„Meta“: Kodėl Europa turi ir negali pasinaudoti dirbtinio intelekto galimybėmis

 

Jakub Turowski, „Meta“ viešosios politikos vadovas Vidurio ir Rytų Europai

 

"Europai reikia susigrąžinti ekonomikos augimą, inovacijas ir konkurencingumą. Prieš trisdešimt metų žemynas generavo maždaug ketvirtadalį pasaulio BVP. Po 20 metų Europos Sąjungos indėlis nesudarys nė 11% – tai yra perpus mažiau nei Kinija, mažiau nei JAV ir panašiai kaip Indija.

 

Nė viena iš dešimties didžiausių pasaulio bendrovių ir nė vienas iš dešimties vertingiausių pasaulio „vienaragių“ (startuolių, kurių vertė siekia 1 mlrd. JAV dolerių ar daugiau) nėra kilę iš Europos. Nė viena iš 50 didžiausių Europos įmonių nebuvo įkurta per pastaruosius 30 metų? Kur slypi to priežastys?

 

Rugsėjo 9 d. Europos Centrinio Banko prezidentas Mario Draghi paskelbė ilgai lauktą ataskaitą apie Europos konkurencingumą. M. Draghi išvardijo klaidas, kurias ES padarė per pastarąjį dešimtmetį. „Mes skelbėme, kad inovacijos yra mūsų dėmesio centre, o tada padarėme iš esmės viską, kad jos liktų paraštėse“, „Apskaičiuota, kad dėl BDAR mažųjų technologijų bendrovių pelnas sumažėjo 15%”, mes iš tikrųjų „žudome savo bendroves“. Ši ataskaita – tai įspėjamasis signalas Europai. Jei ES drastiškai nepakeis savo darbotvarkės ir nesuteiks pirmenybės inovacijoms, ji bus nustumta dar toliau į antrą planą. 

DI plėtros spartinimas

 

Nė viena dabartinė technologija neturi didesnio potencialo padidinti ES konkurencingumą nei dirbtinis intelektas (DI). Per pastaruosius kelis dešimtmečius skaitmeninės technologijos lėmė maždaug pusę produktyvumo augimo išsivysčiusiose ekonomikose. Tikėtina, kad per ateinančius kelis dešimtmečius dirbtinis intelektas dar labiau paspartins ekonomikos augimą, verslo našumą ir inovacijas daugelyje sričių. Bankas „Goldman Sachs“ apskaičiavo, kad per ateinantį dešimtmetį generatyvinis dirbtinis intelektas galėtų padidinti pasaulio BVP 7%.

 

Atvirojo kodo DI modeliai, tokie kaip „Llama 3“, kurių parametrai skelbiami viešai su laisva licencija, padės užtikrinti, kad ši augimo galimybė pasklistų plačiai, o ne susikoncentruotų kelių stambių žaidėjų rankose. Tokie modeliai kūrėjams leidžia mažomis sąnaudomis pasinaudoti naujausiomis inovacijomis. Kadangi Europoje atvirojo kodo kūrėjų yra daugiau nei Jungtinėse Amerikos Valstijose, ES turi ypač palankias sąlygos pasinaudoti šia atvirojo kodo dirbtinio intelekto banga.

 

Kas trukdo Europai pasinaudoti šia galimybe? Susiskaidymas ir tikros bendrosios skaitmeninės rinkos nebuvimas. Europa neišnaudoja savo rinkos dydžio ir neužtikrina, kad ji būtų iš tikrųjų be sienų, sudarydama sąlygas augti. Vilniaus startuolis, norintis plėstis visame žemyne, vis dar turi atitikti per 30 skirtingų intelektinės nuosavybės įstatymų, licencijavimo taisyklių, duomenų apsaugos institucijų reguliavimų ir prekių pristatymo kliūčių.

 

Europos technologijų bendrovių aljansas teigia, kad iki 30% programinės įrangos vystytojų išteklių tenka skirti „netvarkingos mozaikos“ dėlionei. Šią mozaiką sudaro persidengiančios ES ir nacionalinės sistemos bei priežiūros institucijos. Net tariamai visoje ES suderinti reglamentai, tokie kaip BDAR, lemia vėlavimus ir neapibrėžtumą. Neseniai bendrovei „Meta“ buvo liepta atidėti savo dirbtinio intelekto modelių mokymą pagal turinį, kuriuo viešai dalijasi suaugusieji „Facebook“ ir „Instagram“ tinkluose – ne todėl, kad buvo pažeistas koks nors įstatymas, bet todėl, kad reguliavimo institucijos nesusitarė, kaip elgtis toliau. Su panašiomis problemomis susidūrė ir kitos dirbtinio intelekto bendrovės, kurios buvo priverstos sustabdyti arba atidėti savo modelių diegimą. Įstatymai, kuriais siekiama didinti Europos konkurencingumą, deja, turi priešingą poveikį.

Kodėl tai svarbu „Meta“?

 

„Meta“ bendrovei svarbi Europos sėkmė ir konkurencingumas. Visose Europos valstybėse narėse turime tūkstančius darbuotojų, įskaitant inžinierius ir tyrėjus, dirbančius inovacijų centruose Paryžiuje ir Dubline ir kuriančius pažangiausias technologijas. Teikiame paslaugas milijonams Europos bendrovių, kurių didžioji dalis yra smulkiosios įmonės. Jos naudojasi mūsų reklamos produktais ir paslaugomis, kad galėtų augti ir didinti pajamas.  

 

Pasiremdamos mūsų atvirojo kodo dirbtinio intelekto modeliais, jos kuria novatoriškus dirbtinio intelekto produktus ir paslaugas. Samdome darbuotojus iš Europos universitetų, bendradarbiaujame su kai kuriomis geriausiomis Europos įmonėmis, kuriančiomis techninę (pvz., Italijos „Luxottica“) ir programinę įrangą (pvz., Prancūzijos „Hugging Face“), bendradarbiaujame su mokslinių tyrimų institucijomis visoje ES (pvz., Lenkijos „Politechnika Poznańska“). Taigi, neperdedant galima sakyti, kad tik tada, kai sekasi Europai, sekasi ir „Meta“.

 

Europa turi daugybę privalumų – talentus ir kompetencijas, kuriuos išugdo geriausi universitetai, ir išskirtinius startuolius. Tačiau norint pakeisti Europą, reikia kai ko daugiau – mentaliteto pokyčių, kylančių iš mūsų politinių lyderių, trokštančių naujovių ir pasirengusių jas skatinti. Europa turi greitai reaguoti ir suvokti, ko reikia imtis, arba jai gali tekti amžinai vytis. Jai reikia suderintos ir palaikančios politikos sistemos ir atviro požiūrio į dirbtinio intelekto technologijas. O tam reikia kelių dalykų.

 

Pirma, vienas pagrindinių Europos, kaip ir Amerikos bei Kinijos, privalumų yra jos dydis. Europos politikos formuotojai turi maksimaliai išnaudoti 450 mln. vartotojų turinčią bendrąją rinką ir užtikrinti, kad ji iš tiesų neturėtų sienų. Tai reiškia, kad reikia pagaliau baigti kurti bendrąją skaitmeninę rinką.

 

Antra, diegiant ir pritaikant dirbtinio intelekto modelius, ypač atvirojo kodo modelius, Europos įmonėms, pradedančiosioms bendrovėms ir tyrėjams reikia suteikti galimybę naudotis priemonėmis, kurių jie negalėtų sukurti patys. Atvira prieiga prie moderniausių dirbtinio intelekto modelių ES ir Lietuvos startuoliams sukuria daug galimybių. Naujo pagrindo modelio mokymas nuo nulio reikalauja didelių išteklių, kurie įmonėms ar startuoliams gali būti sunkiai prieinami. Europa turėtų pasinaudoti atvirojo kodo technologijomis, kad jau esamų investicijų pagrindu sukurtų visą savo technologijų profilį, užuot kartojusi itin brangias investicijas.

 

Trečia, Europai reikia aiškaus, nuoseklaus ir suderinto reglamentavimo, kad verslui būtų suteikta daugiau užtikrintumo. Nacionalinės reguliavimo institucijos labai skirtingai aiškina politiką, dažnai remdamosi išankstine teorine žala, kuri ilgainiui nesimaterializuoja. Tai sukuria sisteminį neveiksmingumą, kuris lėtina ekonominę veiklą ir slopina inovacijas. Dėl šio neveiksmingumo Lietuvos mažosioms įmonėms ir startuoliams, norintiems plėstis Europos regione, tenka pernelyg didelė reguliavimo našta.

 

Pasitikdami 2025 m. matome, kad ekonomikos augimą ir konkurencingumą vis labiau lemia duomenys – o tai itin svarbu Vidurio ir Rytų Europai. Regionas tiesiog negali sau leisti nepasinaudoti nauda, teikiama atsakingai sukurtų atviro kodo dirbtinio intelekto technologijų, kurios spartins ekonomikos augimą ir atvers kelią mokslo tyrimų pažangai. Tam reikia suderintų, nuoseklių, greitų ir aiškių sprendimų pagal ES duomenų reglamentus, kurie leistų Europos duomenis naudoti dirbtinio intelekto apmokymams. Tai pasitarnautų Europos piliečių labui, leistų saugoti Bendrijos kultūros paveldą ir užtikrintų, kad Europos įmonės išliktų konkurencingos."