Kur rodo mūsų kompasas - Jungtinė Karalystė?

 Tai buvo vienintelė Europos šalis, kurios elgesį mes, Lietuva, visą laiką mėgdžiojome. Dabar mėgdžioti darosi vis sunkiau. Valdantieji Jungtinėje Karalystėje konservatoriai skelbia, kad jie, nors būdami tie, kurie, naikino  profesinių  sąjungų galią 1980-aisiais,  dabar žada apsaugoti darbuotojų teises, pavyzdžiui, teisę nedirbti, kai reikia prižiūrėti sergantį giminaitį, užtikrinti darbuotojų įtraukimą į įmonių valdybas bei didesnes darbuotojų galias, prašant stažuočių. Konservatoriai siūlo apriboti energijos kainas. Tai yra nebūdinga JK konservatoriams, nemaža (ir rizikinga) valstybės intervencija konkurencinėje rinkoje, kuri teikia dujas ir elektrą vartotojams.
 
Konservatoriai visada gindavo turtingųjų turtus, tame tarpe ir nuo mokesčių paveldėtam turtui. Konservatorių manifestas dabar pasiūlė dramatišką pokytį šioje doktrinoje: nauja sistema, kurioje  senelių priežiūra yra apmokama iš tų senelių turto, paliekant mažiau, o kartais ir visai nieko paveldėtojams. Konservatoriai ruošiasi du su pusę karto sumažinti imigraciją, teigdami, kad imigracijos apribojimai  yra svarbūs, norint išlaikyti socialinę sanglaudą Jungtinės Karalystės miestuose.

Pastebėjote, kokie pasimetę Lietuvos konservatoriai, netgi mūsų valdančioji koalicija? Mockaus, Numavičiaus ir kitų tokių veikėjų pinigėlių dėka visi Lietuvos politikai pavirto neoliberalais - kosmopolitais. O Amerikoje Trumpas rūpinasi darbo vietomis amerikiečiams, Jungtinėje Karalystėje valdantieji konservatoriai irgi atrado rūpesčio dirbančiaisiais naudą. Lietuvos seimūnams nelabai aišku, ką dabar mėgdžioti.

Ar šiandieninėje politinėje atmosferoje Lietuvoje, naikinant Lietuvos universitetus, verta parduoti jų turimus pastatus?

Ne. Geresnis šiuolaikinis būdas yra tą atsilaisvinusią edvę atiduoti likusiems universitetams, kad tie galėtų išnuomoti startuoliams ir kitoms privačioms kompanijoms. Universitetų darbuotojai ir studentai mokytųsi privačiose kompanijose, kaip pritaikyti žinias praktikoje. Kompanijos lengviau gautų žinias, reikalingas inovacijoms, bei lengvą priėjimą prie naujausių mokslinių technologijų. Tokį pavyzdį matome Kembridžo universitete, Jungtinėje Karalystėje [1].



1. Nature, 514, 297–298
    (16 October 2014)

Gero šiuolaikinio universiteto pavyzdys

KAIST mokslo ir technologijų universitetas Daejeon mieste, Pietų Korėjoje, garsėja tuo, kad jame įgyvendinta "apversta auditorija". Vietoj to, kad sėdėti per begales bukinančių paskaitų (kaip Lietuvoje), studentai žiūri internetines paskaitas namuose, o po to ateina į auditoriją aptarti sąvokas ir dirbti su problemomis mažose grupėse. Mokymo padėjėjai ir dėstytojas susitinka su tomis studentų grupelėmis, kad prižiūrėtų problemų sprendimus ir aptarimą - bet dauguma mokymosi vyksta tarp pačių studentų. Korėjiečiai tai vadina Išsilavinimas 3.0, ir mato jį, kaip būdą įskelti  kūrybiškumo ugnelę, sugebėjimą dirbti kolektyve ir norą užduoti gerus klausimus. Kaip tik tai reikalinga mums - Lietuvos darbdaviams, kad konkuruoti ne išnykstančiu darbo jėgos pigumu, bet išradingumu ir kokybe.

 

     1. Nature, 514, 288-291 (16 2014 spalio 16)

Visur, net per lrt radiją, skamba antivyriausybinė propaganda, ginanti prekybą alkoholiu

Dejavimo lygis toks, kad susidaro vaizdas, jog visi komentatoriai yra arba alkoholikai, arba nupirkti prekiautojų alkoholiu, vadovaujamų Numavičiaus su Mockumi. Mes tiesiog sėdime šioje purvinoje degtinės baloje, mums dar ir trukdo iš jos išlipti. Įdomu, kiek laiko žmonėms užteks kantrybės.

52 konkretūs genai ir mūsų, europiečių, intelektas

Lyginant genetiškai identiškus dvynius su skirtingus genus turinčiais dvyniais, seniai įrodyta, kad mūsų genai  nulemia žymią mūsų intelekto lygio dalį. Kitaip sakant, tie, kuriems pasisekė paveldėti geresnius genus, yra žymiai išmintingesni, atlikdami testus intelekto lygiui nustatyti.  Bet iki šiol niekam nepavykdavo nustatyti, kokie genai konkrečiai yra atsakingi už tokį skirtumą. Šiandien pasirodė straipsnis, kad kiekvienas iš 52 konkrečių genų europiečių genome po truputį prisideda prie aukštesnio intelekto lygio. Ką tie genai mumyse daro, kolkas aišku mažai. Keturi išjų veikia ląstelių vystymąsi, trys iš šių 52 genų yra aktyvūs neuronuose. Variantai, kurie padidina intelekto lygį dažniau randami pas žmones, kurie niekad nerūkė, arba rūkė, bet sėkmingai metė rūkymą.

Ar Kubiliaus-Steponavičiaus įvestos brangiai studentams kainuojančios studijos Lietuvoje padidino studentų savižudybių skaičių?

Tėvai išleidžia paskutines lėšas studijoms, studentai neįtikėtinai prasiskolina. Aišku, kad tai padidina psichologinį krūvį, kuris pagal psichologų tyrimus atveda prie savižudybės. Bet lengvai prieinamos statistikos nesimato. Tokia statistika gali būti sovietiniu metodu įslaptinta, nes ji gana kenksminga valdančiai Lietuvą grupuotei ir lobstantiems iš studentų vargų bankams, kurių kišenėje sėdi tie mūsų politikai.

Nereguliariai dirbantys naktimis ar toli skraidantys lėktuvu turėtų griežčiau kontroliuoti suvalgomų kalorijų kiekį

Nes jie turi daugiau bakterijų, vadinamų Firmicutes, kurios padidina šansus įgyti viršsvorį ir susirgti diabetu [1].



1. Obesity link to jet-lagged microbes. Nature 514, 406 (23 October 2014)