Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2016 m. gruodžio 21 d., trečiadienis

Už ką mes mokėsime žmonėms atlyginimą?

2016 metų liepos mėnesį McKinsey išpausdino skaičiavimus, kad dabar egzistuojančios technologijos gali atlikti 45 procentus tų darbų, už kuriuos mes dabar mokame žmonėms atlyginimą (nurodyta čia). Be abejo, atsiras naujos technologijos, pakeisiančios dar daugiau žmonių darbe. Už ką mes mokėsime žmonėms atlyginimą? Ką apie tai galvoja Lietuvos valdžia? Kokiai ateičiai jūs ruošiate tautą? Ką apie tai galvoja daugybės Lietuvos universitetų viršūnėlės? Kokiai ateičiai jūs ruošiate Lietuvos jaunimą? Išvis, lietuviškas verslavimas dažnai yra momentinės naudos ieškojimas be tolimesnės perspektyvos suvokimo.




Lietuvos valtis yra pririšta prie Jungtinės Karalystės laivo

Ir virvės mazgus vis labiau tvirtina D.Grybauskaitė, turėdama viso Lietuvos elito paramą. Tai reiškia, kad mes stropiai mėgdžiojame antirusišką Jungtinės Karalystės užsienio politiką.  Savo nepriklausomos politikos mes neturime. Bepigu buvo tai daryti, kai B.Obama už tokią politika mokėjo dolerius.


Ar spėsime mes atrišti virvę? Ne, nes Lietuvo elitas vis dar užsimerkęs traukia tą pačią antirusišką Jungtinės Karalystės uždainuotą dainą ir pavojaus nemato. Jungtinė Karalystė nors padoriai nuskęs Atlanto vandenyne. Mes skęstame, pagal įtakingo prezidento Trumpo sąjungininko apibūdinimą, Sankt Peterburgo apylinkėse, purvinoje baloje, kurią privalėjome seniai nusausinti. Praktiškai šią balą galėjome išsemti vienu auksiniu šaukštu, kainuojančiu dešimt kartų brangiau, negu parduotuvėje.

2016 m. gruodžio 18 d., sekmadienis

Kada botai rašys blogus?

Geras klausimas. Žurnalistus botai jau palaipsniui išstumia. Bet botai lietuvių kalbą naudos dar negreitai. Vakar pabandžiau išversti iš anglų į lietuvių su Google Translate. Gavosi juokinga nesąmonė. Tuo tarpu iš vokiečių į anglų botas verčia visai neblogai.

Karas yra tik Porošenkos režimo turtėjimo šaltinis

Tai daroma per kariuomenės aprūpinimo kontraktus. Va kur mūsų Nota bene ir kiti parazitai semiasi patyrimo. Kurstai neegzistuojantį karą ir lobsti iš jo. Štai kodėl Grybauskaitės elgesys nesiskiria nuo Porošenkos elgesio.

2016 m. gruodžio 17 d., šeštadienis

Tai sakot, kad norit laisvai atleisti žmones iš darbo?

Tik tada drąsiai steigsit naujas darbo vietas? Ir, aišku, norit, kad atleisti žmonės neišvažiuotų iš Lietuvos, nepriliptų prie nedarbo išmokų, o kantriai lauktų tų jūsų naujų darbo vietų? Nieko neišeis, nes iki šiol dar niekam tas neišėjo.

Suomija bando, kaip tai realiai padaryti. Jei norite pavyti ir aplenkti kaimynus suomius bei jų brolius estus, pabandykite jau dabar ir jūs. Prisimenate, įvedėte tvarką, kad savivaldybės šnipinėja bedarbius, kurie slaptai papildomai užsidirba? Tai yra klaida. Pabandykit atbulai: leisti bedarbiams papildomai užsidirbti, kiek jie gali ir nori, be jokios biurokratijos, be savivaldybių priežiūros, išlaikant kiekvienam atleistam iš darbo nedarbo išmokas visam likusiam gyvenimui iki pensijos.

Ką gausite? Norinčius ir galinčius daugiau užsidirbti neseniai atleistus iš darbo žmones. Sumažėjusią katastrofišką emigraciją iš Lietuvos. Galimybę išlaikyti Lietuvoje žmones, kuriuos išstumia iš darbo Uber kompanijos patys save vairuojantys automobiliai. Sumažėjusią kenksmingą žiaurią biurokratiją savivaldybėse ir Darbo biržose, šitaip sutaupydami krūvas pinigų bereikalingų biurokratų atlyginimams. Ir išsvajotą galimybę lengvai atleisti žmones iš darbo, nes niekas nebijos numirti, prispausti bado ir žiemos šalčio laisvoje numylėtoje Tėvynėje. Gal ir iš valdžios neišspirs jus taip greitai, kaip Butkevičių, kuris persistengė, Darbo kodeksu bandydamas pasitarnauti verslui. Ar neišdyks tie nedarbo išmokų gavėjai? Ką jūs juokiatės, sakydami, kad žmonės gali normaliai ir ilgai gyventi už jūsų klaikiai mažas nedarbo išmokas? Žmonės iškart bėgs ieškoti papildomo uždarbio - kaip tik tai, ko realybėje jūs ir norite, ar ne?




Ką mes paliekame ateičiai?

Vieną 1888 metų dieną žymus verslininkas skaitė prancūzų laikraštyje apie jo brolio mirtį. Staiga jis suprato, kad redaktorius supainiojo ir parašė apie jo paties mirtį. Tai, ką jis perskaitė, buvo nelabai malonu: prekiautojas mirtimi pats numirė. Šis verslininkas buvo didysis dinamito išradėjas ir pardavėjas Alfredas Nobelis. Jis rimtai pagalvojo, kaip ištaisyti atminimą apie jį ir beveik visą jo turtą paliko Nobelio mokslo premijai finansuoti.