Reikia taip subalansuoti valdžios struktūras, kad nuodėmingi žmonės negalėtų užgrobti pernelyg daug valdžios ir pasinerti į korupciją. Prezidentė turi būti vykdomosios valdžios (Vyriausybės) vadovė. Seimas turi būti įstatymų leidėju ir tvarkyti mokesčių pinigus. Teismai turi kontroliuoti kiekvieno iš dviejų pirmųjų valdžios šakų veiksmų atitikimą Konstitucijai ir įstatymams.Regionai turi rinkti atstovus į atskirą Seimo dalį, kuri užtikrintų Seimo sprendimų visų, net pačių negausiausių, regionų interesų gynimą.
Šiandien tie patys ministrai posėdžiauja ir Vyriausybėje, ir Seime. Nenuostabu, kad jie grobia viską, ką pasiekia. Turime keisti Konstituciją. Tėvynė pavojuje. Mūsų valstybė suiro. Nėra skirtumo tarp partijų ir nusikaltėlių grupuočių.
2010 m. spalio 7 d., ketvirtadienis
2010 m. spalio 6 d., trečiadienis
Girdime prokurorų pasiteisinimus spaudoje
Bylų vilkinimas jau tapo akiplėšišku. Ponams prokurorams nevertėtų bandyti paveikti visuomenės nuomonę sau tinkama kryptimi per spaudą, o reikėtų darbais įrodyti jų profesionalumą, sugebėjimą greitai užbaigti tirti sudėtingas bylas. Nuo to priklauso mūsų pasitikėjimas valstybe ir mūsų išvažiavimo dirbti užsienyje dažnis.
2010 m. spalio 5 d., antradienis
Kokią tvarką valdantieji bando padaryti Lietuvoje?
Hitleris bandė Lietuvoje įvesti tvarką. Stalinas bandė. Dabar užsienio bankų nupirkta Kubiliaus - Grybauskaitės porelė bando. Ir ta tvarka visais atvejais yra ta pati: Lietuva be lietuvių. Jei konservatoriams su Grybauskaite pavyktų, mūsų vaikai džiaugtųsi sumažėjusiu Lietuvos deficitu, skaitydami laikraščius užsienyje.
Du kartus tokios tvarkos įvedimas nepavyko. Nepavyks ir dabar.
Du kartus tokios tvarkos įvedimas nepavyko. Nepavyks ir dabar.
2010 m. spalio 1 d., penktadienis
Petrai:
Šie valdantieji apvogė ne tik mus, bet, per paskolas, mūsų vaikų vaikus. Keliavo po amerikas ir danijas. Statė rezidencijas. Apsipirko Briuselyje ir kitose turtingose vietose. Gražiai apsirengė. Skaniai pavalgė. Smagiai pasilinksmino. Tai nereikia įrodinėti teisme. Tai žinome visi. Kasdien matome televizoriaus ekrane.
Dabar Degutienė naiviai atsiprašė pensininkų už sunkią senatvę. Padėk tavo šeimai tą atsiprašymą ant stalo. Ir pagalvok, ar parnešei namo tai, ko šeimai reikia.
Dabar Degutienė naiviai atsiprašė pensininkų už sunkią senatvę. Padėk tavo šeimai tą atsiprašymą ant stalo. Ir pagalvok, ar parnešei namo tai, ko šeimai reikia.
2010 m. rugsėjo 30 d., ketvirtadienis
Rektoriai pardave bankams studentus už Judo skatikus - taip vadinamas priemokas
_Lietuvos universitetinių aukštųjų mokyklų vadovų algoms per pirmąjį pusmetį išleista 3,7 mln. litų
2010-09-29
Rubrikose: Naujienos Visuomenė » Švietimas ir ugdymas
pinigai
Zenekos nuotrauka
Keturiolikos Lietuvos universitetinių aukštųjų mokyklų vadovų darbo užmokesčiui per pirmąjį pusmetį išleista daugiau kaip 3,7 mln. litų.
Kai kurių universitetų rektorių ir prorektorių atlyginimai vidutiniškai siekia 10 tūkst. litų per mėnesį, dalies aukštųjų mokyklų vadovų kišenes papildo priemokos.
Daugiausia pinigų vadovybės atlyginimams - 227,8 tūkst. litų - antrąjį šių metų ketvirtį atseikėjo Vilniaus universitetas (VU). Jie išmokėti rektoriui Benediktui Juodkai ir 5 prorektoriams. Pagal Seimo Audito komitetui pateiktus duomenis, vidutinis vieno VU vadovybės atstovo mėnesio atlyginimas siekė apie 13 tūkst litų prieš mokesčius, rašo "Lietuvos žinios".
VU vadovų algas padidino priemokos. Pirmąjį šių metų ketvirtį tokių priedų prie atlyginimo išmokėta už 23,3 tūkst litų, antrąjį - už 22,8 tūkst litų. Pirmąjį ketvirtį B.Juodkai skirta 1,5 tūkst litų mėnesio priemoka, kiekvienam prorektoriui - beveik 1,3 tūkst. litų mėnesio priemokos.
Antras pagal vadovų darbo užmokesčio fondo naudojimą - Mykolo Romerio universitetas (MRU). Antrąjį ketvirtį rektoriaus ir prorektorių atlyginimams išleista 172,5 tūkst. litų. Jie išmokėti 6 vadovams, taigi vidutinis vieno jų mėnesio atlyginimas siekė apie 9,6 tūkst. litų neatskaičius mokesčių. Priemokų MRU vadovams pirmąjį pusmetį nebuvo skirta.
Po 160 tūkst. litų antrąjį šių metų ketvirtį vadovų atlyginimams išleista Vilniaus Gedimino technikos (VGTU) ir Kauno technologijos (KTU) universitetuose.
VGTU rektoriaus ir 5 prorektorių darbo užmokesčio vidurkis siekė apie 9 tūkst. litų iki mokesčių. KTU rektoriui ir 4 prorektoriams išmokėtų atlyginimų vidurkis sudarė beveik 11 tūkst. litų neatskaičius mokesčių.
Didesnius pastarosios aukštosios mokyklos vadovų atlyginimus lėmė ir priemokos. Pirmąjį šių metų ketvirtį aukštosios mokyklos vadovams išmokėta priemokų už 33,3 tūkst. litų, antrąjį - už 38 tūkst litų.
Tačiau priemokos esą mokamos ne iš valstybės, o iš universiteto lėšų, gaunamų už teikiamas mokamas paslaugas.
Antrąjį ketvirtį Lietuvos veterinarijos akademijos (LVA) rektoriaus ir trijų jo pavaduotojų atlyginimams skirta 121 tūkst. litų. Vidutiniškai kiekvieno jų mėnesio alga siekė 10 tūkst. litų. LVA vadovų darbo užmokestį taip pat padidino priemokos. Pirmąjį ketvirtį jų išmokėta už 2 tūkst. litų, antrąjį - už 6 tūkst litų.
Pirmąjį šių metų pusmetį trys Muzikos ir teatro akademijos vadovai per mėnesį vidutiniškai uždirbdavo apie 10 tūkst. litų. Per šį laikotarpį jiems išmokėta priemokų už 3,5 tūkst. litų.
Vidutinis Klaipėdos universiteto vadovų atlyginimas siekė daugiau kaip 7 tūkst. litų iki mokesčių. Per pirmąjį pusmetį priemokų išmokėta už 6 tūkst litų.
Tokio pat dydžio ir Žemės ūkio universiteto vadovų mėnesio atlyginimų vidurkis. Antrąjį šių metų ketvirtį rektoriui ir jo pavaduotojams priskaičiuota 61 tūkst. litų darbo užmokesčio.
Vidutinis vadovo atlyginimas apie 7 tūkst. litų antrąjį ketvirtį siekė ir Vytauto Didžiojo universitete, taip pat Kūno kultūros akademijoje.
Solidžios priemokos mokėtos ir Šiaulių universiteto vadovams. Per pirmuosius tris šių metų mėnesius tam išleista 11 tūkst litų, antrąjį ketvirtį -19,4 tūkst. litų. Vidutinis aukštosios mokyklos vadovų atlyginimas siekė 6 tūkst litų prieš mokesčius.
Priemokos mokėtos ir Kauno medicinos universiteto (KMU) vadovams. Per pirmąjį pusmetį - už 19 tūkst. litų. Penki KMU vadovai tuo laikotarpiu vidutiniškai kas mėnesį uždirbdavo daugiau kaip 5 tūkst. litų.
Vilniaus dailės akademijoje vadovų darbo užmokesčio fondas antrąjį ketvirtį sudarė 167 tūkst. litų.
Vilniaus pedagoginis universitetas nepateikė duomenų, kaip antrąjį ketvirtį naudojo vadovų darbo užmokesčio fondo lėšas. Iš pirmąjį ketvirtį pateiktų duomenų matyti, kad universiteto rektorius ir pavaduotojai vidutiniškai uždirbo po 6 tūkst. litų per mėnesį.
Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys pažymėjo, kad universitetų vadovų atlyginimų sandara patvirtinta Vyriausybės nutarimu. Tačiau universitetai - autonomiškos institucijos, todėl atlyginimų struktūrą formuoja individualiai, įvertindami turimus išteklius ir nustatytą tvarką [1]._
1. Bernardinai.
2010-09-29
Rubrikose: Naujienos Visuomenė » Švietimas ir ugdymas
pinigai
Zenekos nuotrauka
Keturiolikos Lietuvos universitetinių aukštųjų mokyklų vadovų darbo užmokesčiui per pirmąjį pusmetį išleista daugiau kaip 3,7 mln. litų.
Kai kurių universitetų rektorių ir prorektorių atlyginimai vidutiniškai siekia 10 tūkst. litų per mėnesį, dalies aukštųjų mokyklų vadovų kišenes papildo priemokos.
Daugiausia pinigų vadovybės atlyginimams - 227,8 tūkst. litų - antrąjį šių metų ketvirtį atseikėjo Vilniaus universitetas (VU). Jie išmokėti rektoriui Benediktui Juodkai ir 5 prorektoriams. Pagal Seimo Audito komitetui pateiktus duomenis, vidutinis vieno VU vadovybės atstovo mėnesio atlyginimas siekė apie 13 tūkst litų prieš mokesčius, rašo "Lietuvos žinios".
VU vadovų algas padidino priemokos. Pirmąjį šių metų ketvirtį tokių priedų prie atlyginimo išmokėta už 23,3 tūkst litų, antrąjį - už 22,8 tūkst litų. Pirmąjį ketvirtį B.Juodkai skirta 1,5 tūkst litų mėnesio priemoka, kiekvienam prorektoriui - beveik 1,3 tūkst. litų mėnesio priemokos.
Antras pagal vadovų darbo užmokesčio fondo naudojimą - Mykolo Romerio universitetas (MRU). Antrąjį ketvirtį rektoriaus ir prorektorių atlyginimams išleista 172,5 tūkst. litų. Jie išmokėti 6 vadovams, taigi vidutinis vieno jų mėnesio atlyginimas siekė apie 9,6 tūkst. litų neatskaičius mokesčių. Priemokų MRU vadovams pirmąjį pusmetį nebuvo skirta.
Po 160 tūkst. litų antrąjį šių metų ketvirtį vadovų atlyginimams išleista Vilniaus Gedimino technikos (VGTU) ir Kauno technologijos (KTU) universitetuose.
VGTU rektoriaus ir 5 prorektorių darbo užmokesčio vidurkis siekė apie 9 tūkst. litų iki mokesčių. KTU rektoriui ir 4 prorektoriams išmokėtų atlyginimų vidurkis sudarė beveik 11 tūkst. litų neatskaičius mokesčių.
Didesnius pastarosios aukštosios mokyklos vadovų atlyginimus lėmė ir priemokos. Pirmąjį šių metų ketvirtį aukštosios mokyklos vadovams išmokėta priemokų už 33,3 tūkst. litų, antrąjį - už 38 tūkst litų.
Tačiau priemokos esą mokamos ne iš valstybės, o iš universiteto lėšų, gaunamų už teikiamas mokamas paslaugas.
Antrąjį ketvirtį Lietuvos veterinarijos akademijos (LVA) rektoriaus ir trijų jo pavaduotojų atlyginimams skirta 121 tūkst. litų. Vidutiniškai kiekvieno jų mėnesio alga siekė 10 tūkst. litų. LVA vadovų darbo užmokestį taip pat padidino priemokos. Pirmąjį ketvirtį jų išmokėta už 2 tūkst. litų, antrąjį - už 6 tūkst litų.
Pirmąjį šių metų pusmetį trys Muzikos ir teatro akademijos vadovai per mėnesį vidutiniškai uždirbdavo apie 10 tūkst. litų. Per šį laikotarpį jiems išmokėta priemokų už 3,5 tūkst. litų.
Vidutinis Klaipėdos universiteto vadovų atlyginimas siekė daugiau kaip 7 tūkst. litų iki mokesčių. Per pirmąjį pusmetį priemokų išmokėta už 6 tūkst litų.
Tokio pat dydžio ir Žemės ūkio universiteto vadovų mėnesio atlyginimų vidurkis. Antrąjį šių metų ketvirtį rektoriui ir jo pavaduotojams priskaičiuota 61 tūkst. litų darbo užmokesčio.
Vidutinis vadovo atlyginimas apie 7 tūkst. litų antrąjį ketvirtį siekė ir Vytauto Didžiojo universitete, taip pat Kūno kultūros akademijoje.
Solidžios priemokos mokėtos ir Šiaulių universiteto vadovams. Per pirmuosius tris šių metų mėnesius tam išleista 11 tūkst litų, antrąjį ketvirtį -19,4 tūkst. litų. Vidutinis aukštosios mokyklos vadovų atlyginimas siekė 6 tūkst litų prieš mokesčius.
Priemokos mokėtos ir Kauno medicinos universiteto (KMU) vadovams. Per pirmąjį pusmetį - už 19 tūkst. litų. Penki KMU vadovai tuo laikotarpiu vidutiniškai kas mėnesį uždirbdavo daugiau kaip 5 tūkst. litų.
Vilniaus dailės akademijoje vadovų darbo užmokesčio fondas antrąjį ketvirtį sudarė 167 tūkst. litų.
Vilniaus pedagoginis universitetas nepateikė duomenų, kaip antrąjį ketvirtį naudojo vadovų darbo užmokesčio fondo lėšas. Iš pirmąjį ketvirtį pateiktų duomenų matyti, kad universiteto rektorius ir pavaduotojai vidutiniškai uždirbo po 6 tūkst. litų per mėnesį.
Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys pažymėjo, kad universitetų vadovų atlyginimų sandara patvirtinta Vyriausybės nutarimu. Tačiau universitetai - autonomiškos institucijos, todėl atlyginimų struktūrą formuoja individualiai, įvertindami turimus išteklius ir nustatytą tvarką [1]._
1. Bernardinai.
2010 m. rugsėjo 28 d., antradienis
VU pozicijos pasaulyje 2010-taisiais
_Panašias pozicijas VU išlaiko jau trečius metus iš eilės. Ankstesnių metų QS reitinguose VU užimdavo 501-600 vietas. VU atstovų teigimu, šįmet VU palypėjo aukštyn pagal bendrą balų skaičių.
Pasak B. Juodkos, kilti reitinguose bus siekiama gerinant mokslo rodiklius ir tarptautiškumą. Mokslo rodikliai esą turėtų didėti prie universiteto jungiantis mokslo institutams ir didėjant doktorantų skaičiui, tarptautiškumas turėtų augti steigiant daugiau magistro programų užsienio kalba ir pritraukiant daugiau studentų iš užsienio.
Universitetai reitinguojami pagal keturis pagrindinius kriterijus: kokybišką mokslą, kokybiškas studijas, aukštą absolventų įsidarbinimo lygį ir universiteto tarptautinę reputaciją. Aukščiausią reitingą pasaulyje šiemet turi Kembridžo (Jungtinė Karalystė) universitetas [1]._
Nenorėčiau sutikti su gerbiamu rektoriumi B.Juodka. Visas mokslas Vilniuje yra silpnesnis, negu kaimynysteje, sakykim Bialystoke. Gaunasi, kad sudėdami nulį su nuliu, vis dar turime nulį. Dirbkite su verslininkais ir politikais. Pasistenkite pakelti absolventų įdarbinimo rodiklį. Kitaip jums šakės. Nepadės jokia bronza geležies amžiuje.
1. 501-550-ą vietą pasaulio reitinge VU prilygina krepšininkų bronzai
Mindaugas Jackevičius, Delfio portalas.
Pasak B. Juodkos, kilti reitinguose bus siekiama gerinant mokslo rodiklius ir tarptautiškumą. Mokslo rodikliai esą turėtų didėti prie universiteto jungiantis mokslo institutams ir didėjant doktorantų skaičiui, tarptautiškumas turėtų augti steigiant daugiau magistro programų užsienio kalba ir pritraukiant daugiau studentų iš užsienio.
Universitetai reitinguojami pagal keturis pagrindinius kriterijus: kokybišką mokslą, kokybiškas studijas, aukštą absolventų įsidarbinimo lygį ir universiteto tarptautinę reputaciją. Aukščiausią reitingą pasaulyje šiemet turi Kembridžo (Jungtinė Karalystė) universitetas [1]._
Nenorėčiau sutikti su gerbiamu rektoriumi B.Juodka. Visas mokslas Vilniuje yra silpnesnis, negu kaimynysteje, sakykim Bialystoke. Gaunasi, kad sudėdami nulį su nuliu, vis dar turime nulį. Dirbkite su verslininkais ir politikais. Pasistenkite pakelti absolventų įdarbinimo rodiklį. Kitaip jums šakės. Nepadės jokia bronza geležies amžiuje.
1. 501-550-ą vietą pasaulio reitinge VU prilygina krepšininkų bronzai
Mindaugas Jackevičius, Delfio portalas.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)