Ko jie taip nervuojasi?

Praeitų rinkimų Seiman metu senas Vytautas Landsbergis dėjo ant visos Lietuvos skersą, sunkiai užsikabarojęs. Dabar ant lovio sėdinti mergaitė blevyzgoja.

Atominių katilų silpnosios pusės

_LETTER

Nuclear Plant Safety

Published: October 10, 2012

• FACEBOOK
• TWITTER
• GOOGLE+
• E-MAIL
• SHARE
• PRINT
• REPRINTS
• 

To the Editor:

Connect With Us on Twitter

For Op-Ed, follow@nytopinion and to hear from the editorial page editor, Andrew Rosenthal, follow@andyrNYT.

Re “Safety Report Says Europe’s Nuclear Reactors Need Repair” (news article, Oct. 4):

I spent the last year reviewing Three Mile Island, Chernobyl, Fukushima and so on and found that neither they nor practically any of the 435 operating nuclear plants around the world are designed for safe shutdown in case of simultaneous external and internal electricity failure.

Similarly, few of them are protected against hydrogen explosions, and practically none can handle regular or cyberterrorist attacks.

I also found that most are not fully automated but operated in the dangerous, old semimanual mode. Many were designed for a useful life of 30 years and yet reached 40. There is still no permanent disposal site for their waste, and decommissioning of the few that have been shut down takes decades: Chernobyl occurred in 1986, yet the end of decommissioning is planned for 2015.

In spite of all that, and in spite of the doubling of radioactivity in the atmosphere, 60 new plants are under construction, 150 more are planned and Europe is writing reports about possibly repairing some.

In short, while the question is not if but when and where the next accident will occur, even our presidential candidates neglect the issue.

BÉLA LIPTÁK
Stamford, Conn., Oct. 4, 2012

The writer is the author of “’Post-Oil Energy Technology.”_

Nejaugi mus ir vėl apgaus? Nejaugi balsuosime už atominį klystkelį?

Kodėl mes tampame teisininkų tauta?

_Tėvynės sąjungos bei Liberalų sąjūdžio pasiūlytas aukštojo mokslo pertvarkos projektas numatė, kad iki tol egzistavusi aukštojo mokslo sistema turėtų būti reformuota.

Dar prieš priimant naująjį mokslo ir studijų įstatymą, vienas iš projekto kūrėjų Tėvynės sąjungos atstovas Mantas Adomėnas sakė, kad „aukštasis mokslas prarado aspiracijas siekti kokybės.” 

Ką ji pakeitė? Studentai imti finansuoti krepšelių principu. Su studentų finansavimu glaudžiai susijusios rotacijos principai pakito.  Buvo numatyta, kad studentai į geriausiųjų eiles bus skirstomi kas dveji metai, tačiau ši nuostata jau numarinta. Geriausiųjų eilės dabar sudaromos kaip universitetai nustatė: dažniausiai kas metus. Prieš reformą tai vykdavo kas pusę metų.

Kas pusmetį pagal rezultatus sudaromos eilės viršuje atsidūrę studentai mokėti neturėdavo, likę mokėdavo po 500 litų. Dabar po vietos rotacijos eilėje pasikeitimo nemokamos vietos netekęs studentas turi mokėti pilną studijų kainą, o tam, kuris mokėjo už studijas ir pagerino savo rezultatus, aplenkė kolegas, už studijas sumokėti pinigai gali būti kompensuojami. Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, šiemet kompensacijas už du pirmuosius studijų metus galės gauti 1787 universitetų ir kolegijų trečiakursiai. Studijų kainos kompensavimui šiemet paskirta beveik 12 mln. litų.

Visa tai, anot Mokslo ir studijų įstatymo autorių turėjo prisidėti prie motyvuotesnių studentų atsiradimo universitetuose, prie bendros studijų kokybės.  Nors šio sprendimo kritikai aiškino, kad į prestižines specialybes keliai atsiveria nebūtinai gabiems, bet daug pinigų turintiems studentams. 2008 m. studijos finansuotos 58 proc. studentų, dabar – 55 proc. 

Kaip tai atsiliepia studijų kokybei, pamatuoti dar sunku. Kol kas ryškių ženklų, kad bendra situacija universitetuose ir kolegijose keičiasi, dar nematyti. Tai rodo pirminiai aukštųjų mokyklų vertinimo rezultatai, liudijantys, jog tik keletas aukštųjų mokyklų Lietuvoje – be dėmelės.   Pokyčiai, kuriuos iš dalies galima sieti su kokybės kilimu, – minimalūs: šiek tiek pakilę stojančiųjų balai, vienu procentu (iki 3 proc.) išaugęs studentų, atvykusių iš kitų šalių, skaičius [1]._

Norintys studijuoti, rizikuoja mokėti didžiulę pilną studijų kaina, kuri studijų pabaigoje tampa kartais lygia buto kainai. Bandydami sumažinti tokių skolų riziką, žmonės renkasi pigesnes studijas. Kaip ant mielių auga teisininkų bei socialinių mokslų specialistų perteklius Lietuvoje.

1. Rinkimams artėjant: ketveri švietimo ir ugdymo metai. Bernardinų portalas, 2012-10-08.

Ko nevertėtų rinkti į Seimą?

 Būtinai balsuosiu. Patarimas tiems, kurie irgi ruošiasi: nebijokite. Visi mes esame lietuviai, visiems  mums rūpi Tėvynės likimas. Blogiau tikrai nebus. Balsuokite, kaip širdis geidžia. Saugokitės tik siauros ideologijos pridvokintų protų. Tokie mūsų kubiliniai, liberalai, socdemai, kai kurios smulkesnės partijos. Negerai rinkti tuos, kurie sunkmečiu, vardan tos Lietuvos, atima varganus pensijos litus iš savo artimo.

Taip, valdžioje buvusios partijos jau yra išbandytos. Akyse tirpstanti tauta yra geras įrodymas, kad šios partijos nesugeba tvarkytis.

Kaip efektyviai pernešti naujoves iš laboratorijų į gamybą?

Mes, Lietuvos verslininkai,  jau nebeilgai galime konkuruoti pigesne darbo jėga. Reikia ieškoti kitų konkuravimo pasaulyje būdų. Kaip tai daro toliausiai pažengę kaimynai?

Vokietijoje tam egzistuoja sistema iš šešiasdešimt institutų, vadinamų  Fraunhofer Institutes. Šie institutai gauna septyniasdešimt  finansavimo procentų iš kontraktų su verslo kompanijomis, o likusius trisdešimt procentų - iš valstybės.  Čia atliekami taikomieji tyrimai su vienu tikslu: transliuoti perspektyvias technologijas į gaminius. Tokie institutai pradėti organizuoti prieš keturiasdešimt metų ir nuosekliai auga. Aukšti Vokietijos dirbančiųjų atlyginimai, su kuriais mums taip nesiseka konkuruoti,  didele dalimi paaiškinami inovatyviais gaminiais, kuriuos diegia šie institutai.

Amerikiečiai dabar bando pakartoti šią sėkmingą sistemą, kurdama panašias gamybos inovacijų kūrimo kontoras, įeinančias į tinklą   the National Network of Manufacturing Innovation. 

 Reikia ir mums kurti panašią terpę, įgalinančią laboratorijų pasiekimus   diegti į gamybą.  Aišku, universitetų, institutų bei tam paskirtų politikų atsakomybėje yra tai,  kad mes turėtume daugiau laboratorijų su pasiekimais. Tačiau pradžią turime neblogą, laikas  tuo pasinaudoti. Klauskime apie tai mūsų gerbiamus politikus. Kokie kuriami planai, kad padėtume mūsų verslui konkuruoti su užsieniu?

Kodėl mes turime išlaikyti savanaudžių tėvus?

_Pinigai pensijoms mokėti iš dangaus nenukrinta. Valstybinėje pensijų sistemoje dirbančiųjų įmokos „Sodrai“ panaudojamos iki pensijos dirbusių ir mokėjusių įmokas žmonių pensijoms mokėti, t. y. vaikai pensijas moka tėvams. Tad tų asmenų, kurie nebemokėtų „Sodrai“ įmokų ar kurie moka mažiau, dalį įmokos pervesdami į privačius pensijų fondus, tėvams reikėtų nebemokėti pensijų ar jas sumažinti pervedama į fondus suma. „Sodra“ nesiryžta to daryti, o privačių pensijų fondų sistemos šalininkai apie tai tyli [1]._

Tai yra gera, teisinga,  idėja, lengvai realizuojama kompiuterių masiško naudojimo laikais. Juk dabar yra lengva surinkti informaciją ir sutvarkyti „Sodros“ išmokas.  Iš mūsų kartos uždirbtų pinigų mokamos Sodros pensijos mūsų tėvų bei senelių kartoms. Jei atsiranda daug savanaudžių, kurie pasiima tuos pinigus sau, tai reikia kad jų tėvai ir seneliai netektų tos dalies pensijų. 

Mūsų pensijiniuose fonduose yra dviguba rizika: kad jie praloš pagrindinius mūsų pinigus akcijų rinkos kazino, bei kad juos išvogs lietuviškai - Sekundės banko stiliumi.


1. Reikia matyti abi medalio puses. Petras Navikas, mokesčių ekspertas. (Delfio portalas)

Susirūpino jūsų sveikata ir gerove

KONTRABANDINĖS CIGARETĖS – TAI MAŽIAU BIUDŽETO PAJAMŲ IR SOCIALINIŲ GARANTIJŲ

Philip Morris Baltic