Nereguliariai dirbantys naktimis ar toli skraidantys lėktuvu turėtų griežčiau kontroliuoti suvalgomų kalorijų kiekį

Nes jie turi daugiau bakterijų, vadinamų Firmicutes, kurios padidina šansus įgyti viršsvorį ir susirgti diabetu [1].



1. Obesity link to jet-lagged microbes. Nature 514, 406 (23 October 2014)

Kaip pigiai nuskristi į Ameriką?

Iš Europos į Niujorką jau galite skristi  už 125 eurų. Norwegian tai siūlo, bet tik lapkričio mėnesį ir daugeliui nepatogu, nes iš Oslo, bei už tokią kainą - tik išvykstamąjį skrydį. Atvykstant iš Miuncheno, tektų mokėti 175 eurų. Su lagaminu jau 200 eurų iš Oslo, 250 eurų iš Miuncheno. Ir patraukliausiais vasaros mėnesiais pigiems transatlantiniams skrydžiams prireikia jau net 500 eurų. Islandijos WOW air yra dar brangiau. 

O kas yra pasirengę sustoti Airijoje arba Jungtinėje Karalystėje, vis dar gali patirti ypatingą premjerą šią vasarą: iš Europos provincijos mini lėktuvu į kaimo oro uostą Amerikoje. Norwegian planuoja panaudoti mažą "Boeing 737"skrydžiams iš Edinburgo, Belfasto ir Korko Airijoje į Newburgh  (100 kilometrų nuo Niujorko) ir Providence prie Bostono. Šių skrydžių kainos, gali būti neprilygstamai mažesnės.

Tai geros žinios tiems iš mūsų, kurie galvoja darbą Jungtinėje Karalystėje pakeisti darbu Amerikoje.

Universitetų krepšelius naikiname ir įvedame minimalų balą stojantiesiems

„Krepšelius“ įvedė konservatorius Kubilius ir liberalas-kyšininkas Steponavičius. Praktiškiems lietuviams „krepšeliai“ tampa tikras nuodas: per vieną naktį visi universitetuose dirbantys pavirsta „krepšelių“ medžiotojais. Ne mokslas, ne studijos tampa svarbiausia. Griebiamės apgaudinėti studentus iš piršto išlaužtomis programomis. Į Lietuvos studentų skerdimą įsijungia bankai, gaunantys palūkanas be rizikos už valstybės garantuojamas paskolas studentams. Visame pasaulyje bankai gauna palūkanas už riziką, kad paskola nebus grąžinta. Galų gale į valdžią ateina valstiečiai, kurie supranta šią situaciją. Štai valstiečio seimūno Jovaišos citata:

„Krepšeliai“ ne tik programavo atskirtį ir bankams skolingus studentus. Žaidėme rinką ten, kur jos iš principo neturi būti. Juk bet kuris rinkos modelis remiasi prielaida, kad pirkėjas žino, ką perka. Tačiau studentas kaip pirkėjas apie studijas žino labai nedaug ir negali jų įvertinti. Tą turi ir gali padaryti tik tikrasis jų pirkėjas – valstybė. Kaip tik valstybė – per „krepšelius“ ar kitaip – moka už aukštąjį mokslą ir būtent valstybės interesus ir nacionalinio ūkio poreikius turi atliepti siūlomos studijos. Tą įvertinusi valstybė turi pasirašyti sutartis su aukštosiomis mokyklomis. 

Studijos turi būti ne tik kokybiškos, bet ir nemokamos. Šiandien daugeliu atveju nėra nei to, nei to. Būtina pasiekti abu. Visuotinai nemokamas aukštasis mokslas yra Lietuvai įgyvendinamas ir net ne tiek daug kainuojantis žingsnis. Sistemą, kur į universitetus stoja ir įstoja visi, kuriuos paveikė visuomenės spaudimas būtinai siekti diplomo, bet kuriuo atveju turi pakeisti sistema, kurioje universitetuose studijuoja tik iš tiesų pajėgūs tai daryti studentai. Universitetai neišvengiamai turės judėti link protingo minimalaus balo stojantiesiems įvedimo.

Užjaučiu  konservatorių Kubilių ir liberalą-kyšininką Steponavičių. Užjaučiu bankus. Užjaučiu universitetus. Katino dienos jums baigiasi. Norite pinigų - eikite dirbti.

Kaip atrandami vaistiniai augalai?

Augalai, gindamiesi nuo parazitų bei mikroorganizmų, pradeda gaminti tai gynybai naudingas medžiagas. Įrodyta, kad sergančios avys pradeda ėsti įvairesnius augalus, ieškodamos vaistų nuo ligos. Pasveikusios avys nebeieško vaistų ir neėda neskanių vaistingų augalų. Panašiai elgiasi ir daugelis kitų gyvūnų. Primityvesnėse visuomenėse žmonės stebi, kokius augalus vartoja besigydantys kiti gyvūnai ir pritaiko tuos vaistingus augalus žmonių gydymui.

Ateina galas lietuvių tautos egzistencijai

Lietuvoje, anot „Danske Banko“, dominuoja žemesnės pridėtinės vertės sektoriai, tokie kaip maisto, baldų pramonė, medžio apdirbimas, prekyba ir transporto paslaugos.  Deja, Lietuvoje vis sparčiau auga atlyginimai,  todėl visiems šiems sektoriams, kurie yra imlūs darbo jėgai, konkuruoti darosi vis sunkiau. Ir todėl neišvengiamai mes tampame tokie, kaip pietinės Europos valstybės, nes mūsų verslas pradeda trauktis, judėti į pigesnes šalis, todėl užstringame. 

Štai kodėl mes ruošiamės tik branduoliniam karui su Rusija. Nebelieka prasmės ką nors daryti Lietuvoje. O kadangi branduolinio karo tiek metų nebuvo ir tikrai nebus, tai mūsų valstybei nebelieka prasmės ką nors daryti ir už Lietuvos ribų. Protinga išeitis - skubiai emigruoti, ką mes ir darome. Antra išeitis - pergalvoti viską, ką mes dabar darome. kad sąlygos gerai darbo jėgai taptų Lietuvoje normalesnės. Tada atsiras ir investorių, norinčių uždirbti tos geros darbo jėgos dėka. Tokioje situacijoje vergoviškas naujasis Darbo kodeksas yra būtent tai, ką reikia šalinti iš Lietuvos.

Anekdotas - V. Pranckietis: Lietuva deda visas pastangas, kad būtų pasirengusi kovoti su Rusija

Kaip V. Pranckietis ruošiasi kariauti branduolinį karą? Paprasčiausiai - auksinėmis šakutėmis, tai yra didindami karo reikmėms skirtų pinigų sumas ir pasidalindami tuos pinigus tarp savų per pas Austėją Landsbergienę dirbančią mafiją.

Kaip įrodyti, kad vienas mokytojas yra geresnis, negu kitas?

Daug lengviau mokyti turtingus vaikus, turinčius visas geriausias aplinkybes mokymuisi, įskaitant korepetitorius. Bet, jeigu mes pasidomėsime tų mokinių pasiekimų istorija, tai galime atskirti gerus mokytojus nuo blogesnių, nepaisant didžiulės nelygybės, kokia yra dabar Lietuvoje. Kaip?

Jei du mokiniai pagerino jų pažymius matematikos egzamino metu kiekvienas penkiolika procentų (sakykim išsprendė teisingai penkiolika procentų daugiau sunkių matematikos uždavinių), tas faktas pats vienas dar nieko nesako apie jų mokytojų sugebėjimus. Bet, jeigu žinome, kad vienas iš tų mokinių ankstesniais metais pagerindavo jo matematikos rezultatą kasmet po penkis procentus, o šįmet pagerino jau net penkiolika procentų - laikas pagirti jo mokytoją. O jei antrasis mokinys kasmet pagerindavo matematikos rezultatą trisdešimčia procentų, o šįmet pagerino tik penkiolika procentų - šio mokinio mokytojui nesisekė mokyti šį mokinį. Kuo daugiau tokių žymiai pagerinusių jų rezultatus mokinių yra klasėje, tuo geresnis yra mokytojas. Kai tiriame labai didelį mokytojų skaičių, mokytojai išsisklaido varpo formos kreivėje, kitais žodžiais tariant, yra tik labai nedaug labai blogų, ir kas svarbiausia, labai gerų mokytojų. Todėl jei išsilavinimas yra svarbus, kaip jis yra svarbus šiandienos Lietuvoje, tai reikia nepagailėti laiko ir pinigų tam, kad surasti tuos retus geriausius mokytojus. Beje, suomiai taip ir daro.