Kad skalūnų skaldymas yra nesaldus kaimynystėje gyvenantiems, parodo tai, jog tarptautinės naftos korporacijos Exxon vadovas yra už skalūnų skaldymą, bet tik ne prie šio vadovo namo [1].
2014 m. vasario 25 d., antradienis
Kodėl skalūnų skaldymas Lietuvoje yra pasmerktas?
Amerikoje gelmių turtai priklauso žemės savininkui. Tie žmonės, kurie daugiausia nukenčia nuo nešvaraus pramoninio uolienų skaldymo, gauna dosnius atlyginimus už dujas. O Lietuvoje gelmių turtai priklauso valstybei. Nė vienas save gerbiantis žemė savininkas neleis naikinti jo turimą turtą be kovos, jei jam niekaip neatlyginama. Todėl skalūnų skaldymas Lietuvoje yra pasmerktas. Nepatinka - kraustykitės į Šiaurės Korėją. Ten yra jums tinkama despotinė tvarka.
Kad skalūnų skaldymas yra nesaldus kaimynystėje gyvenantiems, parodo tai, jog tarptautinės naftos korporacijos Exxon vadovas yra už skalūnų skaldymą, bet tik ne prie šio vadovo namo [1].
Kad skalūnų skaldymas yra nesaldus kaimynystėje gyvenantiems, parodo tai, jog tarptautinės naftos korporacijos Exxon vadovas yra už skalūnų skaldymą, bet tik ne prie šio vadovo namo [1].
Perspėjimas vis dar svajojantiems apie branduolinį reaktorių
Gaisrai ir teroristų atakos gali sukelti Lietuvoje branduolinę avariją, kuri būtų tokia pat brangiai kainuojanti, kaip dabar yra Fukušima (šimtas milijardų dolerių). Nuo to neapsaugoja jokia technologija [1]. Vokiečiai kenčia, atsisakę nuo svarbaus branduolinės energetikos indelio, kol dar jų atsinaujinantys šaltiniai nepilnai išvystyti. Todėl mums vokiečiai pinigų mūsų branduolinės avarijos likvidavimui neduos. O kiti tokių pinigų ir neturi. Todėl lietuvių tautai bus bankrotas, ir Lietuvos teritorija taps netinkama gyventi.
Gerai kad atsisakėme branduolinio reaktoriaus statybos. Turime už tai padėkoti lietuvių tautai, kuri yra protingesnė už daugelį mus valdančių.
1.Nuclear energy: Meltdowns, redux
Gerai kad atsisakėme branduolinio reaktoriaus statybos. Turime už tai padėkoti lietuvių tautai, kuri yra protingesnė už daugelį mus valdančių.
1.Nuclear energy: Meltdowns, redux
2014 m. vasario 23 d., sekmadienis
Kur mūsų vargų šaknys?
Džiugina Andriaus Navicko pradėtos diskusijos pradžia [1]. Trūksta mums sugebėjimo iš šalies pasižiūrėti į tai, ką darome. Trūksta ir sprendimų aptarimo kultūros. Jei nepatinka pasiūlyta idėja, bet nežinome nieko geresnio, tai dažnai naiviai atakuojame tos idėjos autoriaus asmenybę (nupirktas ir t.t.). Atrodo, kad tai yra viena iš svarbiausių sunkumų Lietuvoje priežasčių, nes mūsų sprendimų kokybė tokio aptarimo pasekoje dažnai yra tokia prasta, jog klaida aiški, net nesulaukus pasekmių.
1. Diskusija. Andrius Navickas. Kur pažvelgsi – visur agentai? (I)
1. Diskusija. Andrius Navickas. Kur pažvelgsi – visur agentai? (I)
2014 m. vasario 22 d., šeštadienis
Įsivaikinimo, dirbtinio apvaisinimo ir panašios idėjos nepakeičia vaikų ateitį, kurią nulemia genetika
Socialiniai įsivaikintų žmonių tyrimai parodė, kad tų žmonių IQ, pasiekimai mokymesi ir pajamos koreliuoja ne su juos įsivaikinusiais tėvais, o su įsivaikintų biologiniais tėvais [1]. Genai yra svarbiau, negu aplinka šiuo atveju.
Bet privalome susikaupti ties pagrindine problema, kuri yra svarbi mūsų visų vaikams (o reiškia, ir mums). Įsivaikintų asmenų tyrimų duomenys yra įtikinantys, paprasti ir labai praktiški: mes turime gerai žinoti tuos žmones, kurie yra (ar nori būti) mūsų vaikų biologiniais gimdytojais, nes nuo jų priklauso mūsų vaikų (o reiškia, ir mūsų pačių) ateitis. O, kalbant apie išimtis, tai įsivaikinimo, dirbtinio apvaisinimo ir panašios idėjų įgyvendinimas tokias žinias atneša retai, todėl rimtam šeimos planavimui nelabai tinka.
Bet privalome susikaupti ties pagrindine problema, kuri yra svarbi mūsų visų vaikams (o reiškia, ir mums). Įsivaikintų asmenų tyrimų duomenys yra įtikinantys, paprasti ir labai praktiški: mes turime gerai žinoti tuos žmones, kurie yra (ar nori būti) mūsų vaikų biologiniais gimdytojais, nes nuo jų priklauso mūsų vaikų (o reiškia, ir mūsų pačių) ateitis. O, kalbant apie išimtis, tai įsivaikinimo, dirbtinio apvaisinimo ir panašios idėjų įgyvendinimas tokias žinias atneša retai, todėl rimtam šeimos planavimui nelabai tinka.
1. Your Ancestors, Your Fate
Kaip mes kalbame su žmogumi, kuris norėtų dirbti mūsų organizacijoje?
Verslininkas gali pasamdyti artimiausius padėjėjus, galinčius padaryti viską, išskyrus pasamdyti verslininkui artimiausius padėjėjus. Todėl pokalbis su samdomais žmonėmis yra svarbus. Visas šis pokalbis užima apie valandą laiko. Didžiausią šio laiko dalį (apie keturiasdešimt minučių) užima elgesio aptarimas [1]. Jis turi būti konkretus. Klausimų pavyzdžiai:
_Papasakokite man apie atvejį, kai, nepaisant visų Jūsų pastangų, Jūsų klientas liko visiškai nepatenkintas._
Arba:
_Papasakokite man apie atvejį, kai klientas buvo nustebintas dėl nepaprastai aukštos Jūsų darbo kokybės._
Tokie konkretūs klausimai leidžia išsiaiškinti, kokia buvo situacija, kokią užduotį turėjo pašnekovas, pašnekovo veiksmus ir tų veiksmų rezultatą. Kadangi visada konkrečioje situacijoje galima paprašyti patikslinimų, greičiau galima susigaudyti, ar pašnekovas meluoja bei aiškina išmoktus dalykus, ar kalba užėjo apie realaus gyvenimo atvejį. Neteisingas klausimas būtų:
_Papasakokite, ką jūs galvojate apie klientų aptarnavimą._
Po tokio klausimo galima sulaukti iš anksto sugalvoto atsakymo, kuris nieko nepasakys apie kandidato užimti pareigas jūsų organizacijoje realius sugebėjimus. Na, o tiems, kurie ateina į mūsų organizaciją tokiam pokalbiui, patarimas nefantazuoti, kalbėti kiek galima tiksliau apie realius atsitikimus darbe.
Mūsų organizacijoje, kaip ir daugely kitų šiais laikais, inovacijos yra būtinos, hierarchija realiame darbe mažai ką reiškia. Todėl vienas iš svarbiausių dalykų, kuriuos mums reikia suprasti pokalbio metu: kiek kandidatas dirbti su mumis yra tinkamai subalansavęs sugebėjimą, iš vienos pusės, tapti projekto savininku, kuris iš visų jėgų stumia tą projektą pirmyn, su, iš kitos pusės, kuklumu, savo sugebėjimų ribų suvokimu, žinojimu, kada reikia į projektą įjungti kitus bedradarbius su geresniais sugebėjimais. Konkrečių poelgių aptarimas padeda surasti būtent žmones, turinčius tokį savybių balansą.
_Papasakokite man apie atvejį, kai, nepaisant visų Jūsų pastangų, Jūsų klientas liko visiškai nepatenkintas._
Arba:
_Papasakokite man apie atvejį, kai klientas buvo nustebintas dėl nepaprastai aukštos Jūsų darbo kokybės._
Tokie konkretūs klausimai leidžia išsiaiškinti, kokia buvo situacija, kokią užduotį turėjo pašnekovas, pašnekovo veiksmus ir tų veiksmų rezultatą. Kadangi visada konkrečioje situacijoje galima paprašyti patikslinimų, greičiau galima susigaudyti, ar pašnekovas meluoja bei aiškina išmoktus dalykus, ar kalba užėjo apie realaus gyvenimo atvejį. Neteisingas klausimas būtų:
_Papasakokite, ką jūs galvojate apie klientų aptarnavimą._
Po tokio klausimo galima sulaukti iš anksto sugalvoto atsakymo, kuris nieko nepasakys apie kandidato užimti pareigas jūsų organizacijoje realius sugebėjimus. Na, o tiems, kurie ateina į mūsų organizaciją tokiam pokalbiui, patarimas nefantazuoti, kalbėti kiek galima tiksliau apie realius atsitikimus darbe.
Mūsų organizacijoje, kaip ir daugely kitų šiais laikais, inovacijos yra būtinos, hierarchija realiame darbe mažai ką reiškia. Todėl vienas iš svarbiausių dalykų, kuriuos mums reikia suprasti pokalbio metu: kiek kandidatas dirbti su mumis yra tinkamai subalansavęs sugebėjimą, iš vienos pusės, tapti projekto savininku, kuris iš visų jėgų stumia tą projektą pirmyn, su, iš kitos pusės, kuklumu, savo sugebėjimų ribų suvokimu, žinojimu, kada reikia į projektą įjungti kitus bedradarbius su geresniais sugebėjimais. Konkrečių poelgių aptarimas padeda surasti būtent žmones, turinčius tokį savybių balansą.
1. How to Get a Job at Google
2014 m. vasario 19 d., trečiadienis
Kuo matuosime mūsų atlyginimus: papūgomis ar sekretorėmis?
Dažnai kalbant su lietuviais, iškyla idėja: šios pajamos nevertos dėmesio, tiek pas mus gauna viena sekretorė. Tada prisimenu vieną mane mokiusį tvarkyti finansus žmogų. Šis mokytojas anksčiau dirbo su brangiai apmokamomis Holivudo žvaigždėmis. Todėl iš jo lūpų ypač įtikinamai skambėjo, kad nesvarbu pajamos, svarbu skirtumas tarp pajamų ir išlaidų. Būna tokie veikėjai, kurie gauna didžiules pajamas, bet išlaidos šiek tiek didesnės. Todėl tie veikėjai skendi skolose.
Išvertus į lietuvių situaciją, išeina taip: Na ir kas, kad tu gauni daugiau, negu tavo sekretorė. Ji uždirba mažai. Išleidžia dar mažiau. Turi sočiai santaupų. O tu išleidi daugiau, negu uždirbi, nes tau honoras neleidžia (literatūrine kalba tas honoras vadinamas, bendruomene, draugais, bendradarbiais ir kita). Dar sekretorė užsiaugina sau maisto, todėl gyvena be konservantų ir kitokių chemikalų. Sekretorė gyvens geriau, ramiau, džiaugsmingiau ir ilgiau, negu tu, apsieidama be bankininkų bendruomenės, nes ji žino, kas yra svarbu.
Išvertus į lietuvių situaciją, išeina taip: Na ir kas, kad tu gauni daugiau, negu tavo sekretorė. Ji uždirba mažai. Išleidžia dar mažiau. Turi sočiai santaupų. O tu išleidi daugiau, negu uždirbi, nes tau honoras neleidžia (literatūrine kalba tas honoras vadinamas, bendruomene, draugais, bendradarbiais ir kita). Dar sekretorė užsiaugina sau maisto, todėl gyvena be konservantų ir kitokių chemikalų. Sekretorė gyvens geriau, ramiau, džiaugsmingiau ir ilgiau, negu tu, apsieidama be bankininkų bendruomenės, nes ji žino, kas yra svarbu.
Genetiškai modifikuotų augalų naudojimas išnaikina įdomiausius ir gražiausius drugelius
Genetiškai modifikuoti augalai dažniausiai yra atsparūs herbicidams. Tai paskatina žemdirbius laistyti herbicidus dideliais kiekiais. Tie herbicidai išnaikina naudingus laukinius augalus, kaip ši karpažolė, kuria maitinasi drugeliai.
Drugeliai be pakankamo maisto katastrofiškai greitai nyksta. Nyksta ir garsieji Amerikos drugeliai Monarchai [1], kurie kasmet iš Kanados ir JAV skrenda pora tūkstančių kilometrų į Meksiką žiemoti:
Kas galėjo tikėtis, kai pradėjo auginti genetiškai modifikuotus augalus, kad tuo pasirinkimu išnaikinsime tokį grožį?
1. North America’s fauna and flora: Butterfly effect
Americas view
Drugeliai be pakankamo maisto katastrofiškai greitai nyksta. Nyksta ir garsieji Amerikos drugeliai Monarchai [1], kurie kasmet iš Kanados ir JAV skrenda pora tūkstančių kilometrų į Meksiką žiemoti:
Kas galėjo tikėtis, kai pradėjo auginti genetiškai modifikuotus augalus, kad tuo pasirinkimu išnaikinsime tokį grožį?
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)