Dyzelio dūmai silpnina tavo kaulus

Tai svarbu, nes silpni kaulai dažniau lūžta, o du trečdalai Lietuvos automobilių yra seni dyzeliniai, varantys juodus dūmus, kaip pasiutę.

""Lancet Planetary Health" aprašytame tyrime nustatyta, kad kaulų lūžių rizika tarp žmonių, vyresnių nei 65 m., nuolat auga, paraleliai oro taršos lygiui, konkrečiai, kietųjų dalelių, mažesnių nei 2,5 mikrono, arba PM 2,5, padidėjimo gyvenamoje vietovėje. Kaulų lūžių rizika buvo beveik 5 proc. didesnė tose vietose, kuriose didžiausia PM 2,5 koncentracija buvo didesnė negu mažiausiai užterštose vietose. Kodėl? Tyrime vyresnio amžiaus vyrams nustatyta, kad žmonėms, gyvenantiems vietose, kuriose yra aukštesnis oro užterštumo lygis, aptinkama mažesnė parathormono koncentracija ir mažesnis kaulų mineralų tankio lygis."

Tiek žinių šiandien. Bet tos žinios mums lieka gryna teorija. Kol pats Skvernelis nenusilaužia koją, Lietuvoje niekas nekinta šioje srityje.  Nuo baudžiavos laikų pripratome laukti, ką Brežnevas mums pasakys.

Dyzelio dūmai daro mūsų vyrus nevaisingais

Kinijos gydytojai išsprendė Lietuvos gimstamumo problemą. Atsimenate, neseniai rašiau, kad du trečdaliai Lietuvos automobilių yra dyzeliniai, ir kad dyzelio dūmai turi labai smulkių dalelių ir dujų, lengvai patenkančių į kraują ir žudančių žmones?
 

"Kinijos gydytojai skambina Lietuvai pavojaus signalą. Jų tyrimai rodo, kad nuolatinė tų smulkių kietųjų dalelių tarša  sumažina spermatozoidų kokybę vyrams. Akivaizdu, kad į tavo kūno sudėtį įeina dulkių dalelių kenksmingos medžiagos ir hormonai."

 O Lietuvos valstiečiai čia vargsta, gundydami mus vaiko pinigais... Ne piniguose laimė.

Santuoka yra naudinga smegenims:

 "Žmonės su partneriu rečiau suserga demencija, pagal naujausius tyrimus.Daugiau nei 800 000 vyrų ir moterų tyrimo duomenys rodo, kad vieniši žmonės turi labai padidintą demencijos riziką. Net tyrimo autoriai stebisi išvadų aiškumu."

Prezidentas Trumpas atvirai kalba apie pavojų, kurį mums kelia musulmoniškieji ekstremistai, cituodamas tris video įrašus

"Viename įrašų  yra matomas jau Vakaruose gimęs musulmonas, daužantis olandą invalidą berniuką ramentais. Kitame matoma, kaip islamistų nusikaltėlis nustumia paauglį nuo stogo. Trečiame vaizdo įraše musulmonas niokoja Mergelės Marijos skulptūrą."

Neoliberalai politikai, verslininkai, laukiantys pelno iš milijonais leidžiamų į Vakarus musulmoniškųjų ekonominių migrantų, ir jų nupirkta žiniasklaida (įskaitant mūsų Delfį)  bando sugėdinti prezidentą Trumpą ir kitus, atvirai svarstančius terorizmo problemą. Neišdegs. Saugumas yra svarbiau už begalinį politinį korektiškumą.

Kas darosi mūsų kaimynystėje, buvusio sovietinio bloko šalyse?

Po 1989 metų susiformavęs buvusio sovietinio bloko šalių elitas  greitai susiorientavo ir tapo neoliberalus: pradėjo pelnytis iš komunistinių Kinijos, Vietnamo ir kitų autoritarinių režimų prispaustų žmonių vergiško darbo, pradėjo atidarinėti sienas ir priiminėti neribotas ekonominių migrantų mases. Dabar buvusio sovietinio bloko šalyse kyla reakcija į šiuos veiksmus. Be bendro, būdingo Europos Sąjungai, nepasitenkinimo šia neoliberalų politika  buvusio sovietinio bloko šalyse kyla ir neapykantos buvusio sovietinio bloko šalių elitui banga. Kodėl?

"Norman Davies, išskirtinis buvusio sovietinio bloko šalių istorikas, kuris šiuo metu dirba Pembroko koledže, Kembridže, žiūri į bendrą vardiklį šiose šalyse "kaip į masinį pasipiktinimą"."Didelė gyventojų dalis kiekvienoje iš šių šalių mano, kad jie buvo jų pačių elito apiplėšti, jie buvo jų pačių elito suklaidinti ir apgauti", - sako jis.

Amerikiečiai piktinasi didele grėsme prarasti dominuojančią padėtį pasaulyje ir Kinijos iškilimu,  Britanija piktinasi imperijos šlovės dienų pabaiga, sako jis: "o buvusio sovietinio bloko pasipiktinimą kelia praleistos laisvės galimybės, kurias jie turėjo 1989 metais".

Niekas nenori apgailestauti dėl komunizmo išnykimo, sako ponas Davies, tačiau " buvusio sovietinio bloko žmonės piktinasi tuo, kaip buvo įsteigta nauja tvarka, ir kur nuėjo bendrai užgyventas turtas, daugiausia siauram elito ratui" (visi žiūri į jūsų, ponai Landsbergiai, tvartelį).

 Todėl neoliberalų valdžia buvusio sovietinio bloko šalyse griūva, todėl kyla pasipriešinimas migrantų srautui, todėl į valdžią ateina populistiniai, prieš elitą nukreipti, judėjimai. Laikas ir Lietuvos elitui ruoštis populistinei bangai.

Pasakyk man, kas tavo draugai, ir aš pasakysiu, kas tu esi

Lietuvos geriausi draugai yra kai kurie Rytų partnerystės nariai. Kaip juos apibūdina Jungtinės Karalystės antirusiškasis leidinys "The Economist":

"Išskyrus Gruziją, Rytų partnerystės šalys yra per daug korumpuotos, kad galėtų tapti Europos Sąjungos narėmis, todėl jos yra priskiriamos prie Pasaulio banko korupcijos indekso apatinės dalies. Baltarusija ir Azerbaidžanas yra autokratijos, kurių rinkimai yra apgavystė; Ukrainoje ir Moldovoje politinę sistemą dominuoja turtingi oligarchai. Rusijos kariai užima dalis Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos teritorijų. Armėnija, Azerbaidžanas ir Baltarusija yra didesnės ar mažesnės apimties Rusijos karinės sąjungininkės. Azerbaidžanas ir Armėnija jau keletą dešimtmečių kariauja tarpusavyje."

 Va tau, kad nori. Ukraina, geriausia Lietuvos valdžios draugė, yra žiauriai korumpuota ir valdoma turtingų oligarchų. Reiškia ir Lietuvoje valdo tokie patys. Reikia apie tai paklausti Mockų, Numavičių ir Eligijų Masiulį, atsiradus progai.

Kai išvengti susinaikinimo spiralės, kurioje mes dabar esam?

Kainos didelės, algos mažos. Mažos algos užtikrina žemą darbo kokybę. Žema darbo kokybė neleidžia pakelti algas. Todėl ir toliau lieka kainos didelės, algos mažos. Žmonės negali išgyventi normaliai Lietuvoje. Todėl mažas gimstamumas ir didelė emigracija. Ką daryti?

Didžiausią dirbančiųjų dalį Lietuvoje sudaro vairuotojai ir pardavėjos. Aptarkime trumpai pardavėjų padėtį.

"Jungtinėse Amerikos Valstijose 42 proc. mažmenininkų uždirba mažą valandinį darbo užmokestį, kuris apibrėžiamas, kaip mažiau, negu du trečdaliai vidutinio darbo užmokesčio visoje ekonomikoje. Danijoje tik 23 proc. mažmeninės prekybos darbuotojų uždirba tiek mažai; Prancūzijoje tik 18 proc. ir todėl darbo jėgos kaita Amerikos mažmeninės prekybos sektoriuje yra dvigubai aukštesnė nei Didžiojoje Britanijoje ir Nyderlanduose.

Kokios šių skirtumų priežastys? Didelis minimalus darbo užmokestis Prancūzijoje - nustatytas 68 proc. vidutinio darbo užmokesčio - yra labai svarbus įrankis  mažmeninės prekybos darbuotojams užkirsti kelią į skurdą. Žinoma, profesinės sąjungos atlieka svarbų vaidmenį. Mažiau nei 5 proc. mažmenininkų Jungtinėse Valstijose atstovauja profesinė sąjunga. Tačiau Danijoje, Prancūzijoje, Nyderlanduose ir Vokietijoje profesinių sąjungų ir darbdavių sąjungų susitarimai nustato darbo užmokestį ir darbo sąlygas visame regione bei visame sektoriuje. Pažymėtina, kad mažmenininkai Vokietijoje, Danijoje ir Nyderlanduose turi derėtis dėl darbo tvarkaraščių sudarymo ir dažnai privalo paskelbti tvarkaraščius prieš savaitę.

Svarbu ir kitos institucijos. Jungtinėse Valstijose ne visą darbo dieną dirbantys mažmeninės prekybos darbuotojai uždirba tik du trečdalius valandinio atlyginimo, palyginus su visą darbo dieną dirbančiais darbuotojais. Europos Sąjungos Vakaruose jie privalo būti apmokami vienodai. Papildomas mokestis už nakties ir savaitgalio pamainą Vakarų Europoje taip pat padidina darbo užmokestį. Visuotinė vaikų priežiūra - dažna tokiuose šalyse kaip Prancūzija - taip pat veikia darbo jėgos pasiūlą, leidžiančią motinoms ieškoti darbo visai darbo dienai. Vokietijos pameistrystės sistema suteikia mažmenininkams darbuotojų, kurie turi daugiau įgūdžių ir gali atlikti daugybę įvairių užduočių.

Svarbiausia yra tai, kad Europos mažmenininkai gali tai sau leisti: mokslininkai nustatė, kad didelės maisto parduotuvės Prancūzijoje parduoda apie du kartus daugiau per valandą nei Amerikos parduotuvės, todėl pridėtinė vertė vienam darbuotojui yra apie 12 proc. didesnė. Prancūzijos parduotuvės parduoda apie tris kartus daugiau kvadratiniam metrui prekybinio ploto ir dėl griežtų zonavimo taisyklių, kurios riboja parduotuvių dydį."

 Taigi, nieko nuostabaus. Ribokime parduotuvių dydį ir skaičių miestuose, duokime tikrą derybinę galią profsąjungų susivienijimams, padarykime, kad  minimalus darbo užmokestis būtų 68 proc. vidutinio darbo užmokesčio - ir Lietuvos padėtis stabilizuosis.