Keturiasdešimt metų po Antrojo pasaulinio karo muitų panaikinimas skatino prekybą tik tarp išsivyčiusių šalių. Kadangi darbuotojai tose šalyse gauna panašius atlyginimus, tai tokia prekyba nemažina uždarbių ir neišstumia darbuotojų iš gamyklų bei akivaizdžiai skatina ekonomikos augimą.
Tai nesuveikia, pašalinus muitus prekyboje su Kinija. Kinijos darbuotojai su malonumu dirba už žymiai mažesnį atlyginimą, negu JAV ir Europos darbuotojai. Todėl JAV ir Europos darbuotojai negali konkuruoti be muitų. Darbai ir uždarbiai išskrenda į Kiniją. Kadangi kinai labai taupo, tai Kinija mažai perka. Todėl JAV ir Europa negauna iš Kinijos deramos piniginės kompensacijos naujų darbo vietų kūrimui ir uždarbiams mūsų dirbantiesiems.
Išeina, kad prekėms iš Kinijos reikia įvesti 40 proc. muitą, kaip kartą pasiūlė kandidatas į JAV prezidentus D.Trumpas. Prekyboje su Kinija sukasi daugelio turtingų Vakarų pasaulio žmonių, tame tarpe ir šiokie tokie paties D.Trumpo, pinigai. Todėl dauguma ekonomistų, nors galvoja panašiai, kaip D.Trumpas, bet nedrįsta siūlyti muitus.
2016 m. sausio 28 d., ketvirtadienis
2016 m. sausio 27 d., trečiadienis
Kaip studentai įvertina profesorių darbą? Baisiai blogai!
Kuo daugiau kiekybinės analizės dėstomame dalyke (pvz., daug matematikoje), tuo blogesnis profesoriaus įvertinimas (1 pav.). Moterys dėstytojos visada blogiau įvertinamos, negu vyrai.
1 pav. Kaip dažnai pasirodo žodžiai puikus (kairėje) ir baisus (dešinėje) nurodytų specialybių dėstytojų ivertinimuose, kuriuos internete palieka studentai.
1 pav. Kaip dažnai pasirodo žodžiai puikus (kairėje) ir baisus (dešinėje) nurodytų specialybių dėstytojų ivertinimuose, kuriuos internete palieka studentai.
2016 m. sausio 26 d., antradienis
Izraelio gynybos ministras teigia, kad Islamo valstybė seniai pardavinėja naftą Turkijai
Tai perduoda Reuters (nurodyta čia). Tai gali trukdyti Izraelio gamtinių dujų eksportui į Turkiją.
Po karo su Donbaso rusais ukrainiečių veteranai neturi ką daryti
Daugelis valgo nemokamas, ukrainietiškais lašiniais užverstas, su riebalų ežerėliais, picas. Tokių veteranų demobilizuota penkiasdešimt tūkstančių. Jiems jau karas baigėsi. Lietuvos valdžiai, ir ypač nevykėliui svetimos žemės grobėjui (atsimenate pastumtą tvorą?) Artūrui Paulauskui, karas tik prasidėjo. Visa Lietuvos valdžia labai domisi, ar šauktinių įvedimas nepadidina pernelyg daug jaunimo ir šeimų emigraciją, bet, ta Lietuvos valdžia, nepaisydama nieko, rėkia daugiau šauktinių. Rėkauti yra lengviau, negu dirbti, stabdant Lietuvos eksporto į Vakarus smukimą dėl prarandamo sugebėjimo konkuruoti rinkoje.
Nepaverskite didelę Lietuvos jaunimo dalį veltėdžiais nemokamos picos su lašiniais valgytojais. Čia ne Ukraina.
Nepaverskite didelę Lietuvos jaunimo dalį veltėdžiais nemokamos picos su lašiniais valgytojais. Čia ne Ukraina.
2016 m. sausio 25 d., pirmadienis
Sukurti elitinį Lietuvos universitetą?
Tai turėtų būti tas universitetas, kuris jau dabar turi pakankamai pinigų ir lobistinės galios, kad užtikrinti politikų ir visuomenės paramą perėjimui į elitą Lietuvoje, ir galėtų nesunkiai apginti elitinį statusą jau dabar. Tai galėtų būti, pavyzdžiui, Vilniaus universitetas, jei jis jau dabar turi daugiausiai lobistinės galios, bet aš negaliu to garantuoti, kaip negali ir paties Vilniaus universiteto profesoriai (nurodyta čia). Bet pasinaudokime Vilniaus universitetu, kaip pavyzdžiu.
Vilniaus universitetas turėtų pasirašyti susitarimą su valstybe, kad nuo šiol sekantiems mokslo metams priima tik mažą studentų skaičių, proporcingą gyventojų skaičiui Lietuvoje kasmet (nieko pritrenkiančio, galima tik tris kartus mažiau, negu dabar (nurodyta žemiau)). Valstybė turėtų garantuoti, kad kiekvienam iš šio mažo skaičiaus priimtų studentų skiria studijoms tiek, kiek kasmet skiria vidutinis viešasis JAV universitetas (dešimt tūkstančių dolerių (9241 eurų) per metus vienam studentui - valstijos gyventojui - 2014/2015 mokslo metais ir kiekvienais metais vis truputėlį daugiau). Vilniaus universitetas už tuos pinigus turėtų pasamdyti vidutinius pasaulio dėstytojus ir tokiu būdu tapti elitiniu Lietuvoje [1]. Su laiku baigusieji Vilniaus universitetą elito atstovai galėtų paremti Vilniaus universitetą dovanomis. (Įmanoma, nors nelabai tikiu tokiu tautiečių dosnumu.) Kiti Lietuvos universitetai gali likti tokie, kokie yra dabar, arba keistis po truputį.
Jaunimas ten, kur baigia mokslus, ten dažniausiai ir įleidžia šaknis. Tokie gerai paruošti ir turintys ryšių šalies elite specialistai konkuruotų sėkmingai pasaulio rinkoje [2], todėl gerai uždirbtų Lietuvos versle bei pakeltų mūsų visų kariuomenę, teismus, kitas valstybės įstaigas, mediciną, mokyklas, pensijas bei pašalpas į padoresnį lygį, sumokėdami žymiai daugiau mokesčių, negu surenkame dabar. Pakelkite rankas, kas nenorite gyventi žymiai geriau...
1. 2015 metais Lietuvoje padaugėjo besiskolinančiųjų studijų kainai sumokėti. Lietuvos studentai šiam tikslui pasiskolino 7,2 mln. eurų (pasirašytos 4442 sutartys tik rudens semestrui). Apytiksliai gaunasi 3322 eurų metams kiekvienam Lietuvos studentui. Mažoka, lyginant su dabar duodamais šiam tikslui JAV 9241 eurų analogiškoje situacijoje (nurodyta aukščiau).
2. 2015 metais Lietuvos ekonomika augo perpus lėčiau nei pastaruosius kelerius metus. Laikas pradėti kasytis.
Vilniaus universitetas turėtų pasirašyti susitarimą su valstybe, kad nuo šiol sekantiems mokslo metams priima tik mažą studentų skaičių, proporcingą gyventojų skaičiui Lietuvoje kasmet (nieko pritrenkiančio, galima tik tris kartus mažiau, negu dabar (nurodyta žemiau)). Valstybė turėtų garantuoti, kad kiekvienam iš šio mažo skaičiaus priimtų studentų skiria studijoms tiek, kiek kasmet skiria vidutinis viešasis JAV universitetas (dešimt tūkstančių dolerių (9241 eurų) per metus vienam studentui - valstijos gyventojui - 2014/2015 mokslo metais ir kiekvienais metais vis truputėlį daugiau). Vilniaus universitetas už tuos pinigus turėtų pasamdyti vidutinius pasaulio dėstytojus ir tokiu būdu tapti elitiniu Lietuvoje [1]. Su laiku baigusieji Vilniaus universitetą elito atstovai galėtų paremti Vilniaus universitetą dovanomis. (Įmanoma, nors nelabai tikiu tokiu tautiečių dosnumu.) Kiti Lietuvos universitetai gali likti tokie, kokie yra dabar, arba keistis po truputį.
Jaunimas ten, kur baigia mokslus, ten dažniausiai ir įleidžia šaknis. Tokie gerai paruošti ir turintys ryšių šalies elite specialistai konkuruotų sėkmingai pasaulio rinkoje [2], todėl gerai uždirbtų Lietuvos versle bei pakeltų mūsų visų kariuomenę, teismus, kitas valstybės įstaigas, mediciną, mokyklas, pensijas bei pašalpas į padoresnį lygį, sumokėdami žymiai daugiau mokesčių, negu surenkame dabar. Pakelkite rankas, kas nenorite gyventi žymiai geriau...
1. 2015 metais Lietuvoje padaugėjo besiskolinančiųjų studijų kainai sumokėti. Lietuvos studentai šiam tikslui pasiskolino 7,2 mln. eurų (pasirašytos 4442 sutartys tik rudens semestrui). Apytiksliai gaunasi 3322 eurų metams kiekvienam Lietuvos studentui. Mažoka, lyginant su dabar duodamais šiam tikslui JAV 9241 eurų analogiškoje situacijoje (nurodyta aukščiau).
2. 2015 metais Lietuvos ekonomika augo perpus lėčiau nei pastaruosius kelerius metus. Laikas pradėti kasytis.
Lūžiai mūsų gyvenime
Tie iš mūsų, kurie dalyvavo atgaunant Lietuvos nepriklausomybę, dalyvavo taip pat, ar bent jau užaugo perėjime nuo senovinės arklių, malkų/durpių, karvių Lietuvos (1 pav.), prie angliškosios automobilių, dujų/naftos/anglies bei sintetinių trąšų ir elektros Lietuvos.
Perėjome su entuziazmu. Pažiūrėkime, kiek Lietuvoje dabar automobilių, ypač kenksmingiausių mūsų sveikatai dyzelinių auomobilių. Kiemuose per tuos automobilius neretai nėra vietos obuoliui nukristi. Beveik visai nematyti arklių. Kartu su senu gyvenimo būdu į praeitį varome senovišką lietuvišką tvarką: pagarbą vyresniesiems ir išminčiai, taupumą, susikaupimą rimtam darbui. Išmintis pakeičiama maloniu nemokamu šlamštu iš interneto. Esame minkšti ir išlepinti. Pirmiausia ieškome lengvų kelių gyvenime. Juk mes esame tokie angliškojo gyvenimo būdo entuziastai kaip tik todėl, kad šis gyvenimo būdas sunaikina sunkaus fizinio darbo būtinybę.
Dabar šis angliškasis gyvenimo būdas, besiremiantis dujų/naftos/anglies naudojimu, pasirodo, naikina ir žmonių visuomenės išlikimo šansus Žemėje [1]. Jei mes greitai nepasikeičiame, mus išstumia milijardai žmonių, kurių gyvenvietes sunaikina taršalai, kuriuos išskiria mūsų automobiliai ir kitas mūsų pamėgtas šlamštas. Bet mes nesame pasiruošę naujam lūžiui. Neatstatę senovišką lietuvišką tvarką mūsų gyvenime, mes šio lūžio neišlaikome. Reikia daug dirbti kartu, kad įsisavintume ateinantį gyvenimo būdą, o daug dirbti, ir dar kartu - čia jau mums yra pernelyg daug sunkaus darbo, nuo kurio mes tikimės jau pabėgę. Sėkmingai ir su entuziazmu praeitas pirmasis lūžis sunaikina mūsų pasirengimą išgyventi antrąjį lūžį.
1 pav. Nežinomo fotografo perduodamas gyvenimas Europoje 1900-taisiais.
1. Kaip greitai tas vyksta - NASA filmukas čia (vokiečių kalba, bet suprantamas be žodžių):
Perėjome su entuziazmu. Pažiūrėkime, kiek Lietuvoje dabar automobilių, ypač kenksmingiausių mūsų sveikatai dyzelinių auomobilių. Kiemuose per tuos automobilius neretai nėra vietos obuoliui nukristi. Beveik visai nematyti arklių. Kartu su senu gyvenimo būdu į praeitį varome senovišką lietuvišką tvarką: pagarbą vyresniesiems ir išminčiai, taupumą, susikaupimą rimtam darbui. Išmintis pakeičiama maloniu nemokamu šlamštu iš interneto. Esame minkšti ir išlepinti. Pirmiausia ieškome lengvų kelių gyvenime. Juk mes esame tokie angliškojo gyvenimo būdo entuziastai kaip tik todėl, kad šis gyvenimo būdas sunaikina sunkaus fizinio darbo būtinybę.
Dabar šis angliškasis gyvenimo būdas, besiremiantis dujų/naftos/anglies naudojimu, pasirodo, naikina ir žmonių visuomenės išlikimo šansus Žemėje [1]. Jei mes greitai nepasikeičiame, mus išstumia milijardai žmonių, kurių gyvenvietes sunaikina taršalai, kuriuos išskiria mūsų automobiliai ir kitas mūsų pamėgtas šlamštas. Bet mes nesame pasiruošę naujam lūžiui. Neatstatę senovišką lietuvišką tvarką mūsų gyvenime, mes šio lūžio neišlaikome. Reikia daug dirbti kartu, kad įsisavintume ateinantį gyvenimo būdą, o daug dirbti, ir dar kartu - čia jau mums yra pernelyg daug sunkaus darbo, nuo kurio mes tikimės jau pabėgę. Sėkmingai ir su entuziazmu praeitas pirmasis lūžis sunaikina mūsų pasirengimą išgyventi antrąjį lūžį.
1 pav. Nežinomo fotografo perduodamas gyvenimas Europoje 1900-taisiais.
1. Kaip greitai tas vyksta - NASA filmukas čia (vokiečių kalba, bet suprantamas be žodžių):
2016 m. sausio 24 d., sekmadienis
Kalnų slidės
Ką tik grįžau iš poilsio su kalnų slidėmis. Brangiausios man sekundės yra tylus gėrėjimasis žiemos mišku prieš pat leidžiantis žemyn. Ta kerinti baltai žalia ramuma, jos kontrastas su laukiančiu lėkimu žemyn nuteikia maldai ir suvokimui, koks trapus yra gyvenimo grožis.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)