Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2017 m. gegužės 17 d., trečiadienis

Naudojantis šiuolaikinėmis technologijomis agresyviai, universitetines studijas galima žymiai atpiginti

 O išsilaisvinusius Lietuvos valstybės pinigus galima skirti mokslinių tyrimų finansavimui, bet tik tokių mokslinių tyrimų, prie kurių savo pinigais sutiktų prisidėti verslas (užtenka š... malti, gerbiamieji Lietuvos mokslininkai).

Rezultatas - Lietuvos studentai galėtų studijuoti nemokamai, kas žymiai sumažintų emigraciją ir norą žūt būt priimti pačius kvailiausius iš mūsų į studentų sąrašus. Verslai galėtų pradėti sunkų perėjimą prie aukštesnės pridėtinės vertės paslaugų ir prekių eksporto, kuris vienintelis gali išgelbėti mūsų verslininkus nuo dabar neišvengiamo kracho, nes konkuruoti pigios darbo jėgos sąskaita toliau neišeina.

Sistemą, kurią turime dabar, ir tos sistemos darbo pasekmes gerai aprašo Kulakauskas šioje citatoje (kai kurias šios citatos vietas aš išryškinau):

Universitetai, nors iš jų norima kuo aukštesnių vietų tarptautiniuose reitinguose, taip ir liko pagal savo pagrindinės veiklos (tyrimas ir studijos) normatyvinį modelį sovietinio tipo aukštosiomis mokyklomis, kurių veiklos pamatinis sandas yra ne mokslo tyrimai, kaip kad yra daugumoje pasaulio šalių ir kaip buvo iki sovietmečio Lietuvoje, o studijos (nors tarptautiniuose reitinguose didžiausią svorio koeficientą turi mokslinė produkcija). Pasikartosiu – tai ne universitetų laisvo pasirinkimo, o valstybės politikos pasekmė. Nors, kas be ko, neteko girdėti, kad Lietuvos universitetų rektoriai būtų viešai siūlę tokią situaciją ir ją lemiančią valstybės politiką keisti. Tai, kad universitetai stengėsi priimti kuo daugiau studentų ir kūrė begalę, kartais iš tikro keistų studijų programų, irgi lėmė minėtas universitetų, kaip studijų įstaigos, tipas bei valstybės nustatyta finansavimo sistema. Daugiausia pinigų universitetai uždirba iš studentų, o ne iš prastai valstybės finansuojamų mokslo tyrimų, kurių, beje, pageidauja ir verslas, nors, išskyrus retas išimtis, nelinkęs jų remti. Be to, pastaruosius penkiolika metų politikai, įtikėję ekonominio neoliberalizmo (pseudoliberalizmo) „religija“, brukte bruko mintį, kad universitetai yra studijų paslaugas teikiančios įstaigos. Tad universitetų administracija norom nenorom stengėsi laikytis brukamos „religijos“ dogmų, juolab, kad nuo to priklausė ir universiteto finansinė padėtis. Ciniškai kalbant, buvo universitetinių diplomų paklausa, buvo ir pasiūla. Beje, visos universitetų studentams siūlomos studijų programos yra valstybinio Studijų kokybės vertinimo centro ekspertų įvertintos, pripažintos tinkamomis ir ministro aprobuotos. Tad jei tai blogai, kam dėl to tenka didžiausia atsakomybė ?!

Aišku, kad jei nieko nedarysime, tai greitai ir nieko neturėsime. Visi, įskaitant mūsų aukštai pasikėlusius verslininkus ir jų nupirktus (ar ne, Eligijau Masiuli?) politikus.

Kodėl 2015 metų laidos automobilis yra žymiai saugesnis, negu 1998 metų automobilis?

Į šį klausimą atsako neblogas filmukas, parodantis, kaip du tokie automobiliai susiduria, važiuodami greitkeliu. Šis filmukas paaiškina, kodėl lietuviškas siauras greitkelis sukelia tiek daug mirties atvejų. Gobšių darbdavių dėka turime žiauriai mažus atlyginimus, todėl važinėjame ypač pigiais, todėl senais ir nesaugiais, automobiliais. Gyventi Lietuvoje yra pavojinga gyvybei tiesiogine tų žodžių prasme.

Padidinti mokesčius turtuoliams, kad sutvarkyti mūsų bendrą ūkį

 Tokią programą ką tik paskelbė Jungtinės Karalystės pagrindinė opozicijos partija - leiboristai.  Lietuvoje seniai laikas padaryti tą patį. Pabėgs investoriai? Kamreikalingi investoriai, jei Lietuva miršta. Užtenka stumdyti muzikantų kėdes ant skęstančio lietuviško Titaniko denio.

2017 m. gegužės 16 d., antradienis

Mes esame geriausi alkoholikai pasaulyje

Mes išgeriame tiek, kad kiekvienam iš mūsų  tenka po 16 litrų alkoholinių gėrimų per metus. Turistų nupirktas ir išgertas arba išvežtas alkoholis čia neįskaičiuotas.

Vienas iš suokalbininkų Vokietijos armijoje buvo fašistų garbintojas

Suokalbis buvo nužudyti aukštą Vokietijos pareigūną ir suversti kaltę neseniai atsikrausčiusiems musulmonams. Fašistų garbintojas turėjo suvenyrų iš fašizmo laikų ir buvo parašęs fašizmą garbinantį darbą. Dabar vyksta intensyvūs bandymai išvalyti Vokietijos armiją nuo fašistų.

Nacionalistinė ideologija tapo visos propagandos pagrindu kiekvienai pagrindinei Lietuvos partijai.  Mūsų jaunimas tai ideologijai nepasiduoda ir emigruoja būriais. Tai gerai. Bet tie, kurie lieka armijoje Lietuvoje, turi būti tikrinami. Ekstremalūs žmonės turi būti šalinami. Armija turi pernelyg didelį svorį mūsų silpnoje demokratijoje, kad galėtume rizikuoti ir sulaukti dar vieno smetoniško perversmo. O nacionalistine ideologija paremtas partijas reikia šalinti iš politinės Lietuvos scenos. Profilaktiškai. Dabar.

2017 m. gegužės 15 d., pirmadienis

Serbai daugumoje nėra demokratai

Bent jau tie 28 proc. serbų, kurie sako, kad nedemokratinis valdymas kartais yra geriau. Tik 25 proc. serbų galvoja, kad demokratija yra geriau. Net 43 proc. galvoja, kad jiems vienodai šviečia.

Vienas serbų demokratinis politikas liberalas ilgai ir kruopščiai aiškino jo programą serbų kaimiečiui, visai, kaip mūsų landsberginiai. Kaimietis pasakė, kad programa yra puiki ir tikėkimės, kad kandidatui pavyks greitai suorganizuoti karinį perversmą.



Kiek mirčių dyzeliniai automobiliai sukelia Lietuvoje?

Dyzeliniai automobiliai degina kurą tokioje aukštoje temperatūroje, kad susidaro kenksmingi sveikatai azoto oksidai. Kadangi dyzelinis kuras pigesnis, daugumoje mes važinėjame senais dyzeliniais automobiliais, atsivežtais iš Vakarų. Vien tik 2015 metais dyzelinių automobilių azoto oksidai užmušė 107 600 žmonių vienuolikoje stambiausių pasaulio automobilių rinkų viduje. Europos Sąjungoje 2015 metais dyzelinių automobilių azoto oksidai užmušė 11 400 žmonių. Kiek Lietuvoje? Nežinau. Tai žinoti yra Seimo darbas. Tam mes Seimą renkame ir algas jam mokame. Ne tam, kad Gabrielius Landsbergis Seime pasakotų pasakas apie Naujuosius Vasiukus Kaune. Ką daryti? Žinau. Priversti dyzelinių automobilių savininkus susimokėti už nuostolius valstybei. Tai vadinasi rinkos mechanizmas. Daug geriau, negu vokiečių pamėgtas draudimas dyzeliniams automobiliams įvažiuoti į miestus.