Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2009 m. vasario 9 d., pirmadienis

Mūsų dramoje, kuri dabar tapo įdomi daugeliui, keičiasi veikėjai. Cituoju buvusio Seimo nario, advokato Kęstučio Čilinsko interviu:

"Gal galėtumėte konkrečiai įvardyti, kas tie oligarchai?

Tai pati viršūnė – žmonės, kurie po „Leo LT“ sandorio, tapo tikrais valdančiaisiais. Už „Leo LT“ projekto stovi grupė stambių oligarchų – monopolijų savininkai.

Konkrečiai tai energetikos bendrovių savininkai – ten jų yra dešimtukas ir dar buvo krūvelė prileista pačių stambiausių turtingiausių asmenų.

„Leo LT“ projektas pati stambiausia oligarchinė viršūnė, kuri gali labai daug finansų skirti partijoms ir dėl to jos, turi žiūrėti į viršūnę – ką ji pasakys. „Leo LT“ kontroliuoja situaciją.

Kai pabūni Seime, pamatai labai gražiai, kaip ši sistema veikia ir kaip viskas tvarkoma iš tos viršūnės.

Prezidentas, Vyriausybė ir Seimas apraizgyti tos viršūnės ir laisvė yra duodama sprendimams, kurie nesusiję su pagrindiniais ekonominiais interesais.

O kita, kas svarbu, priklauso nuo šios viršūnės. Oligarchai kontroliuoja valstybės gyvenimą ir jų nurodymai vykdomi 100 proc. iki šiol.

Noriu dabar būti su pilietine visuomene, o į prezidento postą sėsti nenoriu. Kaip savo profesijos atstovas, jaučiuosi labiau reikalingas pilietinei visuomenei, nes čia trūksta profesionalių teisininkų...

...Visų pirma esu teisės ekspertas, o po to pilietis. Mes įkūrėme pilietinį Jungtinį demokratinį judėjimą (JDJ), bet jis yra nepartinis. Judėjime dalyvauja įvairių partijų atstovai ir judėjimas turi keletą tikslų...

...Svarbiausias tikslas – negaliojančiu pripažinti „Leo LT“ sandorį ir grąžinti į biudžetą pinigus, kad valstybė atsigautų..." (1)

Buvęs Seimo narys, advokatas Kęstutis Čilinskas yra teisus. Prezidento galios ribotos. Jis geriau jaučia, kurioje vietoje atneštų žmonėms daugiau naudos. Deja, tai nereiškia, kad mes galime atsipalaiduoti ir leisti išrinkti Prezidentu bevalį oligarchų statytinį. Prezidentas turi veto teisę. Įsitikinome, kaip skaudžiai gelia vien tik oligarchams naudingi įstatymai. Lietuvai būtų daug geriau, išrinkus Prezidentu žmogų, kuris sugebėtų atsispirti oligarchų spaudimui.

Lietuvos piliečiai,

Nejaugi mes prastesni negu broliai prūsai?

Nejaugi nueisime nuo pasaulio scenos be pasipriešinimo?

Tėvyne Lietuva, kur Tavo Herkus Mantas?

Mūsų politikai tikrai nupirkti pinigų maišų, kurie atėjo valdžion banditiško Lietuvos turtų privatizavimo metu. Daugumos interesai politiniame gyvenime tikrai neturi poveikio. Bet žmonės jau išmoko trauktis į Vakarus ir ten geriau susitvarkyti gyvenimą. Todėl iškyla grėsmė pačiam mūsų valstybės egzistavimui. Pilietybės atiminėjimas uždaro žydų tautos pasirinktą kelią lietuvių tautos išlikimui. Ką mes turėtume daryti, kad taip nenusmuktume į nebūtį? Pirmas žingsnis - pavadinkime vagis ir parsidavėlius vagimis ir parsidavėliais. Neleiskime jiems dangstytis kovotojų už civilizaciją kaukėmis.

JAV ultrakonservatyvios jėgos neteko valdzios Amerikoje, nes rinkejai jais nusivyle. Gili krize nera pats geriausias laikas joms reikstis ir Lietuvoje.
Stambios monopolijos Europos Sajungoje yra grieztai baudziamos (Microsoftas yra geras pavyzdys). Ateis laikas, ir ES antimonopolines strukturos uzsiims Leo.lt bei kitomis stambiomis monopolijomis Lietuvoje. Tai nestabilus, laikini tvariniai, skirti saujelei oligarchu pasipinigauti. Jie tik kenkia vartotojams ir visai Lietuvos valstybei.


1. K. Čilinskas: prezidentas sistemos nekeičia. Agnė Stasiulytė.lrt.lt






2009 m. vasario 6 d., penktadienis

Gal sumažinkim valdžios parazitų būrį?

Šiuo momentu, kai aš rašau, Jungtinių Amerikos Valstijų senatas pasiekė susitarimą didžiulei JAV ūkio stimuliavimo bei modernizacijos programai. Pasaulis su viltimi laukia, ar tai atgaivins žmonių pasitikėjimą pasaulio ekonomika. Mes Lietuvoje taip pat turime Prezidentą su daugybe patarėjų, Seimą ir Vyriausybę. Bet realiai visos šios institucijos yra tik mums brangiai kainuojantis cirkas, kuris nieko negali. Žada kada nors stimuliuoti mūsų ekonomiką tų pačių bankų, kurie atsidūrė didžiausioje bėdoje, paskolomis. Tai toks pat realus dalykas, kaip pažadėti maitinti mus bulvėmis, išaugintomis Marse.
Kam mums reikia tiek daug brangių klounų? Atleiskime visus. Kokių trijų tokiai mažai tautai per akis užtektų.
Net monarchija būtų geriau. Galime pasikviesti iš Bostono (JAV) Gedimino palikuonį kunigaikštį Goliciną, kad būtų mūsų kunigaikščiu ar net karaliumi.

Lietuvos bankai neatlieka ju pagrindines funkcijos ekonomikoje. Kreditu su prieinama kaina nera. Praktiskai bankai jau yra banku lavonai. Jie dvokia. Bet Kubilius juos graziai puosia, su jais kalba. Mums gi sako, kad bankai atsikels ir musu versla isgelbes. Uzsitesusios laidotuviu ceremonijos.

Oligarchus ne mes samdome. Todel juos mums sunku isvyti. Politikus gi samdome mes, Lietuvos pilieciai. Mes galime ne tik juos atleisti, bet ir ju "darbo" vietas panaikinti.

"Mažos ir vidutinės bendrovės ES sudaro daugiau kaip 90 proc. visų veikiančių įmonių, jose dirba apie 70 proc. ES darbo jėgos ir sukuriama beveik 58 proc. pridėtinės vertės. Lietuvoje tokiose įmonėse sukuriamos pridėtinės vertės dalis gerokai mažesnė, čia dirba vos trečdalis visų darbuotojų", - neseniai kalbėjo europarlamentaras Šarūnas Birutis. Tai yra Lietuvos problema nuosmukio metu. Sunkiau prisitaikyti.

2009 m. vasario 5 d., ketvirtadienis

Kas norės rizikuoti lįsti į didžiules skolas visam gyvenimui?

"Blogai (turėtų būti: blogiau negu kurso vidurkis (Kęstas)) besimokantis studentas po 2 metų neteks studijų krepšelio

ELTA
2009 vasario mėn. 4 d. 16:00


Aukštojo mokslo finansavimo modelį rengiantys ekspertai ir politikai įvedė studijų krepšeliui papildomą saugiklį, neleisiantį į valstybės finansuojamą vietą įstojusiam studentui pernelyg atsipalaiduoti. Numatyta išlyga, kad po dvejų bakalauro studijų metų bus peržiūrimi visų to kurso studentų mokymosi vidurkiai ir, jeigu studijų krepšelį turinčio studento vidurkis bus dviem balais mažesnis už jo bendramokslių vidurkį, jis praras valstybės finansavimą.


Tokiai nuostatai trečiadienį pritarė Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas.

"Taigi studentas po dvejų metų praras valstybės finansavimą, pavyzdžiui, tada, kai jo vidurkis bus 6 ar mažiau balų, jei jo bendrakursių vidurkis bus 8 ir daugiau. Studijų krepšelio neteks studentas, kurio vidurkis - 7, jei jo bendrakursių vidurkis bus 9 balai ir daugiau. Nors ir koks būtų bendrakursių vidurkis, valstybės finansavimo nepraras studentas, kurio vidurkis bus 8 ir daugiau", - paaiškino švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė.


Kaip Eltai teigė viceministrė, valstybės finansavimo netekęs asmuo už studijas turės mokėti aukštosios mokyklos nustatytą studijų kainą.

Pasak N. Putinaitės, taip pat atsisakyta nuostatos, kad iš universiteto iškritus arba išėjus valstybės finansuojamam studentui jo krepšelis būtų perleidžiamas už studijas mokančiajam. Bet numatyta kita naujovė - geriausiai studijuojančiųjų už savo lėšas eilė bus sudarinėjama jau po dvejų pirmųjų studijų metų. Tam tikrai jų daliai bus kompensuojamos studijų išlaidos. Mokančiųjų už studijas rezultatai dar kartą bus peržiūrėti ir jas baigus.

ELTA primena, kad toks studijų krepšelio principu pagrįstas finansavimo modelis yra numatytas Mokslo ir studijų įstatymo projekte. Tam, kad jau nuo rugsėjo įsigaliotų naujovės, dar turi pritarti Seimas. Jei parlamentarai pritars, naujovės bus taikomos tik būsimiesiems studentams." (1)

Tokia reforma sukuria riziką patekti į nepakeliamas skolas prisiimančių studentų gretas. Lieka tik dvi išeitys: protestuoti prieš reformą, arba važiuoti mokytis užsienyje. Lietuviai masiškai traukia apsipirkti į Lenkiją. Tas pats bus ir su mokesčių už studijas įvedimu. Tai yra Lietuvos valstybės naikinimas. Reikia teisti tokius reformatorius.

Norintys gauti pagalbos angliškai kalbančiuose kraštuose, gali palikti žinutę mano blogo: mokslas-studijos-ekonomika.blog spot.com/ komentaruose.

Mokesčius jau pakėlė. Daugumai studijuoti reikės skolinantis milžiniškas sumas. Apmokestins gydymą. Na o jeigu kas negalės tokiose sąlygose susimokėti už buto paskolą - tiems atims vaikus.(2) Antstoliai persekios nelaiminguosius iki mirties. Kas prakilniau: vyti iš Lietuvos kubilinius, ar patiems tyliai pasitraukti? Atlaikėme Rusijos ir Vokietijos terorą. Ką darysime su kubilais?


1. Blogai besimokantis studentas po 2 metų neteks studijų krepšelio
2. Netekusieji būsto gali prarasti ir vaikus

2009 m. vasario 2 d., pirmadienis

Staigmenos kubiliniams

"Europos Parlamento narė M. Starkevičiūtė supeikė valdančiųjų antikrizines priemones ir jas palygino su viešųjų ryšių akcija. Pasak politikės, ir biudžeto deficito, ir rinkos rizikingumo rodikliai Lietuvoje – normalūs, vertinant pagal dabartinę Europos finansinę situaciją. Tuo metu K. Glaveckas teigia, kad ekonominiai rodikliai gal ir būtų neblogi, jei ne sudėtingos sąlygos pasiskolinti." (1)

Vargšai kubiliniai. Tikėjosi, kad pasikartos jų privatizavimo galimybės. Gviešėsi atimti iš visų sau ir nedidelei grupelei "patikimų". Nesuprato, kad bus toks didelis pasipriešinimas. Nelaukė, kad taupūs ir apsukrūs lietuviai bus tokie atsparūs krizei. Nesmagu klausytis K. Glavecko lemenimo. Brangieji, jei jums nepatinka, kad skandinaviški bankininkai mažai skolina Lietuvoje, geriau būtumėt pakalbėję su tais bankininkais. Nėra ko bandyti "privatizuoti" mūsų paskutinius centus. Matome, kad nesugebate tvarkytis.

Kubiliniai traukiasi nuo ekstremalių mokesčių politikos. Bet neribotos valdžios idėja jų nepalieka. Svajoja apie naują išeitį - politizuoti jėgos struktūras, kad per jas išsilaikyti prie valdžios. Iš čia bandymai kontroliuoti saugumą. Neleiskime toliau griauti Lietuvą.

Lietuvos valdžia atima iš mūsų ir atiduoda Viniaus prekybai, bankams bei kitoms monopolijoms. Tie išveža į saugesnes vietas, kaip Šveicarijos bankai ir kiti ofšorai. Dalį pinigų monopolijos skiria seimūnų reklamai paremti rinkimų metu. Kaip ši schema gali prisidėti prie daugumos Lietuvoje išvedimo iš skurdo? Kubilius tik traukia tokiu būdu mus gilyn pelkėn. Ypač Kubiliaus sumanymas, prieš prasidedant krizei, stabdyti ekonomiką mokesčiais yra kvailiausias ir neregėtas niekur pasaulyje, išskyrus Afrikos despotijas.

1.M. Starkevičiūtė: pinigų yra, bet nemokame jų pasiimti

2009 m. vasario 1 d., sekmadienis

Kokie vagys yra patys geriausi?

Lenkijoje lietuvis vogtu sunkvežimiu vežė vogtus BMW. Įdomu, kokios jo politinės pažiūros. Pagal apklausas, dauguma Lietuvos gyventojų galvoja, kad akiplėšiškiausi mūsų vagys visą laiką rėkia apie ateinančius komunistus ir Rusiją bei siūlo privatizuoti tuos bendro turto likučius, kuriuos dar neišvogė.

2009 m. sausio 30 d., penktadienis

Valstybės ir kubilinių keliai skiriasi

"„Dabar biudžete trūksta 170 mln. Lt per nepilną mėnesį, nes žiūrėta tik buhalteriškai, bet kai taip padidino akcizą – pirks kitur, padidino PVM - pirks kitur, lyg ir mechaniškai padidino pelno mokestį – jis bus slepiamas“, – tvirtino G. Kirkilas. Anot jo, dabar, pavyzdžiui, pigesnių degalų žmonės plūsta į kaimynines šalis." (1)

Kirkilas teisus. Tai matyti iš nepriklausomų šaltinių. "Šiemet krenta ir dyzelino bei dujų pardavimai." (2)

Ką mums daryti? Lieka tik seimūnams susitarti ir atstatydinti Kubilių, arba mums visiems dar aktyviau dalyvauti protestuose.

Kasos aparatų turguose istorija parodė, kad Kubilius bijo žmonių pykčio. Organizuotų didelių protestų grėsmė priverčia net gobšuolius atsitraukti. Nesitaikstykime su mūsų verslų, universitetų, ligoninių bei mokyklų naikinimu.

Kubiliniams galime pasakyti tik viena. Du dešimtmečius jūs baidote mus rusais, komunistais, o dabar dar ir krize bei bankrotu, kurių Lietuvoje dar nėra. Jūs stengiatės sukurti mūsų šalyje krizę, kad pagaudyti žuveles drumstame vandeny, dar daugiau prisiplėšti turtų. Dirbti nemokate. Atiminėti, "privatizuoti" - tai vieninteliai jūsų sugebėjimai. Atėjo jūsų valanda. Teks palikti Seimą visiems laikams. Jūsų gobšumas jus atvedė prie liepto galo.

1. G. Kirkilas: nieko nekeitus biudžetas būtų pilnesnis
2. Pirmąkart per 4 metus sumažėjo degalų pardavimas

Apie Kubiliaus siūlomos universitetų reformos tikruosius tikslus ir rezultatus

Nauja universitetų finansavimo tvarka netinka mums visiems. Įvedus ją, universitetai norėtų surinkti kiek galima daugiau pinigų sotesnės biurokratijos išlaikymui. Bankai norėtų kiek galima didesnes pinigų sumas paskolinti studentams, kad daugiau uždirbti iš tų paskolų. Na, o jei bankai duoda, tai universitetų rektoriai ima. Nebelieka jokios kontrolės studijų kainai. Studentams vienintelė išeitis būtų bėgti į užsienį. Palyginus su tokiu Lietuvos inteligentijos naikinimu Vokietijos Dievų miško košmaras arba siaubingi Rusijos trėmimai į Sibirą atrodytų menkniekiu. Ar tikrai norime tokios tvarkos Lietuvoje?

Klausimas yra labai paprastas: reikia ar nereikia daugumą studentų apkrauti didžiulėmis skolomis mokesčiui už studijas. Harvardas nuo tokio apkrovimo atsisakė, nes tikrai gabūs ir protingi žmonės savo noru į tokias skolas nelenda. Naudokimės geriausiu pavyzdžiu, kurdami mūsų sistemą. Siūloma reforma ypač kenksminga Lietuvos ekonomikos vystymui. Mažoje šalyje reikia turėti galimybę sutelkti resursus į tas sritis, kuriose mes esame geriausi. Kitaip neišlaikysime konkurencijos pasaulyje. Gi pagal siūlomą tvarką vargšai žiopliausi vidurinės mokyklos mokiniai turės bėgioti su jų liūdnai atrodančiais krepšeliais. Tai vadinsis šalies ekonominės strategijos formavimu.Visi gabesni bus užsienio universitetuose. Kubilius siūlo Lietuvos kvailinimo programą.

Trumpai ir aiškiai apie tokios reformos tikruosius tikslus parašyta vieno iš mūsų kolegų komentatorių pastaboje. Cituoju: "Visos valdžiusios partijos naikino universitetus. Tai pradėta, finansuojant juos pagal studentų skaičių. Kas nusmukdė mokymo kokybę. Ji smukdoma ir menkais dėstytojų atlyginimais. Valdžiai reikalingas universitetų nekilnojamas turtas. Jo privatizavimas dengiamas, vadinant tai reforma, revoliucija. Jos esmės nekeičia. Lieka finansavimas pagal studentų skaičių. Lieka nepakankami atlyginimai dirbti kokybiškai. "Revoliucija" mažins studentų skaičių, atlaisvins patalpas, padidins bankų pelnus. Tai pagrindiniai valdančių partijų tikslai, dengiami krepšeliais ir laisvosios rinkos apologetų mulkinimais. "Revoliucija" nekeičia esmės: universitetų vertinimo ir finansavimo pagal atitikimą pasauliniams mokymo kokybės standartus, palieka dėstytojų vertinimą pagal publikacijas, nesusijusias su dėstomu dalyku." (1)

"Opozicinės (socialdemokratų) partijos programoje ... taip pat kritikuojama aukštojo mokslo reforma, teigiant, kad "neturtingam jaunimui aukštasis mokslas taps beveik neprieinamas". Siūloma atsisakyti studento krepšelio." (2)

Visi galvojame, kaip padaryti, kad gabesnis jaunimas nepaliktų Lietuvą, kad mūsų darbo rezultatai turėtų paklausą pasaulyje. Ar ne lengviau būtų dabartinėje sistemoje, kai universitetų turtas dar priklauso valstybei ir Konstitucija garantuoja nemokamas studijas visiems gerai besimokantiems, sukaupti mūsų ribotus resursus į kelias sritis, kuriose mes esame geresni, negu dauguma pasaulyje? Didžiulėmis skolomis, šansų gauti universitetinį išsilavinimą ribojimu bei apgavystėmis nesulaikysime gabaus jaunimo mūsų krašte. Tik dosniai investuodami į aukštos kokybės kadrų ruošimą ir to pagrindu sukūrę konkurencingus verslus, galime tikėtis, kad talentingi žmonės liks dirbti Lietuvoje, kad tokio darbo dėka mūsų visų gyvenimas pagerės.

Kubilius, Lubys ir Steponavičius elgiasi kaip tikri barbarai prie miesto vartų. Kur mūsų ūkio ir mūsų kadrų vystymo vizija? Tai turėtų būti jų atsakomybė. Jie kelia universitetams nerealius reikalavimus. Tikrovėje daroma taip, kad mūsų universitetai jokiu būdu neišlaikys konkurencijos su kaimyninėmis šalimis ir bus priversti išssivaikščioti jau po 2010 metų rugsėjo. Aišku, monopolijos tikisi išstumti lietuvius iš Lietuvos, atsivežti pigesnių ir paklusnesnių kadrų iš Rytų. Neleiskime griauti Tėvynę.

JAV universitetai, veikiami Sputniko iššūkio, demokratizavo aukštojo mokslo prieinamumą, kaip niekas iki jų. Tai padėjo sukurti galingiausią pasaulio valstybę bei gerovę tuose pačiuose universitetuose, kuria taip džiaugiasi mūsų besilankantys profesoriai. Bet dabar laikai pasikeitė. To prieinamumo jau nebeužtenka šiuolaikinėje žinių ekonomikoje ir konkurencijoje su Indijos, Kinijos bei kitomis klestinčiomis akademinėmis bendruomenėmis. Jei amerikiečiai leidžiasi nuo kalno, į kurį juos užnešė istorija, tai kubiliniai mums kasa gilesnę duobę, kurioje ta pati istorija mus pastatė. Jei nori išeiti iš duobės, tai bent jau nustok kasti. Politikoje visi kubiliniai nekantriai laukia ekonomikos atsigavimo pavasario. Girdi, atjos šviesiaplaukiai vokiečiai ant baltų arklių ir supirks viską, ką mes galim pasiūlyti, už gerus pinigus. Tada neva tai bus pamirštas kubilinių perdėtai radikalus, kvailių hipnotizavimui skirtas, elgesys, kai jie kirto šaką, ant kurios visa Lietuva sėdi. Ką gi, naujienos jiems yra prastos. Išėjimas iš šios krizės jau užima daug laiko. Tie vokiečiai anksti nepasirodo. Kubiliniams tenka atsakyti už jų veiksmus. Nusikaltėlių kubilinių bandymas kalbėti su juos baudžiančiais sukelia tik gailestį ir neapykantą. Špygos, kyšančios iš išdaužytų veidrodinių Seimo langų, sukelia tik įtūžį ir panieką. To per mažai, kad išsilaikyti valdžioje.

1. Dėl aukštojo mokslo reformos – prieštaringos mintys. Komentarai. A.Baskas
2009.01.30 10:30

2. G.Kirkilas atleistų visus diržus