„Dėl Bertholdo Kohlerio „Mit Hängen und Würge“ [„Prie dantų odos“] (F.A.Z., gruodžio 20 d.): perskaičiau tai vėlai vakare ir buvau pasibaisėjęs. Įsivėlę į karą, kaip JAV pasekėjai, tai yra, kaip bendrininkai, ir dabar palikti, kaip „Kevinas vienišas“ [„Vienas namuose“] netoli fronto linijų, mes, vokiečiai, kartu su Vakarų Europa, lengvabūdiškai šturmuojame į priekį su dar 90 milijardų eurų.
Mes liekame akli politiniam ryšiui tarp Rusijos ir Ukrainos, kuris egzistuoja nuo XVIII amžiaus pradžios ir nutrūko tik trumpam Sovietų Sąjungos nuosmukio etape.
Po Rusijos pažeminimo, kaip tik „regioninės valstybės“, po NATO plėtros į rytus ir po Amerikos ir Didžiosios Britanijos patarėjų infiltracijos į Ukrainą, Rusijoje turėjo suskambėti pavojaus varpai, ypač turint omenyje, kad Putino 2001 m. pasiūlymas bendradarbiauti su Europa taip pat liko neišgirstas.
Kas nutiks, jei po kelių metų tie nauji 90 milijardų taip pat buvo iššvaistyti, Rusijai nepasidavus?
Kiekvienas, kuris iš tikrųjų norėjo nugalėti Rusiją, turėjo „viską dėti“, o ne tik teikti ginklus ir patarimus, kaip pašalinis asmuo.
Tačiau po Napoleono ir Hitlerio bet kuris kitas Vakarų europietis taip pat yra pasmerktas žlugti; todėl verčiau aukojamas ukrainiečių kraujas – pasąmoningai suvokiant, kad patvirtinti milijardai tik pratęsia „galutinės pergalės“ svajonę gyventojų, kurie dabar be galo kenčia, sąskaita.“ [1]
1. Nach Napoleon und Hitler. Frankfurter Allgemeine Zeitung; Frankfurt. 24 Dec 2025: 24. HEINRICH THEILEN, BOCHUM
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą