Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2015 m. liepos 2 d., ketvirtadienis

Kryme ekonomika pagerėjo, o Ukrainoje - pablogėjo

„Matome, kad dabartinė Ukrainos valdžia kai kurių savo pažadų nebando įgyvendinti. Kai kurie žmonės pamažu nusivilia, nes nuo Euromaidano praėjo jau 1,5 metų, ir viskas nelabai pasikeitė, ypač, kalbant apie ekonominę žmonių būklę, kuri Viktoro Janukovyčiaus laikais buvo aukštesniame lygyje, lyginant su dabar“, – LRT Radijui sako K. Jankovas.

Jis atkreipia dėmesį ir į tai, kad Kryme ekonominė padėtis gerėja, tačiau tokių ir panašių dalykų neleidžia skelbti Ukrainos žiniasklaida.  Jei palygintumėte skaičius prieš ir po aneksijos, pamatytumėte, kad atlyginimai, lyginant su ukrainietiškomis algomis, pakilo kelis kartus, o produktų kainos išliko tokios pat."

Ką daro D.Grybauskaitė ir jos tas užsienio reikalų ministras? Kodėl nenulipa nuo tanko ir nepradeda vagą varyti Ukrainoje? Už Europos Sąjungą? Už didyjį P.Porošenko? Už jo šokoladą? Už Lvovą? Už propagandinį melą? Už begėdišką ir, interneto laikais, bevaisę cenzūrą? Už gyvenimą pagal oligarchų ir Numavičių nubrėžtas taisykles? Sprendžiant pagal kalbas, yra už ką padirbėti.

Kas gerai šeimai?

Išsaugoti šeimos narių ryšius su bažnyčia [1].

1. "Survey data that Wilcox cites in his 2004 book, “Soft Patriarchs, New Men,” indicates that family disorder in the South has been notably evident in one specific group: those born into conservative religions but who have since abandoned or neglected their ties. In contrast, those who remain religiously engaged show strikingly low levels of family dysfunction – in some cases well below national averages."

2015 m. liepos 1 d., trečiadienis

Jurgis

Jei tavo gyvenimo istorija yra paprasta: ėjai gatve, sutikai Jurgį, tas Jurgis tau pasiūlė pardavinėti dešras. Jei tu su džiaugsmu ėmeisi tokio darbo, tai yra neteisingas atsakymas į klausimą, ką daryti. Realiai reikėjo bėgti nuo to Jurgio iš visų jėgų. Nes pardavinėti dešras yra pernelyg lengvas darbas. Todėl yra daug konkurencijos, nieko doro neuždirbsi, o gyvenimas, jaunystė, jėgos, sveikata nueis. Nesidžiauk kad gali išgyventi, būdamas jaunas, sveikas , vienišas, visų remiamas studentas. Visai kitų pinigų reikės, kai turėsi vaikų. O ypač daug pinigų prireiks, kai tapsi baisių šiuolaikinės medicinos kainų prispaustas pagyvenęs žmogus. Todėl jei dabar tavo darbas lengvas, tu  tik pjauni žolę prieš tavo namą, kad gražu būtų, o tau telefonu ateina pranešimas, kad jau pervedė tau pinigus, ir tu toliau pjauni tą žolę, mesk tokį darbą. Pasamdyk kaimynų vaikus pjauti žolę ir imkis rimto darbo.

Bėk nuo Jurgio ir jo draugų, kol dar nevėlu.

2015 m. birželio 29 d., pirmadienis

Referendumu sustabdykime karo kurstytojas

Buvusi komjaunimo agitatorė Rasa Juknevičienė ir buvusi kolaborantė su Sovietais Nepriklausomybės kovų metais Dalia Grybauskaitė trokšta įrodyti jų atsidavimą tai valdžiai, kuri dabar jas maitina. Todėl jos abi kala Lietuvą prie pasaulinio branduolinio karo su Rytais kryžiaus. Perkam atsargai labai brangias dujas, kurių niekam nereikia. Pjauname mūsų verslus neveiksmingomis ekonominėmis sankcijomis ir kontrasankcijomis. Švaistome pinigus ginkluotei, kuri niekaip neprasidedančio karo atveju greit sensta ir rūdyja. Varome prievarta galimai daugiau mūsų jaunų vyrų iš šeimų ir darboviečių mokytis pasenusios karo taktikos. Vieninteliai pasaulyje duodame ginkluotės elementus korumpuotiems [1] ir neskaidriems  Ukrainos oligarchams, pradėjusiems pilietinį karą Ukrainoje. Vieninteliai pasaulyje kaltiname Rusiją terorizmu. Ivedame cenzūrą. Mūsų Prezidentė vienintelė pasaulyje praktiškai nenulipa nuo vokiško tanko.

Kokie rezultatai? Buvusi komjaunimo agitatorė Rasa Juknevičienė ir buvusi kolaborantė su Sovietais Nepriklausomybės kovų metais Dalia Grybauskaitė įrodo jų atsidavimą šiandienos valdžiai. Bet kokia kaina? Atmosfera Lietuvoje slogi, kaip niekada ketvirčio amžiaus laikotarpy. Netenkame daug pinigų ir verslo galimybių, daug jaunų vyrų ir moterų skubiai emigruoja. Pamažu Lietuva pavirsta apleistais šabakštynais.

Reikalingas referendumas, kuris leistų ar uždraustų kalti Lietuvą prie pasaulinio branduolinio karo su Rytais kryžiaus. Tai pernelyg svarbus sprendimas, apverčiantis aukštyn kojom visą Lietuvos gyvenimą. Turi nuspręsti visa Lietuva.


1. "And, in one of the most stressed countries in Europe, a grim standoff over debt is taking place. Ukraine is moving closer to default after creditors continued lending to the country despite zero growth and a corrupt and opaque political and economic system. Now, some of those creditors, including Franklin Templeton, an American investment firm, have resisted Ukraine’s demand they take a loss on their principal investment, preferring instead to extend the repayment period.
But last week, Ukraine’s finance minister, Natalie Jaresko, said that a default was “theoretically possible.”"

Mes čia susiuostysim ir gerai gyvensim?

Ar galima mūsų atlyginimais sulaikyti nuo emigracijos iš Lietuvos inžinierius? Ne. Lietuvos inžinieriams, turintiems daug darbo reikalaujantį ir rinkoje paklausų išsilavinimą, mokami juokingi atlyginimai. Štai kokie aprašyti pavyzdžiai:

"KTU atlikto tyrimo duomenimis, technologinių specialybių darbuotojų atlyginimas jau pirmaisiais darbo metais didesnis už šalies vidurkį, šiuo metu siekiantį 543 eurų į rankas. „Net dar studijuojantys būsimieji inžinieriai jau uždirba 500 eurų“, – tvirtina D. Žostautienė. Kiek moka jauniems diplomuotiems inžinieriams, Panevėžio darbdaviai nelinkę sakyti: motyvuoja, kad uždarbis – labai individualus dalykas ir priklauso nuo darbuotojo asmeninių gebėjimų. Vienas, startavęs su 500 eurų alga, ir po penkerių metų gali tebedirbti už tiek pat, o tą pačią kompetenciją universitete įgijusiam jo kolegai per tą laiką užmokestis gali būti šoktelėjęs kelis kartus.

Pavyzdžiui, baldų įmonė Vilniuje, ieškanti inžinieriaus konstruktoriaus, skelbia jam mokėsianti 800 eurų, neatskaičius mokesčių, Klaipėdoje automatikos įmonė inžinieriui pasiruošusi mokėti 1000 eurų. Dar viena veiklos srities nenurodžiusi sostinės įmonė automatikos valdymo ir robotikos specialistui iš pradžių sutinka mokėti ir 1 500 eurų „popieriuje“.

Elektros ir telekomunikacijos tinklų projektavimo ir statybos įmonės „Indastrus“ generalinis direktorius Kęstutis Kišonas „Panevėžio balsui“ pripažino: inžinerijos specialistų deficitas auga. Per dvidešimt penkerius nepriklausomybės metus Lietuvos aukštosios išleido minias vadybininkų, verslo administratorių, socialinių darbuotojų. „Senieji inžinieriai traukiasi į pensiją ir nėra kas juos pakeistų“, – problemą mato K. Kišonas. Paklaustas, kokiu atlygiu vertina deficitinės specialybės darbuotoją, įmonės vadovas sakė inžinieriams vidutiniškai mokantis 695 eurus. K. Kišonas tikina darbuotojus motyvuojantis ne vien atlyginimu. „Į jauną specialistą reikia dar daug investuoti. Jis uždirba ne per atlyginimą, o, tarkime, per mokymus. Baigtus kursus įrodantys pažymėjimai, atestatai darbuotojui suteikia solidumo. Be to, žmogus ne vien pinigais sotus. Yra ir kitų sulaikančių veiksnių: geras klimatas kolektyve, susiklausymas“, – sako darbdavys."

Taigi, Lietuvos darbdaviai vilioja susiklausymu ir susiuostymu. Gaila, kad inžinieriai nėra šuniukai.