Kur eini, Lietuva?

Kaip mes rūpinamės Lietuvos ateitimi, jaunimu, vaikais? Prastai rūpinamės. Trečdalis mokytojų, tai yra apie 10 tūkstančių mokytojų, per mėnesį uždirba iki 420 eurų, o vidutinis atlyginimas siekia 520 eurų „į rankas“. Atsakinga už mokytojus ministrė J. Petrauskienė atrodo pasimetusi. 

Kaip mes rūpinamės tais, kuriais mes visi tapsime ateityje - pensininkais? Prastai rūpinamės. Praėjusiais metais vidutinė pensija siekė 255 eurus, šiais metais – tik 273 eurus, o kainos auga septynmyliais žingsniais.


Kur nueina mūsų pinigai?  Lietuvos gynybos biudžetas kitąmet  siekia net 2,06 procentų bendrojo vidaus produkto,  šauniai raportuoja krašto apsaugos ministras R. Karoblis.  (Primenu, kad NATO rekomenduoja skirti tik 2 procentus, visa kita yra mūsų valdžios saviveikla). Ponas Karoblis kovoja už tuos pinigus ryžtingai, žiūrint į jį, nepalieka mintis apie didelius auksinius šaukštus, kuriuos dalinasi šioje srityje veikiantys lietuviai. Pono Karoblio šaukštas gal ne pats didžiausias, bet tikrai didelis.


Kokią Lietuvą mes kuriame? Ar verta tokioje Lietuvoje, su tokiais karobliais, gyventi?
   

Jokių Landsbergių, jokių mokesčių, jokių biurokratų ir jų absurdiškų reikalavimų

Nejaugi tai įmanoma? Turtingi žmonės iš Silicio slėnio bando padaryti plaukiojančias dirbtines salas Polinezijoje su panašia tvarka jau 2018 metais [1]. Jei tokie bandymai pasiseks, tai mes, lietuviai, galėtume pabandyti panašią tvarką Baltijos jūroje. Su sąlyga, kad neįsileisime nei vieno Landsbergio ir nei vieno Landsbergiams pataikaujančio durniaus.

1. Nature
    550,
    22–24
    (05 October 2017)

"Patriarchas" Vytautas Landsbergis - nusikaltėlis, neteisėtai užgrobęs svetimą žemę

"STT atskleidė, kad nuosavybės teisės atkurtos ar sklypai suteikti pažeidžiant įstatymus tuometinės kadencijos Seimo nariams socialdemokratams Vytautui Einoriui, Broniui Bradauskui, Mykolui Pronckui, Edvardui Karečkai bei jo žmonai, taip pat Visvaldo Nekrašo, konservatoriaus Vytauto Landsbergio bei Algimanto Matulevičiaus žmonoms".

Ar tai svarbu? Taip. Vilniaus regiono žemių atėmimas iš teisėtų savininkų lenkų yra pagrindinė problema, kodėl Lietuva negali gauti užtikrintą paramą iš Lenkijos saugumo srityje. Vytauto Landsbergio ir kitų žemgrobių nusikaltimų dėka pats nepriklausomos Lietuvos egzistavimas yra pavojuje. Kodėl Landsbergiai darė šį nusikaltimą? Tikriausiai, Landsbergiai netikėjo, kad nepriklausoma Lietuva išliks, todėl rūpinosi tik turto grobstymu.

Kartu su Landsbergiais į viršų Lietuvoje išplaukė ir kiti nieko neverti ir nieko nesugebantys veikėjai. Todėl mūsų iki šiol verslai silpni, todėl mūsų atlyginimai menki, todėl skurstame. Turtai atsidūrė nevertose tų turtų rankose.

Kas bus su Lietuvos universitetais po 2020 metų?

Po 2020 metų  ES fondų lėšos žymiai sumažės, nes Lietuva pagal ES taisykles atrodo jau pakankamai išsivysčiusi, kad stovėtų ant savo kojų. Deja, lėšų srauto sumažėjimas galutinai pakirs ir taip jau labai silpnus Lietuvos universitetus.

„ES fondų lėšomis labai gausiai pasinaudojo aukštasis mokslas. Jau stebime pirmuosius universitetų, matančių, kad kaulas sumažės, žingsnius – vyksta jungimaisi. Manau, kad aukštajam mokslui bus tikrai didelis smūgis po 2020-ųjų. Konsolidacija anksčiau ar vėliau turės įvykti. Kils ir dėstytojų trūkumo klausimas, nes iš atlyginimų retas dėstytojas gyvena, dažniau – iš ES projektų pinigų. Kai baigsis projektai, nemanau, kad bus daug norinčių dirbti už dėstytojų atlyginimą. Jei nebus žmonių, nebus kokybės, studentų, ir bus smigimas į dugną. Taigi, kas bus po to, kai baigsis ar smarkiai sumažės ES finansavimas, universitetai turi galvoti jau dabar“, – teigia ekonomistas Ž. Mauricas.

Tiems, kurie galvojate studijuoti Lietuvos universitetuose po 2020 metų: turėkite omeny, kad, kiek pastudijavę, galite ir nebaigti studijų, nes nebus kur. Tiems, kurie dabar renkatės kur dirbti, Lietuvos ar užsienio universitetuose, turėkit omeny, kad užsienyje daugiau šansų turėti darbą po 2020 metų. Tiems verslininkams, kurie norite bendradarbiauti su Lietuvos mokslu: turėkite omeny, kad užsienio mokslas yra patikimesnis partneris, negu Lietuvos.

Kur dingsta mūsų ginklai?

Kaip jau girdėjote, Lietuva vienintelė pasaulyje tiekia letalius ginklus Kijevui. Lietuvos valdžia nepaiso, kad vagiliavimas ir korupcija Kijevo valdomoje teritorijoje yra stulbinantys. Cituoju:

"Po ketverių metų tyrimo, kurį atliko Vokietijos policija, F.T.B. ir kitos žvalgybinės  agentūros visame pasaulyje, smarkiai ginkluoti saugumo pareigūnai įsiveržė butą centriniame Kijevo valdomos Ukrainos miestelyje Poltavoje. Po trumpo apsikeitimo šūviais jie sugavo grobį: žmogų, įtariamą vadovaujant elektroninių nusikaltimų bandai, kaltinamą pavogus daugiau, nei 100 milijonų dolerių. Šio žmogaus, 33 metų Gennadijus Kapkanovo,  Ukrainos įsilaužėlio, areštas, ir jo kompiuterių tinklo, vadinamo  Avalanche, sunaikinimas, laimėjo retus plojimus Ukrainai nuo jos dažnai nusivylusių Vakarų rėmėjų.Tačiau kitą dieną ponas Kapkanovas išnyko.Poltavos apylinkės teismo teisėjas atmetė prokuratūros prašymą, kad jis būtų saugomas 40 dienų prevencine globa, ir nurodė jį paleisti. Nuo tada Kapkanovas nebuvo matomas."

Jei jau Kapkanovas Ukrainoje dingo, galite įsivaizduoti, kaip dingsta tie ginklai, kuriuos Lietuva siunčia Ukrainai. Kiek žmonių netenka gyvybės dėl Lietuvos valdžios pavojingo politikavimo. Reikalaukime ataskaitos iš Vilniaus. Mes turime žinoti, kam naudojami mūsų mokesčių pinigai.

Ką daryti, jei avarijos auka praranda daug kraujo?

"Kalbėti su tuo žmogum. Paaiškinti, kad didesnis kraujo praradimas yra pavojingas gyvybei. Todėl reikia prispausti stipriai kraujuojančią vietą, nors tai ir labai skaudės, bet reikia pakentėti, kol pasirodys medikai. Kraujagysles ant galūnių galima užveržti, užsukant raištį arčiau kūno, negu galūnės žaizda. Kitas pažeistas kraujagysles reikia stipriai spausti ranka ar kulnu. Naudoti polietileninius maišelius ar gumines pirštines, jei yra galimybė, kad sumažinti šansus užsikrėsti."

Sutvarkykime lietuviškas įmones Norvegijoje, nelaukime, kol norvegai mus išvys, kaip veja britai.

"Neretai į Norvegiją darbuotojai išvyksta dirbti darbų lietuviškų įmonių vardu. Tuomet darbuotojas ir toliau lieka Lietuvos įmonės darbuotoju. Pasiteiravus Aleksandro Laurinavičiaus, komercijos atašė Norvegijoje, kokie skirtumai dirbant Norvegijos vietinėje ir lietuviškoje įmonėje, šis atsakė: „Jei darbus atlieka Lietuvos įmonė, tai dažniausiai darbuotojai yra atsivežami iš Lietuvos ir su jų pagalba suteikiama paslauga. Skirtumas yra, nes tie žmonės yra įdarbinti Lietuvoje pagal lietuviškas taisykles“. Ar dėl šios priežasties gali skirtis Norvegijoje dirbančio lietuvio atlyginimas, komercijos atašė neatsakė." (Daugiau apie tai - čia).

Tokios lietuviškos ir kitokios Rytų Europos įmones verčia dirbti viršvalandžius, bet juo neapmoka ir kitaip nepaklūsta Norvegijos įstatymams.  Tai yra darbo jėgos dempingas. Taip gadinama rinka mums visiems. Jungtinės Karalystės Brexitas, Trumpo laimėjimai Amerikoje rodo, kad ilgai taip tęstis negali. Europos Sąjunga suirs, smuks visų mūsų gyvenimo lygis, suprastės Lietuvos saugumas. Laikas Lietuvos Seimui prisiimti atsakomybę už nusikaltimus tų Lietuvos įmonių, kurios ardo Europos Sąjungą, prie kurios iki šiol šliejosi ir Norvegija.