Lietuvis be paso – ne lietuvis? (Diskusija)

Kęstas Primui [1] 2009.07.04 20:32

Normalūs žmonės ne tik kad neatsisako Lietuvos pilietybės, bet ir nesako tokiems kaip tu, kad gavo kitos šalies pilietybę. Eik geriau pensininkių, pardavinėjančių krapus, gaudyti. Vis lengviau bus. Jūs verti pajuokos ir paniekos, prikūrę tokių kvailų įstatymų. Ekonomiką neva tai stimuliuojate. Net savo bobų stimuliuoti nesugebate.

Primas 2009.07.04 10:09

Aš negirdėjau nei vieno atvejo, kad iš išvykstančių į užsienį lietuvių būtų atimami pasai. Čia kažkieno paleista antis. Bet, jeigu išvykusieji PATYS atsisako Lietuvos pilietybės, tai jau jų sąžinės ir apsisprendimo reikalas. Priesaika Valstybei yra šventa, ir jos sulaužymas prilygintinas išdavystei(tai netaikytina priverstinei ,,priesaikai" sov. armijai).

1. Lietuvis be paso – ne lietuvis?

Geopolitinė realybė ir pasų atiminėjimas

Geopolitinė realybė yra labai paprasta: mažas būrelis lietuvių stovi prieš ordas iš Rytų ir naikina vienas kitą, atiminėdami pilietybę.

Atimkite pasus. Po to klauskite pasidalinti patirtimi [1].

O gal pirmiausia reikia mandagumo?

1. V. Adamkus: Lietuva neišnaudoja pasaulio lietuvių žinių

Ką daryti abiturietams 2009-taisiais metais?

Lietuva bankrutuoja.

Įmesti į rinkos mėsmalę, mūsų universitetai bankrutuoja taip pat.

Neįmanoma pasiruošti rimtoms studijoms ir rimtam darbui, murdantis tokioje košėje.

Jeigu Tu gali dirbti,

Jeigu Tu sugebi mokytis,

Jeigu pasiilgai gyvenimo be kubilių ir steponavičių melo, -

Rimtai apsvarstyk Tavo darbo ir studijų galimybes užsienyje. Tik kvailiai mano, kad sėdėti prie sudužusios geldos Lietuvoje, yra geriau, negu pilnavertiškai dirbti pasaulyje.

Paėmusieji paskolas eurais labai nukentės lito devalvavimo atveju. Juk pajamos Lietuvoje yra gaunamos litais, todėl atiduoti skolas bus neįmanoma visą likusį gyvenimą. Todėl didelės palūkanos litais tiesiog verčia jaunimą palikti Lietuvą.

Kai žemės ūkis trauksis nuo pigiu iškastiniu kuru paremtos chemijos bei energetikos, mes liksime be jaunų žemės ūkio specialistų, pagal šiandieninius stojamųjų rezultatus.

Kur veda Lietuvą Kubilius? Kodėl sovietinių laikų veikėjai, kaip Kubilius, vis dar mums vadovauja, nežinodami, kas darosi pasaulyje?

Kur jūs vedate mūsų abiturientus bei studentus?

Koks šių metų universitetų planas? Sakykime, kad Vilniaus universitetas neišlaiko konkurencijos rinkoje. Pagal Vyriausybės planą jį reikia sujungti. Su kuo bus sujungti Biochemijos katedros studentai? Juk jie ruošiasi dirbti nedidelėje, bet pažangiau atrodančioje, Lietuvos biotechnologijoje. Nesinorėtų prarasti šią veiklos sritį vien todėl, kad, sakykim, daug didesnio juristų kiekio paruošimas Vlniaus universitete visai netinkamas, todėl reikalingas krepšelių kiekis liks nesurinktas.

Tokio plano nėra. Per maža šalis. Nėra tikros konkurencijos tarp vienodų akademinių grupių. Jei uždarysime Biochemiją Vilniaus universitete, tai nebebus kuo ją pakeisti. Teks universitetus tiesiog uždarinėti, o studentams krizės laike - sėdėti be darbo namie. Ar tokią šviesią ateitį mes sau kuriame?

Važiuokite visi į užsienį. Lietuvoje jus tiesiog apgaudinėja. Šviesus kapitalistinis rytojus su Harvardais kiekvienuose Šiauliuose yra paprasčiausi pelėkautai kvailiams.

Kas norės prijungti ir išlaikyti nekonkurencingus rinkoje universitetus? Prijungimas bus tik studentų, jau turinčių finansavimą, pervedimas. Tikslinis atskirų specialistų finansavimas yra tušti pažadai, skirti žodžiais pridengti valstybei daromą žalą, kol dar reforma neprigijo.

Kiaulių gripas pasiekė ir Lietuvą

Koks sutapimas. Pirmos pasaulinės gripo pandemijos daugiau nei keturiasdešimt metų laikotarpiu atėjimas į Lietuvą [1] sutampa su mūsų medicinos sistemos, pritaikytos profilaktikai, gydymui, karams bei pandemijoms, ardymo pradžia.

Svetimšalių bankams parsidavę, kubiliniai bei kirkiliniai Tėvynės išdavikai bei kiti cirkininkai pradėjo privatizuoti sveikatos apsaugos sistemą Lietuvoje [2].

Kas bus, jei pasikartos sunkiausia istorijoje žinomos pandemijos istorija, prasidėjusioji 1918 metais? Mirs daugiausia jauni (20-40 metų). Tokie, kokių mūsų čia dauguma skaitančių ir rašančių. Žmogų pandeminio gripo atveju dažniausiai sunaikina jo paties stipri imuninė sistema. Neretai žmonės mirs, nepraėjus ir parai nuo simptomų pradžios. Kraujuos kai kada ne tik iš nosies ir burnos, bet iš akių bei ausų.

Sugrįžus antrąjai gripo bangai, mirtingumas taps žymiai aukštesnis, negu įprasto gripo. Mes galime susidurti su tokia antrąja banga šių metų rudenį. Šansus susirgti turi apie pusė pasaulio gyventojų. Ar laikas dabar privatizuoti greitąją pagalbą?

Danų kiaulidėms yra gerai, kad Lietuvoje naikinama sveikatos apsauga. Kuo mažiau šioje žemėje lietuvių, tuo daugiau vietos danų kiaulėms.

1. Kiaulių gripas pasiekė ir Lietuvą

2. Į greitąją pagalbą įsileis privatų kapitalą?

Diskusija su nepatenkintu Lietuvos universitetais

↓↓ Pirma seniausi

1

Kęstas >hmhmhmh 2009-06-23 20:04

Juokis, kiek nori. Dabar jau vėlu. Reikėjo pradėti ne nuo mūsų jaunimo išvarymo užsienin, o nuo profesorių atrankos sutvarkymo. Kas benorės mokėti tokius pinigus ar rizikuoti būti priverstas susimokėti?

Koks verslas turėtų finansuoti Lietuvos universitetus? Gal lenkų valdoma "Mažeikių nafta"? Gal skandinavų valdomi bankai?

Toks primityvus naivumas yra mūsų universitetų reformos pagrindas.

hmhmhmh 2009-06-23 18:59

Straipsnio argumentacija silpnoka. Visų pirma, istoriniai palyginimai netikslūs. LDK tikrai nesteigė universiteto tam, kad lietuviai neišvažiuotų mokytis į užsienį - jau buvo universitetas Krokuvoje, o lietuviškais reikalais universiteto steigėjai - jėzuitai - tikrai nesirūpino, juos domino kova su reformacija.
Ir dabartinė mokslo sistema kenčia tikrai ne nuo perdėtos kritikos, ir ne dėl jos tokie apgailėtini ir moksliniai, ir studijų pasiekimai, ir bendradarbiavimas su verslu.
Dirbama (o gal ir ne?) nedaug, atbulom rankom, be gerų idėjų. Kol jų nėra, nėra ir galimų produktų, į kurių komercializavimą verslas galėtu investuoti - tiesiog "mokslo" verslas juk niekur neremia. Investicija turi atsipirkti, kitaip niekas versle nedirba.
Jei kam atrodo, kad mokslas pas mus dirba gerai, palyginkit vidutinio lietuviško profesoriaus h indeksą su vidutinio užsieniečio kokioje nors normalioje šalyje. Ir ką pamatysit - koks šešetukas pas vietinį korifėjų ir ne mažiau 20-30 - pas eilinį ten.
Valstybė į mokslą investuoja tikrai nedaug, bet ir investavus daug į esamą sistemą nieko gero nebus, kol nebus atviros ir skaidrios konkurencinės procedūros tiems pinigams gauti (pozicijoms ir grantams). Apskritai reikėtų vieną dieną užmiršti, kad Lietuva turi sukurti darbo vietas lietuviams ir tiesiog postuluoti - mums reikia tiek tai mokslininkų darbo vietų (mažiau nei dabar, nes kitaip nebus iš kur imti lėšų), duodame joms standartinį europinį finansavimą, surenkam tarptautinius viską prižiūrinčius scientific board'us ir priimam žmones į tas pozicijas. Geriausius aplikavusius, nesvarbu kokios tautybės. Tada gal kas ir pasikeis, o kol yra atvirkščiai - pozicijos kuriamos konkretiems žmonėms (juk toks geras doktorantas buvo, negi nepriimsi...) - nieko gero nebus.

"nepelnytai viešojoje erdvėje diskredituojamos mūsų nacionalinės aukštosios mokyklos" - leiskite nusijuokti, ok, autoriau? [1]

1. Vygandas Paulikas. Apie investicijas į mokslą. Komentarai

Kodėl mes vis dar gyvename ne geriau, negu Rusijoje ?

Galima apibendrinti neseniai pasirodžiusį Daujočio straipsnelį apie Konstitucinio Teismo vaidmenį mūsų visuomenėje[1]. Gyvename Lietuvoje pagal Rusijos įvestą tvarką. Sovietų laikais buvo Politbiuras. Dabar yra skandinavų bankininkai. Sovietų laikais buvo Centro Komitetas. Dabar yra vietiniai oligarchai. Ką šitie ponuliai pasako, tą visi ir daro.

Skandinavų bankams naudinga, kad dauguma būtų prasiskolinę. Todėl namų pirkėjai sėdi skolose paskendę. Studentai bus prasiskolinę. Greitai ir medicininėms paslaugoms teks skolintis.
Tai ir yra artėjančios "reformos" sveikatos apsaugoje pagrindas.

Sovietai atiminėjo pasus iš išvykusių į užsienį. Propaganda juos derkė nesustodama. Ir dabar taip daroma. Teismai, įskaitant ir Konstitucinį, yra paremti telefonine teise. Jie daro tai, ko tie ponuliai paprašo. Taip veikia ir Seimas, ir Vyriausybės, ir Prezidentai.

Geriausias to įrodymas - priimtų sprendimų neatitikimas Konstitucijai bei lietuvių interesams, kurį pastebi Daujotis ir kiti autoriai. Atitikimas bankų ir oligarchų poreikiams yra tiesiog stebėtinas. Kiek ilgai gali būti demonstruojamas informacijos amžiuje toks nepridengtas įžūlumas?

Šalis maža, visi vieni kitiems nugaras kasome. Kai smulkmė įkliūva, tai darydama, vadiname tokį atvejį korupcija. Iš tiesų ta korupcija mūsų visuomenė persisėmusi neblogiau, negu Bulgarijoje. Tik mes nesame tokie plepūs, kaip bulgarai. Vaizduojame demokratiją.

Viena bėda, kad nebijo žmonės nei tos propagandos, nei pasų atiminėjimo. Ima, ir tyliai išvažiuoja, normalesnio gyvenimo, mažiau melo, ieškodami. Mes juos apkaltiname gardesnio duonos kasnio vaikymusi ir toliau apgaudinėjame save ir kitus.

Kaip bankininkai ir oligarchai, kurių godumas įstūmė visą pasaulį į krizę, įtikino jus, brazauskinius ir landsberginius parazitus, kad bankininkų ir oligarchų turtas šiandien yra gėris mūsų mažai valstybei?

Žmonių kantrybė turi ribas. Mes nušlavėme Rusijos pastatytas originalias struktūras. Nušluosime ir tas kopijas, kurias jūs pastatėte, naudodamiesi rusišku pavyzdžiu. Jūs naikinate Lietuvą. Jūs esate korumpuoti Tėvynės išdavikai - pavojingesni priešai už Rusiją.

O Lietuvos žmonėms lieka vienintelis šiam sunkmečiui tinkamas patarimas: eikite į gatves. Policininkai guminėmis kulkomis pašaudė, po to patys basi pastovėjo. Tai vadinasi lietuviškas solidarumas. Laikas mums vėl tapti suaugusiais.

1. V. Daujotis. Konstitucinis Teismas ir demokratija