Lietuvos karingoji mažuma pataria man nebijoti branduolinio karo

Aš ir nebijau, ir jūsų nebaidau. Konvencinio  (nebranduolinio) karo tarp Rytų ir Vakarų būti negali, kol egzistuoja branduoliniai ginklai. O po branduolinio karo nieko neliktų ir Rytuose, ir Vakaruose. Mes vistiek pirksim du tankus ir eisim prieš žvirblius  į puolimą. Gaila, kad Lietuvoje nepopuliarus kareivis Šveikas, kuris puikiai orientavosi tokiose situacijose su pasiutusiais generolais. Kodėl nepirksime du milijonus tankų, kiekvienam likusiam lietuviui po vieną? Šiuolaikiniai tankai žiauriai brangūs, abejotina, kad išsivaikštančios Lietuvos biudžetas pakeltų ir tuos du tankus.

Karingoji mažuma prieš visą Lietuvą

Lietuvoje žinome du drąsius vyrus: Kęstutį Girnių ir Juozą Oleką ("kas čia mus puls, viskas perdėta, rusams mes neįdomūs"). Alternatyvus požiūris yra įdomesnis: ateityje mus būtinai puls, todėl bus branduolinis karas, mus visus pavers radioaktyviomis dulkėmis, ir tai kažkaip pateisina dviejų procentų ar daugiau Lietuvos bendrojo vidaus produkto pavertimą dulkėmis jau dabar.

Pensininkai? Laikas mirti.

Šauktiniai nori studijuoti? Pamirškite. Tai leidžiama tik Gabrieliui Landsbergiui.

Moterys prašo darželių vaikams? Gimdyti leidžiama tik Gabrielio Landsbergio žmonai, nes tik jos svita moka nebaudžiamai prasukti auksinių šakučių aferas kariuomenės sąskaita ir žino, kaip panaudoti tas šakutes prie stalo.

Žmonės prašo atitinkančių  kainas ir darbo našumą atlyginimų už darbą, kurių pusė nenueina mokesčiams? Butkevičius su Kubiliumi jums parodys, kur vėžiai žiemoja.

Priimtas įstatymas bausti už politikų garbės pažeminimą

Kvailas įstatymas. Eligijus Masiulis teigia, kad jis yra garbingas žmogus, besiskolinantis iš visų stambiųjų Lietuvos verslininkų didingų karališkų rūmų statybai Nidoje. Mes gi ne maži vaikai, suprantame, kad per Eligijų Masiulį kyšiai yra renkami į liberalų partijos kasą. Taip suprasdami, mes žymiai žeminame įsivazduojamą Eligijaus Masiulio garbę, bet sukuriame problemas kitiems kyšininkams valdžioje. Tai yra naudinga Lietuvai. Įstatymas trukdo mums gauti šitą unikaliai svarbią Lietuvos atveju (švogerių kraštas) naudą, todėl yra kenkėjiškas. Kiti kyšininkai, kaip Steponavičius, dar lengviau apgaudinės rinkėjus. Jau praeitų rinkimų metu Steponavičius, norėdamas Seimo nario algos,  nuslėpė nuo mūsų, kad organai turi duomenų apie jo kyšininkavimą. Įsivaizduokite, ką Steponavičius darys, įsigaliojus jo garbės gynimo įstatymui. Reikia skubiai atšaukti Steponavičiaus įstatymą ir patį Steponavičių iš Seimo.

Kas kalčiausias, kad neturime padoraus švietimo?

Mes esame suaugę žmonės. Todėl sugebame išskirti, ko svarbiausio mes norime. Lietuviškojo švietimo atveju mes norime daug ko. Bet svarbiausia yra išgelbėti  nuo išsivaikščiojimo Lietuvą. Tai reiškia, kad jaunimas ir tėvai tikėtųsi, kad ne tik Gabrielius Landsbergis, bet kiekvienas, daug dirbdamas, gali daug pasiekti Lietuvoje.  Dabar tokios vilties neturi net trečdalis dar likusių Lietuvoje, bet jau norinčių emigruoti. Šie žmonės teisūs. Lietuviškame švietime nėra to konvejerio, kuris darbščius ir gabius iškelia į viršų.

Kas kalčiausias? Ketvirtį amžiaus Lietuvą valdė pasikeisdamos socdemų ir konservatorių vedamos koalicijos. Jie pasidarė viską gerai Gabrieliui Landsbergiui ir panašiems į jį, o Lietuvą pamiršo. Šis siauras žmonių ratas ir yra kalčiausi.  Lietuva susigaudė, ir Gabrielius Landsbergis su Butkevičiumi liko be titulų, to ko norėjo, nepasiekė. Bent tiek gyvenimas eina geryn.

Raudonos vėliavos įstatymai

Tai, kad Lietuvoje priimami įstatymai prieštarauja dažnai sveikam protui yra nieko naujo. "Automobilių eros pradžioje buvo priimti įstatymai, kad žmogus su raudona vėliava turi perspėti praeivius, kad vežimas be arklių atvažiuoja. Pensilvanija nuėjo dar toliau. Ji vienbalsiai priėmė įstatymą, kad, jei automobilis pabaido arklį, tai automobilio vairuotojas turi sustoti, išardyti automobilį ir automobilio dalis paslėpti krūmuose."

Koks nors Butkevičius su kosminiu Darbo kodeksu, ar Kubilius su naujais pasauliui ekonomikos vadovėliais yra gryni niekai. Mūsų laukia dar įdomesni įstatymai.

Kokiems universitetams Lietuvoje reikia skirti valstybės pinigus?

Kiek iš penktadalio kaimiečių, blogiausiais pažymiais įstojančių, studentų patenka po baigimo į penktadalį didžiausių atlyginimų gaunančių gretas? Tuos kaimiečius čia galima panaudoti, kaip kanarėles šachtoje.  Tik gerai atrodantis šis kriterijus demonstruoja, kad universitetas sugeba atlikti jo darbą, todėl tik tokiam universitetui valstybė privalo skirti didžiausias valstybės pinigų sumas.

Sakykime, nulis procentų tokių kaimiečių po tam tikro universiteto gauna elitinius atlyginimus. Toks universitetas nepadeda mums ugdyti Lietuvos talentus, ateinančius iš ten, kur blogiausios mokyklos ir mažiausi atlyginimai. Todėl toks universitetas gali apsieiti be valstybės pinigų ir tapti grynai privačiu. Todėl toks universitetas turi gauti nulį iš Lietuvos universitetams skirtų valstybės pinigų. Ar turi valstybė teisę būti tokia negailestinga? Be abejo, valstybė gali tvarkyti valstybės pinigus, kaip nori.

Globalistų valdomame pasaulyje reikia turėti arba paveldėti daug pinigų, kad pajamos stabiliai augtų

Tai parodo naujas tyrimas, aprašomas čia. Kai galimybė pasiekti daugiau, negu pasiekdavo tėvai, priklauso ne nuo darbo ar išsilavinimo, o tik nuo turimo pinigų kiekio, tokiu atveju išsijungia konkurencija, augimas ir inovatyvumas (aptariama čia).

Todėl sveikiausiose pasaulio demokratijose pasirodo Brexitas ir Donaldas Trumpas, kaip išrinktasis prezidentas