Pagaliau pagrindinės Lietuvos rinkėjos supranta realybę: pamačiusi daržoves turgelyje, stebėjosi - laukiu laikų, kai pradės kainas po 1 gramą rašyti. Imkite pavyzdį iš vengrų, pirkite energiją ir trąšas iš slavų. Vistiek vietoje dronų neskraidysite, net jei šluotas apsižergsite

“Dėl Irano karo brangs ir maistas. Ekonomistai kartoja, kad rimtos bėdos prasidės po pusmečio. Tuomet bus ruduo, kai ūkininkai nuims derlių. Jie jau dabar sako: lietuviškų daržovių, grūdų, vaisių šiemet bus mažiau ir jos brangs. Viena iš priežasčių, kad ūkininkai nebeįperka trąšų. Bet yra dar bent dvi didelės problemos, kurios žemdirbius varo į neviltį.

 

Pavasaris laukuose gražus tik iš viršaus. Ant žemės – visai kita realybė. Vilniaus rajono ūkininkas Veslav Spiridovič dirba 100 hektarų. Miežiai ir rapsai jau pasėti, netrukus – avižos. Tačiau šiandien svarbiausia ne sėja.

 

„Dabar galime sakyti – prabangios trąšos. Pavyko truputį pigiau nusipirkti, suprantame, kad daugiau trąšų nebepirksime“, – teigė ūkininkas Veslav Spiridovič.

 

Trąšas pirko rudenį – šimtu eurų pigiau už toną nei dabar, bet jų užteks tik pusei sezono.

 

„Tiek ir bersime, gausime mažesnį derlių ir tiek“, – sakė V. Spiridovič.

 

Skaičiavimas paprastas: jei išlaidos didesnės nei grūdų kaina, tręšti neapsimoka.

 

„Nėra tikslo berti ir minusą turėti“, – pabrėžė V. Spiridovič.

 

Praėję metai buvo silpni – pajamos krito. Šiemet smarkiai pabrango tręšimas, o dar prisidėjo naujas anglies dvideginio mokestis.

 

„Tie mokesčiai, CO2 mokesčiai, jie žlugdo mus kaip gamintojus“, – teigė Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Audrius Vanagas.

 

Europos Sąjunga nuo sausio įvedė pasienio anglies mokestį. Jo esmė – apmokestinti iš trečiųjų šalių atvežamas trąšas. Idėja paprasta: kad pigesnė, bet labiau tarši produkcija sąžiningai konkuruotų su vietine. Tačiau praktikoje mokestis tiesiogiai kelia trąšų kainas, o galutinis smūgis tenka ūkiams.

 

„Matome, kad trąšos trečdaliu pabrango – iki 150 eurų tonai“, – teigė A. Vanagas.

 

Trąšoms pagaminti reikia daug dujų. Ekonomistai aiškina, kad trąšos brangsta pagrįstai, nes brangsta ir dujos, nors per metus jos pabrango vos centu už kilovatvalandę.

 

„Dujų kaina, kaip ir 2022 metais, taip ir šiemet yra daug didesnis galvos skausmas“, – teigė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

 

Lietuviškų trąšų pirkti – ne išeitis. Anot žemdirbių, situacija naudojasi ir vietiniai gamintojai.

 

„Mūsų ES trąšų gamintojams apyvartiniai taršos leidimai nemokami ir toliau suteikinėjami. Mūsų mokami pinigai už ES pagamintą trąšų produkciją nueis ne į bendrą biudžetą, bet į trąšų magnatų sąskaitas“, – teigė A. Vanagas.

 

Prieš savaitę ūkininkai buvo pas premjerę. Problema neišsisprendė, todėl dabar atėjo pas finansų ministrą.

 

Ministras žada – Vyriausybė stengsis atidėti anglies dvideginio mokestį.

 

„Bendra pozicija premjerės, žemės ūkio, finansų ministro – visi sutariame, visi palaikome ūkininkus. Tikrai visa geopolitinė, geoekonominė situacija yra ne iš lengvųjų“, – teigė finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.

 

Tik kada išsispręs bėda – neaišku, o mokestis – Briuselio rankose.

 

„Kol kas Lietuva vienbalsiai nenutarė, reikia sutarimo“, – aiškino K. Vaitiekūnas.

 

Laukuose nėra laiko laukti. Jau aišku, kad derlius mažės.

 

„Ko gero, pritrūksime grūdų, nes visi kalba, kad mažiau tręš, geriau gaus mažesnį derlių, negu darys didesnį nuostolį“, – teigė V. Spiridovič.

 

Ūkininkai prideda, kad problema nebe tik žemės ūkyje – ji valstybės lygio. Pabrangusios trąšos ir nafta tyliai atsiris iki parduotuvių lentynų.

 

„Žemės ūkyje visos susikaupusios problemos vis tiek bumerangu grįžta atgal ir tai garantuotai didins maisto kainas“, – teigė Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius.

 

Apie artėjantį kainų kilimą garsiai kalba ir ekonomistai.

 

„Galime turėti labai rimtų iššūkių artėjantį pusmetį, ir sąnaudos pakyla visose grandinėse, ir poveikis ekonomikai gali būti gerokai didesnis“, – teigė N. Mačiulis.

 

Užauginti derlių darosi prabanga, todėl ūkininkai prašo pinigų. Trūksta apyvartinių lėšų, bet pasiskolinti – misija neįmanoma.

 

„Tiesiog netekome finansinės pagalvės, kurią turėjome anksčiau“, – sakė R. Juknevičius.

 

„Reikės augalų apsaugos priemonių, nuo piktžolių nusipurkšti – tokie darbai, kur be jų niekur neišsisuksi“, – teigė V. Spiridovič.

 

Finansų ministras čia turi konkretesnių žinių.

 

„ILTE apyvartinėms lėšoms skirtos paskolos startuoja nuo gegužės mėnesio“, – teigė K. Vaitiekūnas.

 

Tačiau žemdirbiai skundžiasi, kad dabar gauti paskolas iš valstybinio plėtros banko užtrunka keturis mėnesius. Čia ministras tik skėsčioja rankomis.

 

„Manau, kad tai pavieniai atvejai“, – teigė K. Vaitiekūnas.

 

Kol pinigų laukia, lieka dangus.

 

„Bent kad dievulis gerą orą duotų – kada reikia lietaus ir saulės“, – sakė V. Spiridovič.”

 

Gražus dangus, bet ne Spiridovič.