&P 500, vertina bendroves pagal jų rinkos
kapitalizaciją (akcijų kainą, padaugintą iš apyvartoje esančių akcijų). Tai
reiškia, kad didesnės bendrovės daro didesnę įtaką indekso rezultatams.
Veiksniais
pagrįstas metodas: išmaniosios beta strategijos atrenka ir vertina vertybinius
popierius pagal veiksnius ar charakteristikas, kurie, kaip manoma, lemia grąžą
arba valdo riziką. Pavyzdžiai: vertė, kokybė, impulsas, mažas kintamumas ir
dydis.
2. Pagrindiniai išmaniosios beta analizės veiksniai:
Vertė:
investavimas į akcijas, kurios atrodo nepakankamai įvertintos, palyginti su jų
pagrindiniais rodikliais, tokiais, kaip pelnas ar balansinė vertė.
Kokybė:
dėmesys sutelkiamas į bendroves, turinčias tvirtą finansinę būklę, pelningumą
ir stabilias pajamas.
Impulsas:
investavimas į akcijas, kurios pastaruoju metu parodė stiprų kainų augimą,
remiantis idėja, kad tendencijos linkusios išlikti.
Mažas
kintamumas: pirmenybė teikiama akcijoms, kurių kainų svyravimai istoriškai
mažesni, siekiant stabilesnės investavimo patirties.
Dydis:
dėmesys sutelkiamas į mažesnes bendroves (mažos kapitalizacijos akcijas),
kurios, kai kurių manymu, turi didesnį augimo potencialą.
3. Kaip veikia išmanioji beta strategija:
Taisyklėmis pagrįsta atranka: išmaniosios beta strategijos
naudoja skaidrias taisykles, kad nustatytų ir atrinktų vertybinius popierius,
kurie pasižymi norimais veiksniais.
Alternatyvus svorinis metodas: vietoj rinkos kapitalizacijos
svorinio metodo išmanioji beta strategija gali naudoti vienodą svorinį metodą,
fundamentinį svorinį metodą (remiantis tokiais veiksniais kaip pelnas ar
dividendai) arba faktorinį svorinį metodą (suteikiant didesnį svorį akcijoms,
turinčioms stipresnes faktorines charakteristikas).
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą